Apie madingas piktžoles ir Katinišką paprastumą

Madingos piktžolės? Kas čia per velnias? O Jūs ką, nežinojot, kad gražgarstė (kitaip rucola arba eruca sativa) yra paprasčiausia piktžolė? Piktžolė, be kurios šiandien neapsineina nė vienas save gerbiantis arba bent jau įsivaizduojamai save priartinantis iki gerbiamumo restoranas, piktžolė, kurią rupšnoja kone visos elito žvaigždės ir žvaigždutės, rypaudami visokiems a la madingiems žurnalams kokie jie gurmanai, kaip jų namie ruošiamos salotos neapsieina be rucolos ir bla bla bla...

Aklai madų niekada nesivaikau, iki žvaigždžių ir žvaigždučių - man dar kaip karvei iki mėnulio, o madinguose restoranuose irgi nepietauju. Tai paklausit, kurių velnių aš čia apie tą gražgarstę pasakoju? Ogi todėl, kad radau tokį nepaprastai paprastą arba paprastai nepaprastą (čia dėl tos pačios gražgarstės ir kedro riešutų) receptą.

Receptas iš tokio vietinio, nacionalinės reikšmės, bet kažkodėl nepagrįstai garbinamo žurnaliūkščio "Žmonės", kur buvo spausdinamas trumpas interviu su gerb. D. Katinu. Straipsnį permečiau akimis dėl bendro išprusimo, bet neaptikau nieko ypatingo, tik pamačiau puikų receptą - D. Katino žaliąsias salotas. Paprasta kaip du plius du, bet toks paprastumas man panašu tik į pasilepinimą. Nusirašiau komponentus ir pradėjau tyliai dūsauti bei svajoti, kaip savaitgalį atsisėdus prieš saulutę valgysiu, rupšnosiu ir labai save mylėsiu.

Žaliosios salotos
Pagal D.Katiną

žaliųjų gražgarsčių
druskos
po keletą šaukštų moliūgų sėklų, kedro riešutų ir saulėgrąžų branduolių
alyvuogių aliejaus
balzaminio acto

Gražgarstes nuplauti, nusausinti ir išdėlioti lėkštėse. Sausoje kepuvėje apkepinti kedrų riešutus, moliūgų sėklas ir saulėgražų branduolius. Riešutus berti ant salotų, pabarstyti druska ir apšlakstyti aliejumi bei balzaminiu actu.


Skanaus!