Tikriausiai kiekvienas mūsų pažįsta bent vieną "širdžių ėdiką". Ir aš pažįstu, net keletą. Beje, mūsų namuose toks vienas net ir gyvena. Širdžių Ėdikas tikrąja, o ne perkeltine prasme. Ir kartais pasigardžiuodamas desertui valgo širdis. Iš didelės baltos lėkštės rankom ima pudruotas širdeles, dažo į raudoną saldžiarūgštį vyšninį padažą ir negailestingai deda burnon apsilaižydamas.
Išties kai mūsų namuose atsirado elektrinė vaflių keptuvė, šis receptas buvo pirmasis, kurį išbandžiau. Mane nugalėjo noras į savo namus perkelti nors dalelę Belgijos ir jos kvapo. Jei buvot Belgijoj, žinote apie ką aš. Mažos vaflių krautuvėlės - wafflerie, įsimaišiusios tarp tokių pat mažų ir žavingų šokolado ir suvenyrų parduotuvėlių, o vitrinose - vafliniai meno šedevrai. Su šokoladu, su braškėmis, bananais, plakta grietinėle, vaniliniu padažu, ledais ir dar tikriausiai 1000 kitokių. Ir tas persekiojantis vaflių ir šokolado kvapas. Taip kvepia tik Belgijoje...
Tąkart neliko nė vieno fotografuojamo saldumyno - visi buvo akimirksniu sunaikinti ir fotosesijos laukė tik tuščia lėkštė. Na gerai, buvo likę keli trupiniai...
O kadangi šie vafliai tikrai skanūs, ir mes juos kepam gana dažnai, tai nusprendžiau pasidalinti šiuo gėriu. Tik vietoj originaliam recepte nurodytos vanilės esencijos aš pilu romo esenciją, nes man tik tada kvepia tikraisiais vafliais.
Tiesa, Širdžių Ėdikas vakar konstatavo faktą, kad nors šie vafliai super duper extra ultra fantastiškai skanūs, tačiau jiems kai ko trūksta. Ko??? Ogi - dešrytės ir jalapeño pipirų.
Belgiški vafliai su saldžiarūgščiu vyšnių padažu
480 ml miltų
2,5 a. š. kepimo miltelių
0,5 a.š. druskos
4 kiaušiniai (trynius atskirti nuo baltymų)
6 šaukštai cukraus
0,5 a.š. romo esencijos
1 v.š. vanilinio sirupo
50 g sviesto
480 ml pieno
Per sietelį persijoti sumaišytus miltus, kepimo miltelius ir druską. Kitame dubenyje ištrinti kiaušinių trynius su cukrumi, kol cukrus visiškai ištirps ir masė taps gelsvai balta, supilti romo esenciją ir vanilės sirupą, ištirpdytą sviestą ir pieną bei gerai išmaišyti. Visą šią skystą masę pilti į miltus ir maišyti, kol neliks miltų gumulėlių (aš naudojuosi el. plaktuvu). Iki purumo suplakti kiaušinių baltymus ir juos atsargiai įmaišyti į tešlą. Nepermaišyti! Dėti samčiu į keptuvę ir kepti.
Recepto šaltinis: Emeril Lagasse Classic Belgian Waffles.
Vyšnių padažas
240 ml vandens
2 a.š. krakmolo
25 g sviesto
~500 ml vyšnių be kauliukų
2 v.š. muscovado cukraus
1 v.š. citrinos sulčių
Indelyje sumaišyti pusę kiekio vandens su krakmolu.
Kitame inde ant viryklės ištirpdyti sviestą, sudėti vyšnias, supilti likusį vandenį ir rudąjį cukrų (aš naudojau Marks & Spencer muscovado tamsųjį cukrų. Rekomenduoju. Labai džiaugiuosi atradusi vietą, kur jį pirkti ;) ). Maišyti, kol cukrus ištirps. Supilti vandens ir krakmolo mišinį, maišyti kol masė užvirs ir sutirštės (~1 min). Nukelti nuo ugnies ir įmaišyti citrinos sultis. Tiekti su vafliais arba kitokiais skanėstais.
