Picų šeštadienis

Visiem žinoma tiesa, jog po švenčių lieka daug nesuvalgyto maisto likučių. Gerai, jei turi namie šunį - tuomet ir šuniui būna šventė :) Jei ne, išmesti maistą į šiukšlyną - ranka nekyla, juolab, jog norom nenorom prisimeni per visur lendančią ir brukamą krizę. Viena gera išeitis sunaudoti tai, kas liko nuo šventinio vaišių stalo - pica.

Tikrai labai ekonomiškas, lengvai paruošiamas maistas, prie stalo sukviečiantis šeimyną smagiems pietums ir pašnekesiams.

Tešlos receptas pasiskolintas ir čia ir tikrai tikrai vertas dėmesio. Tiesą sakant, buvau labai nustebusi, kad tešla tokia minkštutė, elastinga ir labai lengvai formuojama. Iškepusi pica buvo plona, traškiais kraštais ir ne "bulkinė".

Picos tešla
(2 vidutinio dydžio picos)

300 g miltų
2 a. š. druskos
2 a. š. sausų mielių
1 a. š. cukraus
2 v. š. aliejaus
120 ml šilto vandens

Į dubenį persijoti miltus. Į miltus įmaišyti druską, cukrų ir mieles.

Miltų mišinio viduryje padaryti duobutę ir į ją supilti aliejų bei šiltą vandenį. Tuomet mediniu šaukštu tešlą gerai išmaišyti ir greitai ranka suminkyti tešlą į vientisą masę.

Išimti tešlą iš dubens ir minkyti 3-4 min riešo kaulais (apatine delno dalimi), kol tešla taps elastinga ir lygi, nelips.

Suformuoti apvalų tešlos kamuolį, dėti į aliejumi pateptą dubenį, uždengti maistine plėvele ir padėti šiltai 1,5-2val., kol tešla pakils.

Kai tešla pakils beveik dvigubai, išimti ją ant miltais pabarstšyto paviršiaus ir padalinti į dvi dalis. Kiekvieną dalį pabarstyti miltais ir plonai iškočioti arba suformuoti picos paplotį rankomis.
Tešlą, paruoštą pagal šį receptą, galima laikyti šaldytuve 24 val. uždengtą maisto plėvele.

---

Kadangi valgančiųjų skoniai ir pageidavimai buvo pakankamai skirtingi, tai ir picos gavosi labai skirtingos. Brolis nuo pat mažens pirmenybę atiduoda "Havajų" pica su ananasais ir rūkytu vištienos kumpeliu.

Pica su ananasais ir rūkytu višienos kumpeliu

pomidorų padažas
ananasas (šviežias ar konservuotas), pjaustytas gabalėlias
rūkytas vištienos kumpelis
mozzarell'os sūris
bazilikas, raudonėlis
pipirai

Picos paplotį dėti į miltais pabarstytą skardą. Visą pagrindą plonai ištepti pomidoru padažu, dėti vištienos kumpelį, ananasus, pabarstyti baziliku, raudonėliu, trupučiu pipirų ir tarkuotu mozzarell'os sūriu. Visko dėti tiek, kiek pageidauja širdis ir kiek, esate alkani.
Kepti iki 250C įkaitintoje orkaitėje, kol paruduos picos kraštai ir gražiai apskrus sūris. Apytikriai apie 25-30 min.




Kita pica buvo ypatingai aštri, bet susilaukė didelių aplodismentų ir pagyrų.
Na, bet kaip sakoma, dėl skonio nesiginčijama.

Aštri pica su rūkyta dešra, čili pipirais ir svogūnais

pomidorų padažas
rūkyta dešra, pjaustyta griežinėliais
raudonoji paprika
2 svogūnai, pjaustyti plonais griežinėlias
čili pipirai (konservuoti)
mozzarell'os sūris
bazilikas, raudonėlis
pipirai

Picos paplotį dėti į miltais pabarstytą skardą. Visą pagrindą plonai ištepti pomidoru padažu, dėti griežinėliais pjaustytą dešrą, smulkintus čili pipirus, svogūnus, pabarstyti baziliku, raudonėliu, trupučiu pipirų ir tarkuotu mozzarell'os sūriu.
Kepti iki 250C įkaitintoje orkaitėje, kol paruduos picos kraštai ir gražiai apskrus sūris. Apytikriai apie 25-30 min.



*Padariau klaidą. Kitą kartą sūrį barstyčiau likus 10 min iki kepimo pabaigos.

Skanaus!

Jaukių ir kvepiančių švenčių!

