Įsimylėjau. Dvi dideles ir pilkas, žiemiško dangaus spalvos akis. Ir negaliu tam žvilgsniui atsispirti nuo tada, kai į jas pažvelgiau pirmąkart. Žiūriu ir spurda širdis - toks mažas, bejėgis ir toks meilus bei geras.
Nuo akimirkos, kai Jis atsirado mūsų namuose, visas laikas, visas dėmesys ir visas džiaugsmas skirtas tik Jam - mūsų mažajam šeimos nariui. Ir lakstom abu kaip pakvaišę - ar katinėliui kojytės nešala, ar katinėlis pavalgęs, "o kodėl taip gailiai miaukia?", etc. Užkariavo ir amžiams pavergė mūsų širdis. Susipažinkit - mūsų namų naujasis gyventojas Katinėlis:
Katinėlis turėjo būti Olivier, Oliveris, Olis, tačiau... bent jau kol kas netinka šis vardas nė per kur... Taigi, jis dar neturi jokio vardo, tad jei kam šautų į galvą kokia geniali idėja, any ideas welcome.
Kadangi per pietų pertrauką namo grįžtu kasdien, aplankyti mažojo namų šeimininko ir pažiūrėti ar jis dar nepridaręs "savos tvarkos", turiu truputį laiko greitai kažką pagaminti, kad grįžus po darbo dienos nereikėtų dar ilgai stoviniuoti prie viryklės ir būtų galima skaniai, sočiai ir tuoj pat pavalgyti. Receptas "52 skanių savaičių" projektui, kur šią savaitę karaliauja prancūziška virtuvė, - prancūziška cukinijų sriuba.Pagaminama ypatingai greitai (užtrukau apie 20 min), lengva ir labai skani. Tiesa, tokią virdavau ir anksčiau, todėl pateiksiu savo sriubos variantą, kuris nuo originalo tikrai beveik niekuo nesiskiria (nebent gaminimo eiliškumo tvarka), o kam įdomu originalas, galima žvilgtelti čia (naudingas receptų šaltinis sriubų mėgėjams).
Soupe à la Courgette. Cukinijų sriuba.
2 vid. cukinijos (~500 g)
2 česnako skiltelės
1 baltasis svogūnas (shallot)
30 g sviesto
1 a.š. džiovinto čiobrelio
daržovių sultinio
4 gabalėliai "Laughing Cow cheese" (arba 200 g grietinėlės)
druskos, pipirų
Puode ištirpdyti sviestą, apkepinti susmulkintą svogūną ir česnaką (puikiai tinka ir įprastas svogūnas, tačiau baltojo - šalotinio - skonis švelnesnis). Svogūnui suminkštėjus, į puodą dėti susmulkintas cukinijas ir džiovintus čiobrelius ir dar truputį apkepti, kol cukinijos pagels. Užpilti sultiniu (geriausia šiltu) tiek, kad apsemtų daržoves, pavirti ~10 min ir nukelti puodą nuo viryklės. Viską sutrinti elektrine trintuve, sudėti sūrį (arba grietinėlę) ir dar trumpai pakaitinti ant mažos ugnies, kol sūris išsilydys. Gardinti druska ir pipirais pagal skonį ir poreikius.
Tokią sriubą kartais dar "paskaninu" virtomis krevetėmis, o šį kartą dar įdėjau rūkytos vištienos (kad ir mėsėdžiams būtų ką pakramtyti).
Skanaus!
20 komentarai (-ų):
ojej, koks mielas! as panasu esu turejusi kadaise, vaikysteje dar :)
beje, skaniai labai sriuba atrodo as irgi dabar kaip tik verdu :)
Oj, toki katineli, tiksliau katyte, mes anytai padovanojom kazkada. Buvo miela :) O uzaugus tapo kate su charakteriu :]
Bri, o aš niekada neturėjau katino, tik šunį. ir sakiau, kad katinas į mano namus kojos NIEKADA neįkels. bet šitas mažylis viską taip apvertė aukštyn kojom. neįsivaizduoju kaip būtų galima jo nemylėti?
