Cezario salotos

Kad ir kaip man patiktų Istorija ir įvairios istorijos, šį kartą aš nesiruošiu būti Tamsta Mokytoja (beje, neturiu tam ir kompetencijos) ir prikaustyti (arba ne) dėmesį ilgais pasakojimais. Tikriausiai ir taip visi virtuvės mėgėjai, virtuozai ir profanai žino šių klasika tapusių salotų istoriją. Na, o tiems, kam atrodo, kad Cezario salotos buvo Romos imperatoriaus Gajaus Julijaus Cezario mėgstamiausios - pakankamai išsamus ir įdomus straipsnis, kuris buvo publikuotas žurnale "Geras skonis" (todėl, bent jau mano akimis žiūrint, atrodo tikrai kompetetingas).

Tiems, kam patinka autentika ir pirminės idėjos - šis receptas laikomas originaliuoju Ceasar Cardini sukurtų salotų receptu.

Aš labiausiai tokias ir mėgstu - be vištienos, be kiaulienos kumpelių ar spirgučių, be krevečių. Be nieko. Baisiausia, kai tenka kavinės meniu išvysti kokias "meksikietiškas Cezario salotas", neaišku kodėl prigrūstas įvairiausių ingridientų ir užpiltas a la Cezario padažu. Dar galima apsikęsti su salotoms naudojamais Iceberg salotų lapais, bet tik tiek. Arba Cezario salotos didžiuosiuose prekybos centruose. Švelniai tariant, nedidukė šio klasikinio patiekalo parodija. Jau tada geriau jokių, bet tik ne tokių. Todėl aš jas ir gaminu namie. Kai saulė šviečia, kai nuotaika gera ir šiaip, kai noriu. Kartais su ančiuviais, kartais be. Bet šiuo metu dažniausiai tenka apsieiti be ančiuvių, visgi krizė :)

Tiesa, pačias skaniausias Cezario salotas ever gamindavo "Gasthaus Eichler" sous-chef'as Karlas, su baby romaine salotomis, traškiais duonos skrebučiais, nuostabiu kreminiu padažu ir dideliais parmezano drožlių laiveliais. Neneigsiu, jog pasislėpusi net lėkštę išlaižydavau. Gaila, kad taip ir nepaklausiau skaniausio pasaulyje padažo sudėties, bet beveik neabejoju, kad Karlas laikydavosi klasikiniu tapusio recepto (to su ančiuviais, jau ne Cezario, o Aviatoriaus salotų). O vis dėlto reikėtų brūkštelti laiškelį ir paprašyti išduoti paslaptį. Kiek bandžiau, labai panašus skonis gaunasi gaminant pagal Sauliaus iš manovirtuve.com receptą. O aš dažniausiai gaminu beveik originalias Cezario salotas - be ančiuvių, bet su vientisu padažu, kurį pasiruošiu prieš užpilant salotas

Prieš pradedant gaminti, kviečiu nusišypsoti ir įkvėpti geros nuotaikos:

‘What day is it?’- ‘It’s today’, squeaked Piglet. ‘My favourite day’ - said Pooh. (A.A. Milne)
:)

Cezario salotos

romėninių salotų
baltos duonos skrebučių
parmiggiano reggiano (tiks ir parmezano tipo sūris, pvz. "Džiugas")

Padažui:
2 skiltelės česnako (sutrintos)
2 kiaušinių tryniai
1 citrinos sultys
50 ml + 2 v.š. alyvuogių aliejaus
6 - 8 lašai Vusterio (Worcestershire) padažo
50 g parmiggiano reggiano (arba "Džiugo")
druskos
šviežiai maltų pipirų

Nuplauti salotų lapus ir suplėšyti juos stambesniais gabalėliais. Pasiruošti skrebučius (beje, puikias instrukcijas kaip juos pasigaminti galima rasti pas Elžbietą).

Pasiruoškite padažą: dubenėlyje sumaišykite Vusterio padažą, trynius, citrinos sultis, sutrintas česnakų skilteles (lengviausia ir paprasčiausia pasiruošti padažą - viską sutrinti el. smulkintuvu). Atsargiai ir nuolat maišant, plona srovele supilti aliejų ir maišyti kol masė taps vientisa. Įmaišyti tarkuotą sūrį (tik neplakite blenderiu) pagal skonį pagardinti druska ir šviežiai maltais pipirais.

Lėkštėje išdėlioti salotų lapus, pabarstyti tarkuotu sūriu, užpilti padažu ir užberti duonos skrebučius. Padažą galima patiekti ir atskirai.

Skanaus!

Recepto šaltinis: padažo proporcijoms naudojuosi receptu iš Kitchen Project puslapio.