Skanaus!
P.S. Šįkart keletą širdelių išsaugojau ir noriu jom pavaišinti sau patį brangiausią pasaulyję žmogų, kuris šiandien švenčią gimtadienį. Ir kviečiu sekmadienį puodeliui kavos ;)
33 komentarai (-ų):
Nuostabu, tarsi kokia telepatija, nes kaip tik visa savaite "audziau" minti, kad man reiketu pasigaminti belgiskus vaflius:) Tiesa, mano Belgisku patiekalu knygoje receptas kiek kitoks, ten mieles ir net alus (!) i tesla pilamas:) Isbandysiu tavo, o po to savo "originaliuosius" variantus. Aciu!
Sparnuoti, aš ir turiu keletą belgiškų vaflių receptų, kuriuose secret ingredient yra alus. Sako, kad toks ir yra tikrasis receptas. Gal... ;)
Bet šitie irgi žiauriai skanūs.
Nooooooriu šito gėėėėrio :))) Atsiųsk nors vieną vafliuką, Egle :P
Oooo!!! Vieni iš mano mylymiausiųjų saldžiųjų kepinių, mm... Bet iš tiesų tai belgiški vafliai kepami ne "čirvinėje", o tokioje kvadratinėje keptuvėje, tad jie toki stori ir minkšti būna, labai skanu su šokoladiniu glajumi arba ledais su riešutais. Tokią vaflių "kepyklą" mačiau pirkti kartą, dabar jau nebėra, svarsčiau įsigyti, bet tada pagalvojau ai, jei jau labai norėsis tai naudosiu čirvinę...:)
Živile, nors ir ne vieną ;) Vaišinkis ;)
Bri, žinau ;) Praeitą vasarą būdama viešėdama Belgijoje net svarsčiau įsigyti specialią keptuvę, bet kai mes tokius "blyninius" dalykus retai kepam ir valgom, tai nusprendžiau nešvaistyti pinigų veltui ir apsieiti su ta, kurią turim. beje, mūsų ir virtuvėlė maža. Ir taip visokių rakandų jau nėra kur dėti.
Kiek teko domėtis, kvadratinę šių vaflių formą sukūrė amerikiečiai.
Oooo, žinau tuos vaflius... Šiaip jie yra dviejų rūšių - vieni Blegiški, kurie ir patiekiami su grietinėle, šokoladu, braškėmis ir t.t. o kiti - Liežo vafliai, kepimo metu ant jų susiformuoja karamelinė plutelė ir juos tiekia be jokių priedų. Tai pastarieji man labiau patinka. :) Pilnas Briuselis pilnas važinėjančių vaflinių ir ore tvyro tas nuostabiai saldus kvapas! (Kurį "atskiedžia" kepto aliejaus ir fritkių tvaikas :D )
Prisiminiau tų vaflių skonį tai dabar dūšią parduočiau dėl vieno vienintelio... :)))
Vilma, mūsų draugai Lieže gyvena, tai žinau apie ką tu kalbi ;)
Tiesa, šis receptas tik pakvėpina namus belgiškų vaflių kvapu, nes atmosfera vis dėlto ne ta. Tačiau jie vistiek skanūs.
Pataisysiu - yra Briuselio vafliai ir Liežo vafliai. Dar yra Flamandų vafliai (Flemish waffles). O kodėl jie vadinami "belgiškais" - trumpa istorija:
The Belgian Waffle History
Maurice Vermersch from Brussels, along with his wife, concocted a recipe just before World War II that used yeast as a rising agent in their waffle batter. The result was a thicker, crisper waffle with a tangy sweetness brought out by the fermentation in the yeast. The Vermersches cooked the batter in cast iron clampdown pans that had been seasoned with lard. Reactions from friends and family were so positive that Mr. Vermersch decided to sell his so-called Brussels waffles at the World's Fair in Brussels in 1960. Four years later, riding on the wave of success that came from opening several restaurants that specialized in the waffle, Mr. Vermersch brought his invention to the celebrated 1964 World's Fair in Queens, New York. Observing that most Americans, with their poor geography skills, couldn't place Brussels, he named the waffle the Belgian Waffle a few days into his World's Fair stay. He actually arranged to sell them at several places throughout the fair, and not just at the Village. He served them with strawberries and whipped cream, and sold them for.
