Kas nutinka mažoms sijonuotoms ir krykštaujančioms mergaitėms, kurios rūpestingai šukuoja lėlėms plaukus, užsimerkusios šoka lyg būtų primabalerinos, o vakare, užsilipusios ant kėdutės, mažomis putliomis rankytėmis padeda mamoms tarkuoti šokoladą ir pro šviečiantį orkaitės stiklą stebi kaip kepa pyragas?
Jos užauga.
Kas nutinka didelėms ir bekraštėms mergaičių svajonėms apie pasakų princus, paslapčių sodus, ledų pardavėjas ir šokolado krautuvėles, keliones į tolimus kraštus ir aplink pasaulį per 80 dienų, kosmosą, didelius ir gerus darbus, amžiną laimės ir skrajojimo padebesiais būseną ir amžiną meilę?
Nežinau.
Tikriausiai jos visos pasiklysta... Kaip pasiklydo ir manosios kažkur miesto dangoraižių labirintuose. O dabar nyksta įkalintos tamsiausiuose modernaus biuro kampeliuose, o jų vietą užėmė kasdieniškos mintys, rutina, tūkstantis nepadarytų darbų, skubėjimas ir amžinas laiko trūkumas.
Ar tikit, kad gyventi be svajonių yra baisu? Be galo baisu. Bet pripranti. Ir gyveni. Rutinos ritmu, nuo 8 iki 17 val., kasryt vėl iš naujo tas pats ir tas pats. Gyventi be svajonių - taip pat kaip sapnuoti atmerktomis akimis. Patikėkit, tai vargina. Ir liūdina. Aš tikrai nemeluoju.
Nuotaikai pagerinti - receptas iš naujosios, gimtadienio proga gautos, didžiosios "Culina Mundi". Kaip tikrame kinų restoranėlyje. Galima gaminti su bet kokiais vaisiais: bananais, kriaušėmis, kokoso gabaliukais, braškėmis. Skanumėlis.
Check it out!
Karamelizuoti obuoliai
1 kiaušinis
150 g miltų
1 a. š. sausų mielių
200 ml vandens
4 obuoliai (tinkamiausi tvirtesni)
120 g (= 9 v. š.) cukraus
1 sauja sezamo sėklų
aliejaus kepimui
Dubenėlyje spec. šluotele ar šakute išplakti kiaušinį. Kitame dubenėlyje sumaišyit miltus ir mieles, supilti išplaktą kiaušinį ir 100 ml vandens. Viską gerai išmaišyti iki vientisos masės.
Nulupti obuolius, perpjauti per pusę, išimti sėklalizdžius ir puseles padalinti į 4 skilteles. Skilteles gerai išmirkyti tešloje ir dėti į įkaitintą bei kepimui paruoštą aliejų. Virti kol tešla gražiai apskrus, apytiksliai apie 2 min.
Po namus pasklidęs šiltų, keptų obuolių kvapas labai viliojo trečiąjį namų gyventoją, kuris trukdė fotografuoti ir vis kėsinosi paragauti. (Tiesa, dalį šių obuolių vietoj karamelės, apie kurią truputį vėliau, barsčiau cukraus pudra. Labiau įprasta, bet irgi skanu).
Sumaišyti cukrų su vandeniu ir kaitinti ant vidutinės ugnies nuolat maišant, kol cukrus visiškai ištirps bei pradės tirštėti ir virsti karamele. Suberti sezamo sėklas ir vėl nuolat maišyti, kol turėsite švelniai auksinę karamelę.
Paruoštus obuolius švelniai apvolioti šiltoje ir tąsioje karamelėje, mirkyti į dubenėlį su šaltu (lediniu) vandeniu , kad karamelė sukietėtų ir valgyti. Iškart! Dėti į burną, kol kaimynas nespėjo, kitaip, prisiekiu, patys gailėsitės, kad buvot per lėti :) Žinia, kas pirmesnis, tas gudresnis :)
Skanaus!Recepto šaltinis: "Culina Mundi" (842 psl.)
25 komentarai (-ų):
:) šauni įžanga! gilūs ir prasmingi pamąstymai..
Jurga, ačiū ;)
Tik labai nešaunu taip jaustis...
