Tobulumo paieškos užknisa. Ir gyvenimo prasmės ieškojimas užknisa. Ir viskas mane šiuo metu užknisa. Darbas, mokslai, ... Mmmm... Tikriausiai viskas. Nėra taip ir blogai, nes pagal pastarojo meto nuotaikas, galvojau, kad mane erzina gerokai daugiau dalykų.
O jei iš tikro, tai blogai mane veikia tik vienas - savo vietos šiam pasauly neradimas. Ir vienintelis dalykas, kurio aš trokštu - vidinė harmonija su savim, tobula ramybė ir žinojimas, kad einu teisingu keliu, kad neliktų abejonių ir nekiltų klausimų, panašių į "ką aš čia veikiu?", "ko aš iš tikro noriu?" ir "kas yra tikroji laimė?". Jei tokie klausimai kyla, vadinasi, jie - neatsakyti.
Kas ieško, tas randa.
O ieškodama vakar ir aš padariau vieną atradimą. TOBULO skonio salotas. Daugiau nėra ką pridurti. Tikriausiai ir nereikia.
Neįtikėtinai tarpusavyje derantys skoniai. Saldžios kriaušės, sūrokas sūris, karstelėjusios rucolos lapeliai ir balzaminio acto rūgštelė. Visiška skonių harmonija.
Užskaitau ir nr. 1 įrašau į šiandienos savo virtuvinių top'ų sąrašą.
Kriaušių ir Roquefort sūrio salotos
2 porcijos
100 g salotų mišinio
20 g rucola salotų
1 kriaušė
80 g Roquefort (arba kito sūrio su mėlynuoju pelėsiu)
muscovado/ rudasis cukrus
truputį sviesto
2 v.š. balzaminio acto
6 v.š. alyvuogių aliejaus.
Sumaišyti salotų mišinį ir rucola salotas, išdėlioti į lėkštes.
Išvalyti kriaušių sėklytes, supjaustyti griežinėliais arba kaip patinka. Keptuvėje ištirpdyti sviestą su ruduoju cukrumi, pakaitinti, sudėti kriaušių griežinėlius ir pakepti apie 1 min, kol kriaušių paviršius karamelizuosis. Apversti ir taip pat apkepti kitą pusę.
Ant salotų lapų dėti karamelizuotus kriaušių griežinėlius, barstyti stambiais gabaliukais sutrupintą sūrį ir užpilti aliejaus bei balzaminio acto mišiniu. Druskos ir pipirų nereikia.
Po tokių pietų ir gyvenimas atrodo šviesesnis.
Ir tingaus katiniško savaitgalio sulaukti lengviau.








13 komentarai (-ų):
kaip gražu :)
nurimk, Egle, ne viskas taip blogai.
Rūtuliuk, tikrai nė pasaulio pabaiga, bet man viduj labai neramu...
Kažkur pradingusi iš horizonto tu. Trūksta.
Labai gražiai atrodo :)
O man vakar irgi neviltis ir liūdesiai užpuolė. Būna - ateina, praeina. Tau, kaip supratau, klausimai dėl studijų konkrečiai? Ar ne? Aš savęs seniau to klausinėjau, tada nusprendžiau nieko neplanuoti ir eiti ten kur man gera - tik ten gali būti mano vieta, no matter ką sako kiti, no matter kad ir vėl reikės viską mesti ir ieškoti iš naujo, aš ieškojau savo vietos tol, kol supratau kur man geriausia :) Man rodos, galvoti nereikia, pati širdis pakuždės :)
Apkabinimai ir palaikymai :)
P.S. Ir man Rutuliuko trūksta, galvojau, gal man čia tik vienai atrodo, kad ji prapuolus kažkur... :(
Bri, ačiū :)
Mano pagridininės studijos jau baigtos, dabar 'vykdau' magistrą. neakivaizdžiai, tai jis tikrai neiškankina. Todėl man labiausiai gaila tų 4 m., kuriuos galėjau išnaudoti kažkur kitur, gal netgi tam, kam turiu potencialą. O per nuobodžių studijų 4 m. užpuolė apatija ir dingo įkvėpimas. Vienintelis geras, ne, 2 geri dalykai - draugai ir antroji pusė, kurią ten sutikau.
Manau, jog esu tinkamesnė kitokiam, geresniam darbui. Kūrybiškam, laisvam, o ne atsiliepinėti į telefono skambučius nuo 8-17 val.
žinai, aš viską mesčiau, spjaučiau į aplinkinius - kam jie rūpi - ir pradėčiau viską iš naujo, atiduočiau visą save, bet didžiausia bėda, kad nežinau ko aš noriu. tai tokia mano vidinė savijauta.
O tave kas kankina?
o šiaip tai aš - fatalistė. likimas viską sudėlioja į savo vietas ;)
o Eglut, laikykis - gal tik toks laikas. ant pavasarių vitaminų trūksta, ir žiemos sugrįžo, ir šiaip viskas.
paslaptį pasakysiu - bent man ramybė ateina, kai spjaunu į viską ir tiesiog einu, kur eiti noriu. tą akimirką, be jokių planų. ir kai laiką tik sau sau sau dovanoju. tik reikia numygti jungiklį "oi bet juk tavo to do tęsiasi jau per du puslapius, tai gal reiktų tą ar aną padaryt" -- nieko, palauks. o tokios graužatys "dabar turėčiau kažką naudingo daryti" viską tik smarkiai smarkiai pagadina.