"Vermersch started making waffles from a recipe of his wife's when living in Belgium before the outbreak of World War II. After serving in the war, he started two restaurants in Belgium before making his World's Fair debut at the Brussels fair in 1960. Business went so well in Brussels that Vermersch and four other families decided to head to New York for the 1964 World's Fair. And when they arrived in Queens, the name of their product was changed from the Brussel Waffle to the Belgian Waffle. The name Belgian waffle was created in New York."
"His waffles made memories at the Queens World's Fair," Newsday (Queens edition) August 22, 1989 (p. 21)
Apsižiūrėjau kaip parašiau - tikrai turi būti Briuselio, o ne Belgiški ir juo labiau ne Blegiški. :D
Vilma, kam nepasitaiko :)
O aš taip užsinorėjau vėl į Belgiją. Išvis, man flamandų kraštas - tiek Belgija, tiek Olandija - labai artimi "dūšiai". Savo ramybe, kraštovaizdžiu, pilim, taktiškais žmonėm. Na, tokia nenutrūkstama ramybės ir jaukumo idilė ;)
Vajetus kaip isinorejau.. o man dar kartais naktim sapnuojasi! Buvo cia kur gyvenu kaledine muge, ir vafliai buvo... bet ziauriai nusivyliau - forma tokia, o skonis.. koks dar skonis..
Jauciu reikes prasytis i svecius ;) O gal siuntinio? ;)
nusikando sakinio gabaliukas mislingai. turejo but: "o man BELGISKI VAFLIAI dar kartais naktim sapnuojasi!" :)
Vafliai, dar su vyšniomis... mirsiu vietoje :)
Eilinį kartą įsitikinu, kad man iki pilnos laimės trūksta vaflinės. Yra kažkur tokia, nuo tarybinių laikų likusi... bet kur ji?
Dėl vaflinės, tai mes investavom į vaflinę iš ketaus, kur ant viryklės reikia kepti. Beje, maniškio iniciatyva ir lėšomis, nes vaflius kepa tik jis. ;)Tai nėra ko lyginti su elektrine, nes anksčiau turėjome ir tokią. Todėl visiems vaflių mėgėjams LABAI rekomenduoju pataupyti ir pirkti būtent iš ketaus - bus visam gyvenimui ir mėgausitės maksimaliai skaniais vafliais! :)
O perfrazavus Elžbietą - vafliai ir vyšnios, tai trumpiausias kelias į dangų. :D
Garbane, o kas tiems vafliams negerai buvo? Neskanūs? Įdomu kodėl...
dabar jau į siuntinį nebėra ką dėt. Kitą kartą, OK? ;)
Elžbieta, Vilma - mano mama turėjo ketaus vaflinę "tarybinę", buvo didžiausias mano ir brolio džiaugsmas. Išties nepalyginsi su elektrine. Tačiau...
Pradėjusi studentauti atsivežiau ją į bendrabutį, paskolinau kažkam ir ji "stebuklingai" dingo. Labai gaila...
Mano mama taip pat turėjo ant viryklės dedamą, bet ji buvo ne ketaus, o šviesaus plieno. Ketus yra anglintas plienas, todėl juodas. Ketaus puoduose troškiniai gaunasi fantastiški, blynai ant ketaus keptuvės - superiniai, niekada tokių neiškepu ant tefloninės. Svajoju įsigyti ketaus puodus ir keptuves, bet kaina jų žvėriška... Bet, kaip sakoma, gal vieną dieną... :)
O, aš esu ištikima ketaus indų fanatė! Ir dabar ant viryklės troškintuvas su balandėliais puškuoja :) Bet aš galvojau apie kiek kitokią vaflinę. Vien tik vaflinę man pirkti neapsimoka, nes vis tiek ne taip dažnai juos ir kepsiu :)))) aebliskivinę turiu tokiems žaidimams. Bet kažkur mačiau tokį prietaisą su keičiamomis plokštėmis, t.y. gali būti ir vaflinė (stačiakampiems vafliams ir širdelėms) ir sumuštinių keptuvė. Štai tokio daikto gail ir neatsisakyčiau...
