Pirmadienis... Bet jei užsimerkčiau ir labai labai labai panorėčiau, galbūt vis dar galėtų būti sekmadienis? Prašau prašau prašau...
Iš tikro, nėra taip blogai, tik tas savaitgalis, pralėkęs akimirksniu, paliko tokį tuštumos ir kaltės jausmą, kad galėjau padaryti tiek daug, o nepadariau visiškai nieko. Tik dar kartą prisiminiau amžiną tiesą - melo kojos trumpos. Labai trumpos. Ypač kai meluoji pats sau. Save apgaudinėti lengviausia, bet pasekmės dažniausiai būna sunkiausios. Nežinau kaip jums, bet man tai tikrai - taip.
Velniop tas savęs graužaties nuotaikas. Kas nepadaryta, tas nepadaryta. Geriau pasidžiaugsiu vasara. Jau girdžiu kaip juokiatės - būta čia ko džiaugtis, lietumi ir vėsiu oru. Kokia čia vasara? Bet man vasara visuomet asocijuojasi ne su karštu ir dusinančiu oru, ne su Palangos jūra ir tūkstančiais pilvus kepinančių lietuvaičių, net ne su vasaros savaitgaliais miške ar gamtoje, bet su uogom. Duokit man kibirą braškių, lašelį pieno ir aš būsiu pats laimingiausias žmogus šioj Žemėj. Bet be jokios konkurencijos mano mėgstamiausios yra gervuogės. Sodrios spalvos, sultingos, salstelėjusios, bet gaivios - gaila, kad jų ragauti tenka retai, dėl to jos man dar skanesnės. Ir kai parduotuvėje stabtelėjusi daržovių skyriuje, pamačiau tokias dideles, juodas sultingas uogas, ranka nevalingai pati išsitiesė ir netyčia įdėjo jas į krepšelį. Greitai sugalvojau būsimus pietus - kartoka riešutų skonio gražgarstė, salstelėjusios gervuogės, aštraus skonio parmezano sūris ir balzaminis actas su trupučiu medaus - jau pradėjau girdėti save kone garsiai šnekant kaip bus skanu. Tai va. Ir iš tiesų buvo skanu. Ne, tiesą sakant, ne skanu, bet beprotiškai fantastiškai skanu. Belieka sulaukti, kol galėsiu prisiskinti šviežių gervuogių ir pakartoti.
Gražgarsčių salotos su gervuogėmis ir parmezanu
gražgarsčių (rucola) salotų
saujelė gervuogių
parmezano sūrio (parmiggiano reggiano, tiks ir "Džiugas")
2 v. š. balzaminio acto
1 v. š. medaus
1 v. š. alyvuogių aliejaus
druskos, šviežiai maltų pipirų
Tokie receptai dažniausiai be tikslių proporcijų, nors aš sunaudojau kažkur 50 g salotų, nemažą saują gervuogių, ~30 g sūrio, o padažo proporcijos pateiktos, bet galite pasireguliuoti pagal skonį, man patinka, kai medus jaučiasi mažiau nei balzaminis actas.
Salotas nuplauname, nusausiname, dedame į lėkštę, sudedame nuplautas gervuoges, pašlakstome medaus, alyvuogių aliejaus ir balzaminio acto padažu, beriame nedidelį žiupsnelį druskos, šiek tiek pipirų, užtarkuojame sūrį.
Skanaus!
Iš tikro, nėra taip blogai, tik tas savaitgalis, pralėkęs akimirksniu, paliko tokį tuštumos ir kaltės jausmą, kad galėjau padaryti tiek daug, o nepadariau visiškai nieko. Tik dar kartą prisiminiau amžiną tiesą - melo kojos trumpos. Labai trumpos. Ypač kai meluoji pats sau. Save apgaudinėti lengviausia, bet pasekmės dažniausiai būna sunkiausios. Nežinau kaip jums, bet man tai tikrai - taip.
Velniop tas savęs graužaties nuotaikas. Kas nepadaryta, tas nepadaryta. Geriau pasidžiaugsiu vasara. Jau girdžiu kaip juokiatės - būta čia ko džiaugtis, lietumi ir vėsiu oru. Kokia čia vasara? Bet man vasara visuomet asocijuojasi ne su karštu ir dusinančiu oru, ne su Palangos jūra ir tūkstančiais pilvus kepinančių lietuvaičių, net ne su vasaros savaitgaliais miške ar gamtoje, bet su uogom. Duokit man kibirą braškių, lašelį pieno ir aš būsiu pats laimingiausias žmogus šioj Žemėj. Bet be jokios konkurencijos mano mėgstamiausios yra gervuogės. Sodrios spalvos, sultingos, salstelėjusios, bet gaivios - gaila, kad jų ragauti tenka retai, dėl to jos man dar skanesnės. Ir kai parduotuvėje stabtelėjusi daržovių skyriuje, pamačiau tokias dideles, juodas sultingas uogas, ranka nevalingai pati išsitiesė ir netyčia įdėjo jas į krepšelį. Greitai sugalvojau būsimus pietus - kartoka riešutų skonio gražgarstė, salstelėjusios gervuogės, aštraus skonio parmezano sūris ir balzaminis actas su trupučiu medaus - jau pradėjau girdėti save kone garsiai šnekant kaip bus skanu. Tai va. Ir iš tiesų buvo skanu. Ne, tiesą sakant, ne skanu, bet beprotiškai fantastiškai skanu. Belieka sulaukti, kol galėsiu prisiskinti šviežių gervuogių ir pakartoti.