ir visiškai pažįstamas tavo pojūtis apie ketverius ne ten sukištus metus - tiesa, man dar tik antrieji kanka, o ir magistro nežadu net pradėt - tačiau žinau, kad baigsiu šiuos ketverius, padėsiu juos į stalčių ir tikriausiai gailėsiuosi tokiems niekams juos iššvaisčiusi. bet nosis aukštyn, niekad ne vėlu kitur eiti -- vat tai vat ir kartoju it mantrą, kad nepanirčiau po tom visom baisybėm (nors ką čia slėpsi, šis spalis-gruodis buvo turbūt baisiausias laikas gyvenime, su neišbrendamom apatijom ir ašarom septynias valandas per parą).
ir juo labiau suprantu tą didelį sunkumą, kai nežinai kur dėtis, net jei mestum: dėl to įstojau ten, kur įstojau ("nežinau, kur noriu"), dėl to nemečiau po pirmo kurso ar ir dabar ("nes kito aukštojo nenoriu, nes čia dveji liko, o ten - ketveri"), et. bet irgi tikiu, kad viskas bus, kaip būt privalo, vadinasi,- gerai :))
o į temą -- sūper salotos. man patinka, kai vaisiai ir sūris, saldumas ir toks mmmm subtilus sūrumas būna. deja tik, niekad namuose anei kriaušių, anei rokforo nematau. bet idėja labai daili.
oh crap, kompiuteris kvailioja. jei gali, ištrink pasikartojantį ilgą komentarą :)
rusvaplauke, aš pagalvojau, kad čia labai "įsipaišytų" nesenas Bri įrašas apie nusivylusias šeimininkes ;)
žinau, kad ne vėlu viską keisti, net ir kai tau 50m. nėra vėlu, jei pakeitęs jausiesi laimingas. Keisčiau viską, čia ir dabar, jei žinočiau į ką. Man baisiausia, kad aš NEŽINAU. Net svajonių neturiu. ir kai susimąstau tai yra taip beprotiškai baisu.
Bet.. viskas bus GERAI :)
salotoms nebūtinas Roquefort, tinka bet koks kitas su mėlynuoju pelėsiu. bet be kriaušių jau niekaip ;)
Egle, spėju kad viskas tavo gyvenime nėra taip blogai, kol tavo virtuvėje žaidžiama tokiais skanumynais:) kai ji pradės panašėti į karo lauką, tuomet galima bus įtarti rimtą pavojų. Gal tai tik užsibuvęs žiemos šaltukas ir saulės trūkumas veikia tave taip neigiamai?
O štai salotos įtariu labai subtilaus skonio. Kriaušės su rokforu pas mus ne kartą išbandytos (labai skanu prie raudono vyno). Bet būtinai bandysiu ir šį derinį su rukola (labai patinka man jos kartumas).
waleru, kaip pažiūrėsi. Žiūrint iš vieno taško, šiandien dar blogiau, nei buvo tada kai rašiau šį įrašą. Iš kito - metas naujiems atradimams ir bandymams. Geras spyris kažką keisti savo gyvenime ;)
Aš tikiu, kad nepražūsiu ir tikrai būsiu laiminga ;)
o aš šias salotas bandysiu su raudonu vynu ;) Gal turi kokių rekomendacijų?
Turbūt nėra žmogaus, kuriam nekiltų egzistencinės "parkės", natūralu, gyvenam juk tik kartą...
O grižtant prie temos: aš jau dukart spėjau pagaminti tavo siūlomų salotų, išties labai labai gardu. Tik, tiesa, aš lupau kriaušių skurelę, juk ji tokia kieta.
Egle, gal tau patiks ir alternatyvus kriaušių su rokforu variantas? Nuluptas ir išpjautais viduriukais (kad būtų duobutės)kriaušių puseles dėti ant kepimo skardos, į duobutes dėti sūrio ir pabarstyti susmulkintais graikiniais riešutais. Kepti orkaitėje apie 10min. Skanauti su vynu (rekomendacijomis viešai nesidalinsiu, nedemonstruosiu savo neišprusimo šiame moksle ;))
Mano kriaušės pasitaikė minkštos ir skūrelė minkšta, tai nelupau, bet sutinku, kad jei kriaušės krakmolingesnės ir kietesnės, tai odelę geriau nulupti.
Ačiū už rekomendaciją. Įsivaizduoju kaip bus skanu orkaitės keptos kriaušės su sūriu ir riešutais. Mmmm... net seilė dabar bėga. Ir jau žinau su kuo jas ragausiu ;)
O dėl vyno, tai aš irgi savo "išprusimo" nedemonstruoju, bet visai nesupyksiu, jei sutiksi man parašyti porą rekomendacijų asmeniškai į el. paštą ;)
pagaliau! pasigaminau tokių salotų. ar, veikiau, bevaikštinėdama maksėj prisiminiau tavąsias salotas ir nusprendžiau - gaminsiu! tiesa, keičiau gerokai: vietoj salotų ir rukolos pridraskiau garšvos lapų (dabar ją visur vietoje salotų dedu, mat visas sodas "užderėjo"), naudojau ne rokforą, o gardutėlį minkštą ožkų pieno sūrį (ragavau pirmą kartą, mmm.) su baltaisiais pelėsiais. ant viršaus dar užbarsčiau graikiškų riešutų (kaipgi aš -- ir be riešutų??).
rezultatas - tai buvo nepakartojama. tikrai. ypač miela tai, jog nuo šiltų kriaušių sūris truputėlį pasilydė :}
bet salotos neapsakomai gardžios; atrodo, ir aš užsikrėsiu užsieniuose praūžusia saldu + sūru mada ,)
Rašyti komentarą