2008 m. lapkričio 26 d.,trečiadienis

Koldūnai su džiovintų grybų įdaru


Gal dėl prasidėjusios tikros baltos žiemos ir ilgesnių, nei įprasta, vakarų, taip ir norisi laisvą laiką leisti jaukiai ir šiltai namie. Tyliai spragsint malkoms mažajame mūsų židinuye ir fone skambant dienos naujienoms arba ramiai muzikai, kuistis prie viryklės. Na tokia, prieškalėdinė idililė... :)

O kad jau žiema žiemužė už lango ir lauke spigina šioks toks šaltukas, pats laikas visokiam žiemiškam ir šildančiam maistui. Be to, pastarąją savaitę mane tiesiog persekiojo koldūnai ir virtinukai, kurie (nežinia kodėl) man asociuojasi su žiema. Visų pirma šventi virtinukai Jaukaus gyvenimo blog'e gerąja prasme "privertė" mane prisiminti tuos pradinės mokyklos metus, kai grįžtant po pamokų namo varvančia nosim ir snieguotais batais, laukdavo mamos virtinukai su varške ir "baltu padažiuku", kurio toks tobulas skonis, kad ir dabar nesuprantu kaip jai puikiai taip pavyksta. Bevartant savo ateičiai išsisaugotų receptų archyvą už akių užkliuvo ir apetitą žadinantis lenkiškų pierogi receptas, o po Beatos įrašo apie koldūnus supratau, kad dabar jau tikrai metas ir man pirmą kartą minkyti tešlą koldūnams.

Laimei pirmieji koldūnai nebuvo nei prisvilę, nei neišvirę :)

Koldūnai su džiovintų grybų įdaru
Tešlai:
1 st. miltų
1 kiaušinis
2 kiaušinio tryniai
0,5 a.š druskos

Įdarui:
~ 20 g džiovintų grybų
1 svogūnas
2 skiltelės česnako
baziliko, druskos

Padažui:
75 g sviesto
75 g grietinės
100 lašinukų spirgučiams

Atrodė, jog "teisingos" tešlos koldūnams užminkymas, bus viena iš sudėtingesnių dalių, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, tai nebuvo pati pati baisiausia dalis. Taigi, miltus ir kitus tešlai skirtus ingridientus subėrus į dubenį, pradėti ilgą ir nuobodų tešlos minkymo procesą. Man, tiesą pasakius, jis nepasirodė nei ilgas, nei nuobodus :) Minkyti kol tešla taps puri ir elastinga užtruko kažkur apie 15 min. Po minkymo leisti tešlai pailsėti apie 20 min, o per tą laiką pasiruošti įdarą.

Grybus jau pradžioje užpilti verdančiu vandeniu ir leisti jiems išmirkti, kartą ar du pakeičiant vandenį ir užpilant iš naujo. Susmulkinus svogūną, česnako skilteles ir mirkytus grybus, viską pakepinti 1-2 v.š. aliejaus su druska ir baziliku.

Na, ir pati sudėtingiausia ir neįdomiausia dalis. Tešlos kočiojimas. Šį darbą labai palengvintų koks tešlos kočiojimo apratas. Deja.. aš tokio neturiu..
Na, o jau atlikus šį neiįdomų procesą ir iškočiojus tešlą, formuoti norimo dydžio ir formos koldūniukus. Maniškiai oriai laukė savo valandos virimo puode ir atrodė taip:

Koldūniukus dėti į truputį pasūdytą verdantį vandenį su lašeliu aliejaus (juk nelabai norite iš puodo ištraukti viena diiiidelį koldūną :)) Virti 4-5 min nuo laiko, kai koldūnai iškils į puodo paviršių.

Padažui sviestą ištirpinti puode ir sudėti grietinę, viską gerai maišant užvirti ir išjungti viryklę. Lašinukus susmulkinus pakepinti keptuvėje, kol turėsite tokius spirgučius, kokių norite.

Dėtį koldūniukus į lėkštę, užpilti padažu, uždėti spirgučių ir tiekti išalkusiems.

Skanaus!

O aš dabar labiausiai laukiu šv. Kūčių vakarienės ir tik vienąkart metuose valgomų, pačių skaniausių mamos skrylių su saldžiu aguonų padažu..


Bookmark and Share

2 komentarai (-ų):

Vilma rašė...

Pagaliau radau žmogų, kuris žino kas tai yra ir dievina, kaip ir aš, tuos miltinukus su aguonomis!!! :-)Mano mama juos taip pat daro tik vieną kartą metuose - per Kūčias ir mes su broliu dėl jų kaip išprotėję. :-) Paragaujam visko labai mažai, o tada jau VALGOM skryliukus su aguonomis. ;-) Bet turbūt reikia užaugti su jais, nes nei brolio žmona, nei mano antroji pusė, pirmą kartą paragavę prieš metus, nesuprato kas čia tokio ypatingo... ;-)

Egle rašė...

Na, mes su Vilma jau gyvai aptarėm skrylius su aguonų padažu :)

jau labai labai nedaug liko laukti :)
Aš mamos jau užsiprašiau kalno skrylių :D

Rašyti komentarą