Kalėdų išvakarėse, kai jau pamiršti visi darbai, skubėjimas... Kai po žėrinčia eglute pūpso kalnas dovanų, o nosį kutena iš virtuvės sklindantys aromatai, noriu palinkėti visiems, aplankantiems mano virtualią virtuvėlę, puodo ramybės, samčio pilnatvės, po stiklainį nuoširdžių šypsenų ir juoko.

Dar linkiu kažko "tikro": tikros draugystės, tikrų vertybių, tikros meilės, tikro džiaugsmo ir tikro nuoširdumo. Dar

Tebūnie Jūsų namuose visuomet šilta, jauku, gera ir kvepėtų skanėstais bei aviečių arbata...


P.S. Foto pasiskolinta iš interneto platybių.

Spaghetti su aštria vištiena ir alyvuogėmis

Ilgai svarsčiau ar verta šią vakarienę dėti čia, į blog‘ą. Kodėl? Ogi dėl to, kad šis šakarmakar receptas gimė tiesiog jau gaminant vakarienę ir ieškant šaldytuve bei spintelėse sudedamųjų dalių, galvojant, kokie skoniai čia labiau derėtų.
Kadangi, galutinis rezultatas valgančiųjų tikrai nenuvylė, tai dalinuosi šiuo eksperimentiniu receptu.

Spaghetti su aštria vištiena ir alyvuogėmis

300 g spaghetti makaronų
300 g vištienos krūtinėlės filė
1 čili pipiras
0,5 indelio žaliųjų konservuotų alyvuogių (kaip tyčia buvo įdarytos paprika)
1 indelis smulkintų konservuotų pomidorų
Druskos, pipirų
Džiovinto raudonėlio
Saldžiosios paprikos prieskonių
Parmezano tipo sūrio (naudojau tarkuotą "Džiugą")

Vištieną supjaustyti kąsnio dydžio gabalėliais, pabarstyti prieskoniais ir įpilti lašą aliejaus, gerai įtrinti į mėsą ir palikti kuriam laikui marinuotis.

Spaghetti makaronus išvirti (geriausia al dente).

Mėsą pakepinti, į apkepusią mėsą sudėti žiedeliais pjaustytą čili pipirą., po poros minučių dėti konservuotus pomidorus, leisi pasitroškinti kelias minutes, dėti perpus perpjautas alyvuoges. Dar porą minučių patroškinti ant silpnos ugnies, kad kvapai ir skoniai susilietų ir... viskas.

Dėti makaronus į lėkštę, ant jų vištieną su padažu ir pabarstyti sūriu.
Štai ir viskas.
Skanaus!

Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su grybų ir Fetos sūrio įdaru

Labai nusiminiau sužinojusi, kad ši savaitė projekte "52 skanios savaitės" paskelbta sluoksniuotos tešlos savaite. Negana to, jog praeitą, t.y. varškės savaitę buvau įsisukusi į darbų ir mokslų (koks velnias mane ten nešė??) sūkurį ir visiškai neturėjau laisvos minutės papildomai improvizacijai virtuvėje, tai dar iš šią savaitę negaliu kartu su blog'eriais pasidalinti savo atradimais su savaitės ingridientu... Nes... nuomojamame bute neturime orkaitės :(

Bet aš nebūčiau aš.
Gi nėra padėties be išeities...
Ne, ne.. neokupavau nei kaimynų, nei draugių, nei mamos virtuvių, o... padariau mažytį eksperimentą.

Iš tiesų šis receptas buvo ir bandymas prieš Kūčias, padėti mamai pasiruošti šv. Kūčių vakarienę. Kadangi važiuoti iki gimtinės teks po darbo ir daugiau negu pora valandų, su mama sutarėme, jog ji ruoš karštus patiekalus, o aš atsivešiu šaltuosius. Taigi, bandymui riebesnis nei planuojamas Kūčių variantas, t.y. su sūriu.

Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su grybų ir Fetos sūrio įdaru
(Elektrinėje sumuštinių keptuvėje)

2 lakštai mielinės sluoksniuotos tešlos
5 pievagrybiai
1 a.š. provanso žolelių mišinio
druskos, pipirų
fetos sūrio
sviesto

Pievagrybius perpjauti pusiau ir supjaustyti riekelėmis, pakepinti keptuvėje su sviestu ir provanso žolelėmis. Pravėsusius sumaišyti su druska, pipirais ir kubeliais smulkintu fetos sūriu.
Atšilusią tešlą iškočioti tiek, kad tilptų į elektrinę sumuštinių keptuvę. Į NEįkaitintą keptuvę dėti vieną sluoksnį tešlos, paruoštą įdarą ir uždengti antruoju tešlos sluoksniu, kraštus gerai užspausti pirštais. Įjungti ir kepti.