Gražgarsčių salotos su gervuogėmis ir parmezanugražgarsčių (rucola) salotų
saujelė gervuogių
parmezano sūrio (parmiggiano reggiano, tiks ir "Džiugas")
2 v. š. balzaminio acto
1 v. š. medaus
1 v. š. alyvuogių aliejaus
druskos, šviežiai maltų pipirų
Tokie receptai dažniausiai be tikslių proporcijų, nors aš sunaudojau kažkur 50 g salotų, nemažą saują gervuogių, ~30 g sūrio, o padažo proporcijos pateiktos, bet galite pasireguliuoti pagal skonį, man patinka, kai medus jaučiasi mažiau nei balzaminis actas.
Salotas nuplauname, nusausiname, dedame į lėkštę, sudedame nuplautas gervuoges, pašlakstome medaus, alyvuogių aliejaus ir balzaminio acto padažu, beriame nedidelį žiupsnelį druskos, šiek tiek pipirų, užtarkuojame sūrį.
Skanaus!
15 komentarai (-ų):
Egle, galiu mirti dėl tokių patiekalų... Tobulybių tobulybė savo grynumu ir paprastumu. o gervuogės, mano mėgstamiausios, mėgstamiausios uogos. Kur jų nukovei? Tikriausiai ne miškelyje?:)
Ten pat kur tu saldžąsias bulves :) Mindaugo Maxėj praeitą antradienį (berods) :D tik salotos laukė savo dienos pasirodyt, nes jų tuoj pat neliko :)
Ačiū už komplimentą. Aš irgi mėgstu grynumą ;)
Nerealus vaizdas! O apie skoni tik pasvajoti lieka :o)
Jūrate, pas jus tokių uogų nėra? Bet kam tos uogos, kai visokių kitokių gėrybių pilna...
Aš šįryt lyg tyčia valgiau gervuogių. Akropolio Maximoj akcija už induką 3.99 (ar 2.99) vietoj 10.99 :)
:)) Vadinasi ta pačia akcija pasianudojom. Bet visai skanios, ar ne?
Ir aš galvojau galvojau ar įsigyti tų gervuogių... Ir taip neįsigijau, bet dabar kai pamačiau salotas - baisiai užsimaniau, kaži, gal dar liko nors kiek uogų Maximoje... :)
Tikiu, kad buvo skanu.
Nors gervuoges labiausiai vienas mėgstu, uuu, dalykas...
Bri, gal ir liko, vakar kažkaip neįkišau nosies, o šiandien braškių 2kg susiviliojau :)
allegra, aš labiausiai uogas vienas mėgstu. Užtai visuomet perku daugiau, kad su keliom galėčiau paeksperimentuot :)
Na pagaliau paragavau tų gražgarsčių - nieko ypatingo, taip pat kartu kaip ir paprastos salotos. Tiek, kad brangesnės, smulkesnės todėl daug nedėčiau :) na bet dėl sveikatos valgyčiau :]
O kas sakė, kad bus ypatinga? :) tikrai ne aš :)
Žinoma, kiekvienas renkasi pagal save - man kartais skanu pamaišyt, skanu ir vienos :) žiūrint su kuo, prie ko ir kuo užpilta :)
Man kolkastik iceberg skanios - visa kita kažkokia žolė... O skaniausia su actu ir medum - tik dabar pasimokiau, 9procentu acta dar vandeniu praskiest reikia, kitaip ragauti padazo neimanoma :D
Man tai iceberg nepatinka visai. O vat visokias gražgarstes, burokeliu lapelius, spinatus ir pan galiu vienus rupsnot :))
Man Iceberg'o manija jau seniai praėjo, bet kai noriu ko nors gaivesnio ir sultingesnio, tai pati tinkamiausia salota. Tokia universali. Bet va, pirmenybę kaip ir Garbanė atiduodu špinatams, gražgarstėms, sultenėms, burokėlių lapeliams (mmm..) Dar labai mėgstu romėnines salotas. Taip labai labai. :)
Ir dar. patinka mišinys (bet jo tik vieno ženklo PC būna). La primavera - pavasaris, tai ten viskas viename - burokėlių lapai, sultenės, gražgarstės ir dar kažkas. Labai skanu.
Rašyti komentarą