Pritariu Jurgai dėl įžangos, man labai artimi tokie pamąstymai tarp magiškojo ir skubėjimo pasaulių.
O obuoliukai atrodo nepakartojamai - visai kaip kiniečių restorane ir tikiu, kad dar ir skaniau :)
Egle, įžanga tokia šviesiai liūdna (kaip sakydavome per literatūros pamokas), bet labai labai graži. kaip ir Bri - tokia artima artimoka.
o receptas -- mm, ragavau kiniečiuose prieš melejooną metų, garduma.
turėjau omeny, jog gražiai parašyta ;)goad
Merginos( Bri ir Julyte), ačiū už gražius žodžius. Gal ir negražu taip sakyt, bet lengviau pasidaro, kad žinai, jog ne vienas toks esi šiam pasauly :)
Jurga, išties tai iškart supratau :) ir labai malonu girdėti pagyrimus, tik mano toks keistas charakteris - būtinai turiu pridėti dar ką nors ne visai į temą :)
As matyt esu kazkokia keistuole, bet man rutina 8-17 (tik mano atveju 9:30-17:30).. patinka. Gal todel kad siaip esu didele tingine ir neturedama konkretaus grafiko galiu prabimbinet visa diena nieko neveikdama.. na, nieko "prasmingo". Taciau beklausant ikyraus sazines balso. Galiausiai vakare einu miegot supykus ant saves :)
Todel "remai" man tiesiog butini. Aisku buna visokiu dienu.. :)
garbane, mano atveju, viskas turi turėti ribas :) Aš ir pati iš tų, kuriuos nevaržoma laisvė veikti ką nori dažniausiai nuveda tinginystės keliu arba laikas praleidžiamas taip "prasmingai", kad nesuprantu ką veikiau visą dieną :)
Sakyčiau yra gera ir bloga rutinos. Ta blogoji - tai kai esi įspraustas į rėmus, kur nuo tavęs niekas nepriklauso ir turi priverstinai daryti, kam nejauti nei pašaukimo, nei malonumo. Taip man nepatinka. :)
kai Eglutė buvo ta maža mergytė su pūstu sijoneliu ir putliomis rankytėmis, ji skaitė knygeles ir svajojo, skaitė ir svajojo... Svajonės tuo ir gražios, kad jos visada su mumis, o pasiklydusios, patikėkit, randa kelią atgal, jei tik mes pačios to labai labai norime:) Mergaitės, svajokit, tegul svajonės lekia į pavasario dangų, pro atvertus biurų ir kasdienybės langus, jos turi puikią savybę - jos pildosi:):):)
Ir dar žiūrėjo pro orkaitės stiklą kaip kepa pyragai iš to stebuklingo rudojo sąsiuvinio (o apie jį įrašas visai greitai). Žinok, aš visada tikėjau, kad ten nykštukai krosnį kūrena, kaip ir televizoriaus viduj viską nešioja, kad mes galėtume animacinius filmukus žiūrėti :) Tikrai.
Pažadėk man įpūsti svajonių kai grįšiu, gerai? :)
Egle, neatsistebiu tavimi :) Esi graži ne tik išore, bet ir vidumi... Tokia jautri, tauri ir išmintinga atrodai, tikra svajoklė, o kad nesvajoji - tai ir jautiesi blogai :( Būk stipri, viskas bus gerai! Dažniau parašyk, tai džiuginsim kaip galėsim ;)
kokios mintys.. eh. Liūdnai žavios. Kaip gaila, kad negalim gyventi taip, kaip norim. Ir kaip gaila, kad laikas bėga, o mes pamirštam svajoti. Pamirštam tikėti stebuklais..
O patiekalas nuostabus!!! Tu visada nustebini ir nudžiugini savo receptais.
vija, kad žinotum (atsiprašau už familiarumą, jei jis čia ne vietoje) kiek man daug reiškia palaikymas ir geras, šiltas, padrąsinantis žodis. tai tooks postūmis pirmyn. Tikėti savim ir tuo, ką darau.
Ačiū. Užtai, kad esat kartu ir už įkvėimą, kuris skatina tikėti.
