Ispanų virtuvės karalius - Gazpacho

Labiausiai man patinka tos savaitės, kai "Skanių savaičių" projekto pagrindine savaitės tema paskelbiama kuri nors nacionalinė virtuvė. Nemeluosiu, jog ir taip vienas mėgstamiausių mano užsiėmimų yra skaityti ne LR Darbo kodeksą ar gilintis į Laisvo darbuotojų judėjimo ribojimų praktinio taikymo problemas, o tiesiog ryte ryti kulinarijos istoriją, faktus, valgymo kultūrą, ypatumus ir t.t. Taigi, didžiausias džiaugsmas, tą savaitę yra atsidėti ieškojimams - kuo autentiškesnių receptų ir jų evoliucijos, faktų, istorijos. Kartais net pritrūksta laiko gaminti :)

O vakar, ikvėpta Ispanijos ir draugų iš Ispanijos žinučių, geram pasisėdėjimui su vyriška kompanija, atidaviau duoklę ir futbolui, ir Ispanijai, ir FC Barcelona, (gaila, kad lygiosios, bet tik kol kas) ir vyriškam skoniui. Ruošiau gazpacho.

Apie gazpacho trumpai.
Gazpacho visame pasaulyje žinoma kaip šalta, vegetariška sriuba, kurios pagrindą sudaro pomidorai. Tai pats tikriausias vargšų maistas, kitaip tariant - sriuba iš kirvio, o jei tikriau - iš baltos duonos, sutrintos su aliejumi ir česnaku ir sumaišytos su kitais ingredientais, tokiais kaip pomidorai.

Gazpacho istorijos pradžia nusidriekia į tuos laikus, kai Romos Imperijos legiono kariai su savim gabendavosi duoną, česnakus, druską, alyvuogių aliejų ir actą bei kiekvienas gamindavosi tirštą vėsinančią tyrę pagal savo skonį. Tikrieji Viduržemio jūros regiono virtuvės simboliai vėliau papildyti iš vakarų atkeliavusių pomidorų. Sakoma, jog Kristupas Kolumbas prieš ruošdamasis į pirmąją savo kelionę maisto atsargų statinėse vežėsi iš anksto paruoštą tyrę, kuria vėliau maitinosi įgulos nariai. O pridėjus pomidorus, šiandien turime tai, kuo karštą vasaros dieną džiaugiasi visas pasaulis - gazpacho.

Po pasaulį paplitusi iš piečiausio Ispanijos regiono - Andalūzijos, gazpacho buvo gaminama laukų darbininkų ypač karštais vasaros mėnesiais. Darbininkams dirbusiems vynuogynuose, citrinmedžių giraitėse ar kviečių laukuose kasdien duodamas dienos duonos ir aliejaus davinys virsdavo gaivinančia vargšų puota - duona išmirkoma vandenyje su trupučiu aliejaus tapdavo pagrindu paprastai neįmantriai sriubai į kurią, skoniui suteikti, pridėdavo česnako, druskos ir kokių nors šviežių sezoninių daržovių - pomidorų, saldžiųjų pipirų, agurkų, o pavasarį pupų. Viskas būdavo sugrūdama grūstuvėje (mortar) arba dormillo - iš alyvmedžio medienos išskaptuotame dubenyje.


Andalūziškas Gazpacho

4 dideli pomidorai
1 raudonasis saldusis pipiras (paprika)
1 didelis (ilgas) agurkas
1 raudonasis svogūnas
4 česnako skiltelės
4 baltos duonos riekės
60 ml raudonojo vyno acto
30 ml gero alyvuogių aliejaus
600 ml ašrių pomidorų sulčių arba pomidorų tyrės
1 citrinos sultys
druskos, šviežiai maltų piprų
tabasco padažo
sauja smulkintų petražolių lapelių
sauja smulkintų baziliko lapų

Nuo baltos duonos (liaudiškai vadinamo batono) nupjaustyti plutelę ir pamerkti į šaltą vandenį.
Česnako skilteles nulupti, sutrinti iki vientisos masės. Verdančiu vandeniu nuplikyti pomidorus, nulupti odelę ir supjaustyti smulkiais kubeliais. Nulupti agurko žievę, perpjauti pusiau, išimti sėklytes ir taip pat supjaustyti nedideliais kubeliais. Tą patį padaryti su paprika (odelę galima nuplikyti ir nulupti, bet nebūtina) ir kubeliais supjaustyti svogūną. Į didelį dubenį sudėti smulkintus pomidorus, agurkus, paprikas, svogūnus, sutrintą česnaką, raudonojo vyno actą, citrinos sultis, druską, pipirus, tabasco padažą, pomidorų tyrę. Viską gerai sumaišyti. Pusę masės atidėti, o likusią pusę ir alyvuogių aliejų sutrinti blenderiu iki vientisos tyrelės. Į tyrę sudėti likusias daržoves, smulkintus petražolių ir baziliko lapus, kelis lašus tabasco, gerai išmaišyti ir dėti į šaldytuvą mažiausiai 2 val, kad atsiskleistų ir persipintų skoniai.

Atšaldytą tiekti į stalą, prieš tai patikrinkite ar netrūksta druskos ir prieskonių. Jei labai labai labai karšta, į sriubą galima įmesti keletą šaldyto vandens ledukų.

Skanaus!

Adaptuota pagal "Culina Mundi" ir myrecipes.com