O kaip norėčiau aš vėl, sutikti rytą pas mamą... kai tyliai kalba už durų mama lyg sektų pasaką slaptingą... Iš tiesų juk buvo gera, parbėgus sėsti prie stalo. Ir valgyti saldžią uogienę, o dabar ar norėtum, kad vėlei sugrįžtų vaikystė…?*Neįsivaizduoju kaip nenorėti, jei ten savaitgalio rytais gali išsimiegoti kaip meškinas, o prabundi tik nuo tėvų geriamos juodos kavos kvapo ir rytinio laikraščių šnaresio. Tingiai prasimerki - ant sienos žaidžia saulės zuikučiai, o tavęs prabundant jau laukia ir tave įdėmiai stebi dvi didelės ir juodos akys. Lyžt per veidą - savotiškas "labas rytas" ir geriausias draugas įsitaiso šiltoj pašonėj.
Kaip nenorėti, jei kiekvieną tokį savaitgalį tavęs laukia pusryčiai į lovą, kaip kokiai tikrai miesto princesei, tai kas, kad susivėlusiai ;) Tikrai taip, mama mus lepindavo pusryčiais į lovą kiekvieną mielą savaitgalį - puodelis arbatos su citrina ir didelis kalnas "keptos bulkytės", tuomet su broliu mes tikrai net nenutuokėm ir neįsivaizdavom, kas tai yra French toast (prancūziškas skrebutis), mes tik žinojom, kad tai buvo ir visuomet bus skaniausi mūsų vaikystės pusryčiai. Savaitgaliui mama pasiruošdavo visą kepalą baltos kvietinės duonos, nes mes buvom du apžoriukai (vienas didelis, kitas mažas), kurie ne tik lenktyniaudavo, kas suvalgys daugiau saldžių, apskrudusių ir kvepiančių riekelių, bet dar ir susimušdavo, kuriam atiteks paskutinė.
Visuomet pasiilgstu tų savaitgalių. Ir dabar jie jau nebe tokie. Tikrai ne blogesni, bet ne tokie. Brolis užaugo ir dabar pusryčius, kai grįžtu, dažniausiai ruošiu aš arba tiesiog abu kabinam šaukštais jogurtą, aš užsigeriu kava, jis - vis dar arbata. Ir eiti muštynių nebėra reikalo. Tiesa, aš labiau taktiniais sumetimais palaikau taiką, nes brolis dviem galvom aukštesnis ir kone du kartus sunkesnėj svorio kategorijoj nei aš, tai net ir kovotojo dvasia čia nepadėtų.
Šį sekmadienį vedina nostalgijos ir tų tingių, šiltų naminių savaitgalių ilgesio, sugalvojau nors akimirkai sugrįžti į ten, kur grįžti neįmanoma. Ankstyvą pavakarę namai pakvipo vanile ir šokoladu, skrudintais migdolais ir saldžiai besišypsančia vaikyste.
Prancūziški skrebučiai su šokolado padažu ir skrudintais migdolais
2 kiaušiniai
2 v. š. grietinėlės
3 v. š. cukraus
200 ml pieno
keletas lašų vanilės esencijos
50 g sviesto
6 - 8 apdžiūvusios baltos duonos (batono riekelių)
juodojo šokolado
šlakelis pieno/grietinėlės
cukraus pudros
migdolų drožlių
Kiaušinius gerai išplakti, suberti cukrų ir grietinėlę ir plakti kartu su kiaušiniais, kol cukrus ištirps. Supilti pieną, įlašinti vanilės ekstrakto ir maišyti iki vientisos masės. Sudžiūvusias duonos riekeles gerai išmirkyti kiaušinių ir pieno plakinyje, kuo labiau jos prisigers saldaus plakinio, tuo skanesnės ir minkštesnės bus iškepusios. Keptuvėje įkaitinti sviestą, apkepti riekeles iš abiejų pusių po ~2 min.
Geriausia daryti taip - mirkyti dvi riekeles, ištirpinti sviestą, kai sviestas įkaista kepti išmirkusias riekes, o į plakinį dėti kitas dvi. Kai iškepa pirmosios, procesą kartoti. Taip visos riekelės būna išmirkusios vienodai ir vienodai skanios, nepsrangios.