Sriuba cukinijų? Mačiau vakar daržovių trintą virei... ;)
skanumėlis. o ypač su krevetėm ;)
Simona, rusų mėlynieji pasižymi išskirtiniu charakteriu, tačiau, laimei, jie nėra piktybiniai (tikiuosi). Pažiūrėsim, kas iš mūsų padaužos išaugs ;)
Koks mielas katinelis!!! Mes turim du ir jau didelius, bet dar vis dziaugiames jais kiekviena diena :o)
Beje, sriuba isbegs :o) Atrodo labai skaniai!
Jūrate, sriuba tiesiai į burną bėga ;) o skani tai išties.
Berods mačiau tavo katinus kažkuriam tavųjų blog'ų. Ar jau sapnuoju?
koks mielas padarėlis :)
o su vardais sunku kartais būna - saviškiui kol sugalvojau vardą, jis išmoko, kad atbėgt reikia šaukiamam "kic kic", tai taip ir liko Kicius...
Koks meilutis kačiukas. Taip ir norisi nosytę pabučiuoti. :) Jaatus, nieko nėra gražiau už kačiuką!
rusų mėlynieji labai labai protingi - draugė augina, tai.. teko pabendrauti :}
mm, ir sriuba begaliniai vilioja. taip norėč tokį vakarą vėsų D
merginos, ačiū už gražius žodžius mūsų katinui ;)
rusvaplauke, dar vienam svečiui užtektų ;) jei ką..
Oi kaip džiaugiuosi, kad įsigyjai augintinį. Ir slapta baltai pavydžiu :) Aš labai noriu šuns. Ir netgi nusižiūrėjusi esu, bet... Blaivus protas stabdo, kad galbūt dar nėra tinkamas laikas. Nors kartais atrodo, kad niekada nebus tinkamas laikas. O širdis plyšta matant va tokius vaizdus http://i76.photobucket.com/albums/j4/BlueBelton/Picture090.jpg
Ech, kada nors..
Vajej koks grazutis!!! Sunims teikiu pirmenybe, bet jau toks ir mano sirdi pavergtu :)
Irma, žinau, kad svajoji apie Lasos apsą ;)
Mes tiesiog negalim šiuo metu laikyti šuns, nes mūsų butas yra tiesiog per mažas, ir dėmesio jam negalėtume skirti tiek, kiek reikėtų ir norėtume.
Katinėlis - dovana nuo manęs mano antrajai pusei ;)
Monkey, mano draugai liko nesupratę šio mano žingsnio, nes aš visuomet sakiau, kad katinas mano namų slenksčio niekuomet neperžengs.
Bet maniškis taip norėjo augintinio, kad teko paminti savo principus ir nusileisti ;) Ko nepadarysi iš meilės.. ;) Bet dabar nei trupučio nesigailiu ;)
Tavo antrajai pusei labai pasisekė. Jei maniškis atneštų apsiuką dėl kurio čia tiek laiko galvą suku, tikrai apsidžiaugčiau :))
Irma, aš galvoju, kad jam jau labiau pasisekti negali, nes turi MANE :)))
As sugrazinsiu prie sriubos :)
Nereali, vakar vos liezuviu su draugu neprarijom. Duodu ne 10, o visa simta balu ;D
Simona, labai džiaugiuosi, jog patiko. Mes kaip sriubų mėgėjai dar ypatingai rekomenduojam sriubą su avinžirniais ir pupelių sriubą su malta mėsa (čia jau rekomenduoja maniškis mėsėdis), jei valgot mėsą.
drauge turi toki pati , labai grazus katinelis, o vardas dar grazesnis " Matrica"
Diana, puikus draugės katino vardas ;) Ir aš noriu taip pavadint, maniškis nesutinka ;) et. Mūsiškis greičiausiai liks Paša/Saša
Rašyti komentarą