Svarbu!
Kai keptuvė įkaista, ją praverti ir laikyti, kad tešlai būtų kur kilti ir plėstis, antraip pyragėliai nebus gražūs. Kepti, kol gražiai apskrus.
Na, o iškepus aš jiems leidau truputėlį pravėsti ir tik po to atsargiai iš keptuvės.

Be proto skanu ;)

Kadangi prakalbau apie Kūčių vakarienę, būtų malonu, jei pasidalintumėte savo Kūčių stalo patiekalais. Ką Jūs ir Jūsų šeima ar giminė deda ant Kūčių vakarienės stalo. Gal receptai perduodami iš kartos į kartą?

Mūsų namie Kūčios neįsivaizduojamos skrylių su saldžiu aguonų padažo, be tikro tikrų spanguolių kisieliaus, silkės su džiovintais grybais ir, žinoma, kūčiukais su tikru maltų aguonų aguonpieniu.

Baba Ganoush

Baba... Baba... Baba kas??? :)

Baba Ganoush - tradicinis vidurio rytų užkandis, užtepas, mirkalas, tyrė (na, kaip pavadinsi - nepagadinsi) gaminamas iš baklažanų ir tahini (sezamų pastos), dažniausiai valgomas su pita ar kokia kita duona.

Šį "gėrį" bloger'ių (ir ne tik) kulinarinio susitikimo metu priminė Vilma iš Kulinarijos laboratorijos ir visiškai "sujaukė" man protą. Pastarąsias savaites tik ir laužiau galvą kaip? kaip? kaip? pasidaryti baba ganoush be orkaitės ir laužo pagalbos (na, juk bandymas susikurti laužą 1 kambario bute, greičiausiai baigtųsi ne kuo...). Beklaidžiojant blog'ų, receptų ir google nuorodų platybėse, išsigelbėjimą radau štai čia, ir tik sulaukusi laisvos akimirkos ėmiausi darbo.

Baba Ganoush

1 baklažanas
1 citrina
2 skiltelės česnako
1 citrinos sultys
1 a. š. druskos
pipirų
1 v. š. aliejaus

Įdomiausias procesas - baklažano skrudinimas. Visas veiksmas trunka apie 10 min ir atrodo štai taip:

Rezultatas:

O tolimesnė eiga yra paprastesnė nei paprasta: nuo atvėsusio baklažano nulupti odelę, tuomet baklažano minkštimą, citrinos sultis, druską, pipirus, aliejų ir tahini sutrinti trintuve ir vuolia!

Pastebėjimas.

Būtent nuo tiesioginio kaitinimo ant ugnies, baklažano minkštimas prisigėrė dūmo kvapo ir skonio. Be galo skanu. Ragavom su tortilla traškučiais, likusią dalį paslėpiau šaldytuve ir rytoj šį skanėstą naudosiu kaip mirkalą daržovėms.

Minestrone

Kadangi šią savaitę, kulinarinis projektas "52 skanios savaitės" skyrė sriuboms, prisidedu su dar vienu receptu. Šį kartą ant mūsų stalo - vargšų sriuba - minestra, minestrone, iš Italijos paplitusi į platujį pasaulį.

Minestronė - labai soti, tiršta sriuba, kurios pagrindą sudaro skaidrus sultinys ir įvairios daržovės. Dažniausiai sutinkami ingredientai - morkos, pupelės, saliero lapkočiai, pomidorai, makaronai. Na, ir kartais pridedama sotesnių priedų (jei jų yra užsilikusių šaldytuve) - pvz. mėsos. Sakoma, jog tai vargšų, neturtingųjų sriuba, nes jos komponentai nebrangūs, o sriuba labai soti ir ilgam "užkemšanti" pilvą, dažnai valgoma net ir kaip pagrindinis patiekalas (abejočiau tuo, žinant italų valgymo "ceremonijas" su visai antipasti, primi piatti, secondi piatti, dolci, etc.)

Ilgai ieškojusi to "tikrojo" ar bent kiek panašaus į autentišką recepto (čia man nepadėjo nei mano kulinarinės knygos, nei kulinariniai blog'ai ir netgi visagalis Google), radau džiuginančią frazę, jog net ir patys italai sako, jog kiek virėjų, tiek ir minestronės receptų :) Ką gi, laisvė fantazijai..
Taigi sudėjus kelis, labiausiai patikusius receptus į vieną, atsisakius kai kurių sudedamųjų komponentų, viriau paprastą, mano akimis visai "minestronišką" sriubą.

