Seniai žinau, kad būna nefotogeniškų žmonių, bet šiandien galutinai įsitikinau, jog būna ir nefotogeniškų desertų. Nemeluoju. Mano norams ir fotoaparatui jau ne pirmą kartą nepaklūsta tokia nepaprastai skani, kreminė ir nuodėminga panna cotta.Nebuvo įrašo apie baltojo šokolado panna cottą su trintų aviečių ir vanilės padažu, nebuvo ir įrašo apie jogurtinę panna cottą su braškių putėsiais, nebuvo net įrašo apie pačią paprasčiausią tradicinę panna cottą su esspresso želė, nes tiesiog nebuvo normalios vaizdinės medžiagos, o tokia kokia buvo, manęs netenkino. Ir visus tuos kartus desertas buvo nepakartojamo skonio - tirpstantis burnoje, kreminės tekstūros, nesprangus.
Dar prieš rašydama šį įrašą, įsivaizdavau kokios puikios bus nuotraukos - ramios ir pablukusios žemiškos spalvos, pagrindinis dėmesys atitenka pavasariškai žaliam desertui, kuris išdidžiai pūpso patupdytas baltoje lėkštelėje. Ir kontrastui (vaizdo ir skonio, žinoma) - juodieji serbentai. Deja, deja, deja... Greičiausiai blogam šokėjui ir ... trukdo :) Kad ir kaip bandžiau fotografuoti, žalsva spalva šviečiant saulei man nepasidavė ir nuotraukose švelni žaluma virto kone kiaušinio trynio spalva, o ir kompozicija
Bet skonis... Trumpai - TOBULAS.
Neįprastų derinių savaitei skirtas, kartą jau prieš tai išbandytas namie, tikrai gana neįprastas derinys (tik kol neparagauji), kuriuo pirmąkart mus vaišino Violeta ir Rimas "Kulinariniame susitikime". Tokio deserto pamiršti neįmanoma.
Bazilikų panna cotta su trintais juodaisiais serbentais
2 saujos šviežių baziliko lapelių
300 ml grietinėlės (36% rieb.)
100 ml pieno
2 a. š. želatinos
2-3 a. š. cukraus
vanilės ekstrakto
Sauja šaldytų juodųjų serbentų ir cukraus
arba juodųjų serbentų uogienės
Bazilikų lapelius užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti 20 s. Nusausinti ir sutrinti blenderiu. Bazilikų tyrę sudėti į švarios medvilnės (marlės) skepetaitę ir nusunkti skystį, kuris bus naudojamas desertui. (Bazilikai mano pačios užauginti ant palangės ir atkentėję katino niokojimus, visi buvo paaukoti dėl kilnaus tikslo - panna cottos)
Pagal gamintojo nurodymus ant pakuotės pasiruošti želatiną. Į puodelį supilti grietinėlę, pieną, cukrų ir įlašinti kelis lašelius vanilės ekstrakto (nuostabu, jei turite vanilės lazdelių - sėklytes ikrapštykite tiesiai į puodelį su grietinėlės/pieno/cukraus mišiniu), kaitinti ant nedidelės ugnies, kol cukrus ištirps. Tik jokiu būdu neužvirinti! Nukelti nuo viryklės, įmaišyti pasiruoštą želatiną (kol ištirps) ir bazilikų sunką. Supilstyti į indelius, dėti į šaldytuvą ir laukti kol sustings.
Serbentus sutrinti su cukrumi ir tiekti prie deserto. Aš dar turėjau braškių, tai ir jų dėl vaizdo uždėjau.
Skanaus!
10 komentarai (-ų):
Uoj, kaip artima.... Eglė, man tai dažniausia atrodo, kad iš viso maistas - tai pats nefotogrniškiausia modelis... :)))))
Bet iš Tavo nuotraukų, kaip jas bepeiktum :P nepasakysiu :)
O man visai nieko atrodo tos nuotraukos:]
Norėčiau šito dalyko paragauti, tačiau truputį keista, kad jis su bazilikais. Koks skonis?:)
Skaičiau jau apie tokį kitam bloge, manovirtuves ar panasiai :> nusistebejau, kaip sis prieskoninis augalas gali tikti su desertu :)
oi kaip aš sutinku dėl nefotogeniškų desertų - dalis maniškių taip ir neišvysta tnklaraščio šviesos (aišku, dalis neišvysta ir dėl to, kad per greitai sučiaumojami ,)). menu, didelė bėda buvo nufotografuoti creme brulee kepėjams be stabdžių, vajei.
bet ką jau čia šnekėti - tavo panna cotta labai daili. tikrai tikrai. tokia estetiška. tiesa, žaluma nelabai matosi (nors padidinus nuotrauką, matyti baziliko gabalėlių ,)), bet nuotrauka ne to 'nekokia' netampa ,) - man ir kompozicija patraukli, ir spalvos.
Šakės, jau net perskaičius pavadinimą užsimaniau šio daikto (mm)... O šiaip šaunu, kad parašei, nes išvis labai pasiilgau įrašų receptuose, kurių pastarosiomis dienomis tikrai dažnai pasigendu visuose bloguose :(
Elžbieta, ačiū :) maistas - modelis kaprizingas, bet nepasakyčiau, kad jau toks visai nefotogeniškas. Žinoma, išskyrus šį desertą.
pavasarėli, Indre, skonis labai geras :) Įdomus, bet geras. Svarbiausia, nedėti daug cukraus, tik šiek tiek, kad vos jaustųsi saldumas, tačiau neužgožtų baziliko skonio. Rezultatas - nesaldus (saldumo suteikia padažas), kurio skonį puikiai paryškina juodieji serbentai.
O šiaip, bazilikas puikuojasi mano mylimiausių prieskonių trejetuke ir man jis žiauriai patinka.
Jule, žemai lenkiuosi už kamplimientus, bet vistiek tos nuotraukos nepatinka :D
Bri, mieloji, aš tai tavo įrašų pasigendu... O šiaip, pabandyk, gi mėgsti visokius nestandartus, tai manau, kad tau patiktų :)
Įdomiai skamba, išties neįprastas derinys.
allegra, na taip gana neįprastas, bet labai skanus derinys (na, žinoma, skonio reikalas), aš vis dar neatsidžiaugiu, kad mano kelyje pasitaikė žmonės su šiuo desertu :)
net ir pacia nefotogeniskiausia nuotrauka kompensuoja skanutelis patiekalo aprasymas:)neisbandau nei vieno Tavo recepto pirma nepaskanavus ivado i recepta:) jie sukuria kazkokia ypatinga nuotaika,padedancia gamint:))
Ačiū :) Miela malonu. O šis desertas išties ypatingas. ir be braškių. Tik dsertas su trintais juodaisiais serbentais. Skanumėlis ;)
Rašyti komentarą