Rūtuliuk, (kodėl nėra ikonėlių nuširdumui/laimei/apkabinimui/gerumui/padėkai išreikšti?) ačiū ;)
Ir vėl man tavo blog'as neatsinaujina :( paskutinis įrašas, kurį matau yra apie gimtadienį. Hrrr reikia bebepasitikėt blogger sistema ir imti vis profilaktiškai tikrinti
Indre, tikiuosi greitai susitvarkysiu su nauju blog'o dizainu ir rss srautu :)
nes pati nesuprantu kas čia vyksta...
Atrodo fantastiškai.
Tik leisiu sau išdėstyti kalbinę pastabą dėl kiniečių (= kinų) restorano, nes baisiai akis drasko :)
allegra, mano lietuvių kalbos mokytoja turbūt infarktą gautų :) Iš pavyzdingos 10-ukininkės, ypač rašyboje, toks liapsusas. Kaip gėda... Einu taisyti...
Iš tikrųjų, Egle, esi labai graži visomis prasmėmis. Ir tokie nuoširdūs tie tavo įrašai. Tikrai nebe reikalo 10tukininkė buvai, labai gražiai moki dėstyti mintis :))) Ir pyragas tavo nuostabus (aš kažką irgi bandžiau šįvakar sukurpti, žiūrėsim ryt, ar pasiteisins kūryba :) )
Živile, ačiū... (net susijaudinau). Bet aš tikrai nebuvau dešimtukininkė (nors būčiau norėjus visai), prisiekiu. Tikrai nebuvau :)
Apie kurį pyragą kalbam? (Tiesa, mes gal pažįstamos šiek tiek? :) )
Ups, ne ten parašiau, kalbėjau apie Tall and Creamy Cheesecake. Vadovavausi šio pyrago receptu, tik proporcijas kitas ėmiau, gavosi laaabai skaniai :DDDD Ačiū ;)
Beje, nee, mes nepažįstamos, nors ką ten gali žinoti... Kai skaitai kiekvieną žmogaus įrašą dienoraščio ir stebi fotografijas, pradedi žmogų pažinti :)))
sveiki, receptas nuostabus, vakar išbandžiau, nors svaigau jau N dienų :) bet kadangi nesu super truper vireja gamintoja tai nesigavo man karamelė... kaitinau aš ją kaitinau, maišiaus išsijuosus ir vanduo išgaravo ir sušoko cukriukas. Ka dariau ne taip?
Sveiki, įdomu... man niekuomet nėra nesigavusi paprasčiausia karamelė.
Visų pirma reikia puodo storu dugnu, kad šiluma lygiai pasiskirstytų ir puodas tolygiai kaistų;
Naudoti, tik baltą (išvalytą), o ne rudąjį cukrų.
leisti cukrui ištirpti, maišyti labai lėtai ant mažesnės nei vidutinės ugnies. gal per didelė kaitra ir ugnis ir buvo priežastis dėl ko išgaravo vanduo?
Esu skaičiusi (bet nesu bandžiusi), kad galima ir nemaišyti verdamos karamelės, tačiau reikia nuolat vartyti puodą lengvai į šonus, kad sirupas virsdamas karamele tolygiai išsimaišytų pats.
Nežinau, ar kuo pagelbėjau. Tikiuosi ;)
:) na o vandenį įpilti kai išsilydis cukriukas? ar iš karto sumaisyt su vandenuku ir tada kaitinti po truputuką?
o kiek mazdaug laiko užtrunka tas karamelės ruošimas?
atsiprašau už įkyrumą ;)
turim tiket, kad tos svajones ir rozinio gyvenimo vizijos niekur nedingsta. gyvenant taikoj su tuo, kas dabar yra realybe.. o jos pacios savim pasirupins, sugris:).
kita vertus, kartais galvoju, kad mes ateinam i pasauli, ne tam, kad kalnus nuverstume, "paliktume pedsakus" ,gautume nobelio premija etc., bet tam, kad ismoktume elegantiskai mazyciais sauksteliukais kabint ta paprasta, kasdienini, visai iprasta gyvenimo grozi ir megautis sitom mazytem porcijom. tdl kasdien atsikeliu, prasibraunu pro savo nepasitenkinima, liudesi,begalinius norus (kai pavyksta:), ir bandau bandau .
beja, sitas jaukus,cinamonu ir vanile kvepiantis:) tinklarastis jau yra kazkas ypatingo, ikvepiancio ir nerutinisko.
Rašyti komentarą