Minestrone

1 svogūnas
1 česnako skiltelė
1 morka
1 poras
2 saliero stiebai
200 g pupelių
4 pomidorai
makaronų
1,5 l sultinio
100 g rūkyto kumpelio
aliejaus
2 lauro lapai
druskos, pipirų, raudonėlių


Supjaustytą svogūną, česnaką, morkas bei porus dėti į gerai įkaitintą aliejų ir pabarsčius raudonėlu lengvai apkepti, kol daržovės suminkštės.

Supilti sultinį (kadangi sultinys ne naminis, stengiuosi naudoti bent jau ekologišką), įmesti lauro lapus ir sudėti pupeles, kubeliais smulkintus pomidorus bei makaronus. Virti, kol makaronai išvirs.

Tuo metu keptuvėje apkepinti kubeliais smulkintą kumpelį ir suberti į jau paruoštą sriubą.
Aš dar dėl žalumos ir spalvų ivairovės pabarsčiau smulkintais svogūnų laiškais.

Kvepia nuostabiai.

Aštri avinžirnių ir pomidorų sriuba

Šį kartą vakarienei ant mūsų stalo soti ir šildanti daržovių sriuba. Tirštas pomidorų pagrindas puikiai dera su harisos aštrumu ir švelniais avinžirniais.

Nors tai ir buvo šio recepto debiutas, tikrai žinau, jog nuo šiol jis įtraukiamas į pagrindinį mūsų meniu bei lengvos, skanios ir greitai pagaminamos vakarienės sąrašą.

Aštri avinžirnių ir pomidorų sriuba

2 svogūnai, supjaustyti plonomis riekelėmis
2 česnako skiltelės, supjaustytos plonomis riekelėmis
1,5 a.š harisos (daugiau ar mažiau pagal skonį)
400 g konservuotų smulkintų pomidorų
400 g konservuotų avinžirnių
sauja gražgarstės (rukolos) lapų
saują špinatų lapų
druskos ir šviežiai maltų pipirų

Puode ištirpinti gerą valgomąjį šaukštą sviesto ir truputėlį aliejaus, sudėti svogūnus bei česnakus ir maišant patroškinti apie 15-20 min arba kol svogūnai suminkštės ir taps aukso spalvos.

Įmaišyti harisą (sunaudojau 2 a.š. su kaupu) ir troškinti dar 5 min.

Sudėti pomidorus ir sumažinus ugnį kaitinti dar apie 10 min, jog atsiskleistų, suintensyvėtų ir susimaišytų skoniai bei kvapai.

Į puodą sudėti avinžirnius ir pakankamai vandens ar pasiruošto sultinio. Tiek, kokio tirštumo mėgstate sriubą. Viską pakaitinti ant mažos ugnies dar apie 15 min (kadangi avinžirniai jau paruošti vartojimui, kaitinti tereikia tam kad visa sriuba būtų vienodos temperatūros ir avinžirniai į save sugertų sriubos kvapą ir skonį).

Išjungti ugnį ir įmaišyti špinatus bei gražgarstę (gaila, tačiau pastarosios neturėjau, tad naudojau tik špinatus, tačiau įsivaizduoju kokį puikų skonį ji turėtų suteikti šiai sriubai), įberti druskos ir pipirų.

Skanaus!


Receptas pasiskolintas iš Cook Almost Anything

Trinta grybų sriuba

Mėgstu grybus. Labai. Laikas nuo laiko čia apsilankantys jau turėjo tai pastebėti :)

Ši sriuba, pamenu, buvo pirmoji kurią ibandžiau, kai dovanų gavau smulkintuvą. Tokia parasta ir nesudėtinga savo sudedamųjų dalių (ne)gausa, tačiau tuo pat metu - turtinga savo skoniu, aromatinga ir kvepianti mišku. Puiki vakarienės pradžia šaltą rudens ar žiemos vakarą.
Ingredientų kiekiai pateikti apytiksliai.

Trinta grybų sriuba

1 didelė bulvė
7-10 vnt. vidutinio dydžio pievagrybių
nepilna sauja džiovintų grybų
~1,5 l sultinio
150 g grietinėlės
lauro lapas
druskos, pipirų

Džiovintus grybus išmirkyti. Smulkintą bulvę, džiovintus (mirkytus) grybus ir smulkintus pievagrybius išvirti kartu su lauro lapu. Dalį nuoviro nupilti. Daržoves su likusiu nuoviru sutrinti, dėti druskos, pipirų, pilti sultinio ir truputį nuoviro tiek, kokio tirštumo mėgstate trintą sriubą. Supilti grietinėlę ir dar kartą užvirti.

Paprasta kaip 2*2 :)