O į puodu investuoti verta. Tai ne tik grožis, patogumas... bet ir sveikata :)
Elžbieta, kažkada, berods, Senukuose mačiau tokį prietaisą - ten buvo trys plokštės: belgiškų vaflių, grilio ir karštų sumuštinių. ;)
Anie buvo visiskai sintetiniai. Tokie subliuske ir be skonio.. Nei is tolo neprilygsta vafliams, kuriais megavaus kalediniam Briusely..
Išbandžiau :) Patiko. Tokie lengvi kaip pūkas gavosi. Vyšnių padažo nebuvo, bet puikiai tiko ir obuolių košė.. :)
Elžbieta, aš norėjau sakyti, kad kaip ir Vilma mačiau Senukuose (tikriausiai) ir berods Thomas Philips'e tokį prietaisą, tik, kiek prisimenu, kokybė nė vieno nebuvo blizganti. nemanau, kad verta švaistyti pinigus bet kam.
O virtuviniai ketaus puodai ir keptuvės bei troškintuvai tai kol kas mano svajonė, kuri žinau, kad kada nors tikrai išsipildys.
Vilma, ačiū, kad pataisei, tikriausiai ne ketaus keptuvė ten buvo. kaip tik paklausiu šiandien mamos. Ir aišku, tikriausiai gausiu pylos, jog ją pradanginau ;)
Bet ji išmetė visas metalines formeles sausainiams (pvz. graikiškų riešutėlių formelę...)
Garbane, jei gerai įsivaizduoju kur gyveni, tai iki Briuselio nėra taip toli, ar ne? ;)
Irma, tikrai? ;) Kaip smagu. Džiaugiuosi ;)
Che che, žiūriu, mūsų svajonės labai jau panašios... :)
O gal kas Goudos(olandiškus) vaflius moka pagaminti? Negaliu pamiršti jų po Olandijos.... Mačiau IKI yra kažko panašaus pirkti, bet kad nesveikai už juos plešia.
Ir dar - šitokių vaflių be spec vaflines kaip blynus kept turbūt neverta, nes nesigautu?
galima vietoj vysniu naudoti kitas uogas? o gal zinote kita belgiska nebrangu recepta?
Ar teisingai supratau, kad sitas receptas tinka ir staciakampiu, ir sirdeliu formos blynu keptuvei?:)
Anonimiškas, taikrai taip. Gal širdelių formos ketuvėj nesigauna tokie purųs, bet vistiek labai skanūs.
Labai aciu uz receptuka! Vafliukai tobuli :) kepiau belgisku vafliu keptuveje, tai tokie puruciai, mmm...Kasmet, kai namie su seima puosiam eglute, namai kvepia vafliais :) Gal kada dukrytes vaikscios Briuselio galtvem, o kvapas joms primins ne ka kita, o sita jaukia seimos tradicija :)
Laura Gaja
Laura, kaip smagu girdėti! Man taip pat šie vafliai labai skanūs, o jau kvepia... ir tikrai labai tinka kalėdoms. Jaukių švenčių :)
Kadangi šiandien Užgavėnės, vakarienei kepsiu blynų, o va šituos vaflius bandysiu desertui :) Kad maža nepasirodytų. Pakaitos metalinei keptuvei, kurią praradai studijuodama, siūlau ieškoti turguje - man mama ten prieš kelis mėnesius nupirko naują, teko tik daugiau riebalų patepti kol "prisigėrė". Aš ją net čia, į Olandiją atsivežiau, kad skaniausius čirvinius blynus galėčiau kepti. Šįvakar išbandysiu ją su vafliais.
Gražių tau Užgavėnių, Egle.
Rašyti komentarą