Ten, už miesto čiuožyklos, Kaštonų alėjos pabaigoje, po senais dideliais medžiais mūsų laukia "Sigutė". Įsitaisom sodrios vyšnių spalvos dirbtinės odos minkštasuoliuose ir laukiam. Mano kojos nesiekia žemės - jos trumpos ir putlios, užtai galiu jomis maskatuoti kiek patinka ir niekas manęs nebara. Tikriausiai čiaušku kaip visada. Plonu ir rimtu balseliu dėstau dienos naujienas ir žiūriu pro langą į saulėtą vasaros vakarą. Sulaukiam. Sidabru tviskančios aliuminės ledainės ant tokios pat kojelės ir seni apibraižyti, bet nublizginti aliuminiai šaukšteliai. Čiauškutė staiga nutyla, akys triskasrt padidėja - ledai! Nuo šiltų padavėjos rankų ledainės dugne jau tirpstantys vaniliniai kamuoliukai su tarkuoto šokolado drožlėmis. Trys maži ledų rutulėliai ir šokoladas dingsta akimirksniu. Taip paprastai - mirkt ir dingsta.
Tik stebuklingas prisiminimų skonis, jis lieka. Kažkur ant liežuvio galiuko. Ir kviečia sugrįžti į šiltus vasaros vakarus po dideliais kaštonais pasmaguriauti vanilinių ledų.
Nors išaugtos vaikiškos suknutės ir kartūniniai plaukų kaspinai jau seniai dulka kažkur giliai dėžėse, o saldžias vasaras primena tik nuotraukos retai vartomuose albumuose, bet savo kasdienybę aš vis dar saldinu ledais. Pati geriausia ir maloniausia nuodėmė, už kurią niekada nereikia atgailauti.
La vita è bella! La vita è dolce...
Labai norėjau pasidalinti šiuo receptu, tik gamybos procesas užtruko gerokai ilgiau, nei maniau. Ne ne, jie nėra nei ypatingai sudėtingi, nei reikalaujantys daug komponentų ar laiko. Reikia turėti tik gerą šaldytuvą, arba ledų gaminimo aparatą. Pastarojo dėl mažos virtuvės ir erdvės trūkumo neturiu, o šaldytuvas toks labai mini mini mini, su dar labiau mini kamera. Todėl, iškart apgailestauju dėl iki galo gerai nesustingusio, o fotografuojant dar ir gerokai aptirpusio vaizdelio, bet skonis... Tas skonis... Tai kas, kad nuotraukose labiau jogurtinė gervuogių ledų sriuba, bet aš tikrai negalėjau neparašyti šio įrašo.
Gervuogių ir jogurto ledai
450 šaldytų gervuogių
300 g natūralaus jogurto
200 g grietinės
3 v. š. cukraus
2-3 v. š. medaus
vanilės esencija
Uogas užberti cukrumi ir kaitinti ant silpnos ugnies, kol cukrus visiškai ištrips, atvėsinti ir sutrinti trintuve/ blenderiu. Visą masę pertrinti per sietelį, kad neliktų sėklyčių (visiškai nesigailėjau, kad tam sugaišau kone 20 min ir turėjau džiaugsmą - mėlynas panages). Kitame inde iki vientisos masės sumaišyti jogurtą, grietinę, medų ir kelis lašus vanilės esencijos ir sumaišyti su gervuogių piure.
Gautą ledų masę supilti į žemą, plokščią indą ir dėti į šaldymo kamerą. Po 45 min patikrinti ir, jei prie indo kraštelių masė jau sustingusi, maišytuvu vėl ją gerai išmaišyti (visa tai reikalinga tam, kad ledų masė būtų vientisa, kreminė ir be vandens kristalėlių). Vėl dėti į kamerą ir po 30 min procedūrą pakartoti. Taip ledus permaišant kas 30 min. Po 2-3 val. galima skanauti. Mano atveju šis procesas gerokai prailgo, be su normaliu šaldytuvu, taip būti neturėtų.
Skanaus!
Recepto šaltinis: www.kulinarno-joana.com
14 komentarai (-ų):
...ir jaučiu tą neapsakomai jaukų, šiltą vasaros vakarą "Sigutėje" prie senojo parko, džiaugsmu trykštančias dideles žalias akeles ir labai gudrią šypsenėlę:)
kaip gera rasti tavo tokių gražių idėjų, o priedų ledams vasarą ieškoti - vienas malonumas:) ach....
Gudrią šypsenėlę ;) Ji ir dabar gudri :)
Greit grįšiu :)
O Sigutėje dabar jei ne skudurynas tai bent jau vonių parduotuvė. Žiauru ką iš kos padarė...
Kai tik turėsiu laiko gaminsiu ledus - šiuos ar kitus, bet turėtų būti geri. Manau ledų savaitė pateiks įdėjų :)
Indre, gaila, aš visada su nostalgija pro ten praeinu ir taip širdį suspaudžia. Ten mano vaikystės kavinė - netoli gyvenom.
Bet, kad ten aplink nieko nebeliko, nei čiuožyklos, nei Sigutės, parke irgi ne kažkas. Liūdna.
Aš tai sakiau, ledus gaminsiu kai turėsiu arba normalų šaldytuvą, arba ledų gaminimo aparatą ;)
Liko akras, tilze, sm ir bruklinas...
Man tai nelabai kaip skamba šitas derinys :/
Kaip gerai pavykę ledai, mane kaip tik žavi, kad jie tau šiek tiek patirpę, o ne į ledą sustingę! Ir i6 kur tiek kantrybės sekliukes pro sietelį pratrinti?:)))
Vaje, vienas nuostabiausių įrašų - tobula vaikystės idilė. Ledai, net neabejoju, buvo puikūs nepaisant nesklandumų su mini šaldytuvu :)
Sparnuoti, man asmeniškai netrukdė, kad jie panašesni į ledų košę buvo (atsimenu specialiai tirpdydavom ir šaukštu sukdavom, kd tik patirpę būtų), bet va nuotraukom tai nelabai tiko ;)
Jurgita, ačiū už gražų žodį. Pasakysiu paslaptį, aš dažnai grįžtu vis paskaityt šio įrašo... Man jis taip pat labai mielas
... kaip keista skaityti kazkieno bloga ir staiga suvokti, kad cia gi apie tave ir tikrai apie TA kastonu aleja ir TA sigute... net siurpuliukai per kuna nuejo...
Mėgaujuosi dabar šiais ledais, tik naudojau mėlynes, nes jos jau prašėsi būti sunaudojamos. Šiaip labai skanu, bet vandens tų kristalėlių kažkaip nepavyko išvengti, galbūt per retai maišiau arba... dar kas nors. Nu bet man ir taip laabai skanu :))
Živile, esmė tame, kad be ledų aparato reikia baisiai dažnai ir baisiai nuobodžiai permaišyti :/ Man tas irgi nepatinka.
Skanaus!
O! Egle, kaip nuostabiai aprašei "Sigutę", akimirką gražinai į vaikystę! Ir tie vaniliniai kamuoliukai apibarstyti tarkuotu šokoladu... tavo dėka prisiminiau iš kur aš šitą "kompoziciją" taip mėgstu. Ačiū už prisiminimus ir puikų receptą :)
Rašyti komentarą