Dviguboje vandens vonelėje ištirpinti šokoladą, įpilti kelis šlakelius pieno ar grietinėlės, išmaišyti. Štai ir šokolado padažas. Sausoje keptuvėje paskrudinti migdolų plokšteles. Iškepusius skrebučius apibarstyti cukraus pudra, aplieti karštu šokoladu, pabarstyti skrudintais migdolais.
Dar labai tiktų kelios šviežut šviežutėlės braškės.
Skanaus!
Recepto šaltinis: Culina Mundi, psl. 942
*(Studija - Vaikystė, (Draugams (1994m.))
17 komentarai (-ų):
saldi besišypsanti vaikystė... ir dabar jau didelę ILGESIO ašarą braukianti mama.... Egluže, tu net pati neįsivaizduoji, kaip malonu skaityti tavo šiuos prisiminimus, tik tos "bulkytės" nė iš tolo negali prilygti tavo šedevrams, gal tik skanios buvo todėl, kad pabarstytos neįkainojamais vaikystės prisiminimais.... o nuo tų tavo prisiminimų šiandien mano širdis pilna ramybės, laimės, kupina neapsakomos meilės tau:)
Tavo skrebučiai, labai ypatingi - tikra burtų lazdelė, kuri leidžia atgal į praeitį keliauti:) Et, gerai bus tavo vaikams, kai mama su tokia poezija gamina...:)
Mam, aš tau jau viską tavo šiandien pasakiau, bet tos meilės tiek daug, kad ji netelpa many :) tai tavo bulkytės buvo skaniau už tūkstančius prancūziškų ar angliškų, ar kokių tik nori skrebučių, nes jos buvo tavo ;)
Sparnuoti, ačiū, bet turbūt per gerai apie mane taip galvoti, nes tai man daug labiau pasisekė su mama ir tėčiu, nei mano vaikams pasiseks :), bet kokiu atveju, jie turės bent jau nuostabius senelius :)
Įspūdingas aprašymas :) taip viską surašei, kad pasijutau lyg ten buvus ir mačius tavuosius rytus pas tėvus :)
eh, kaip seniai tokio patiekaliuko beragavus esu. Kažkada labai panašiai kepdavo ir man mama. Tik be visų tokių gėrių kaip šokoladas ar migdolai :)
bet vis tiek buvo šaunu. Labai. Eh..
et, nepaprasta:) man net ašaros bėgt pradeda, aš visai norėčiau, jog viskas sugrįžtų, o būčiau maža mergaite su kibiriuku smėlio ir be jokių rūpesčių..
ir man prisiminimai išlindo, tik gal labiau susiję su vasara, kai pas močiutę kepdavom tokius panasius sumuštinukus su cinamonu ir cukrum ir džiaugdavomės ramybe. tik, kaip ir pati sakei, dabar jau ne tas..
kažkodėl iš visų komentarų dvelkia tokia nostalgija... smagu, kad visų vaikystės prisiminimai šviesūs ir jaukūs, saulėti, kvapnūs... mergaitės, saugokit juos širdy ir kurkit nepakartojamus šiandienos šedevrus, visoms SĖKMĖS:)
Kokia pagunda.... Ziurint i nuotraukas kazkodel atrodo, kad ten uz kadro yra zydra jura ir baltas minkstas smeliukas. As ka tik pabudus mediniame namelyje ant juros kranto, sedziu terasoje ir valgau pasakiskus skrebucius su ka tik isspaustomis apelsinu sultimis ir stipria juoda kava.... Pasvajoti galima? :o)
Kaip smagu, kad šis įrašas tokius sentimentus sukelia. Vadinasi, mano tikslas pasiektas ir netgi daugiau nei norėjau :)
Rūtuliuk, aš irgi buvau primiršus, bet paskutiniu metu savaitgalio rytais daugiau apie nieką negalėjau galvoti, todėl ir įrašas toks išlauktas, išaugintas ir pačiu laiku atsiradęs čia :)
Jurga, nesigraudink. Aš galvoju, kad gražūs ir šilti prisiminimai vertingesni už gražią šiandieną ar rytojų - nes jie pastovūs ir į juos gali grįžti kada panorėjusi.
Mam, juk žinai, kad tie gražūs prisiminimai yra mumyse tik gėl gražių ir mus mylinčių žmonių - tėvų, senelių, brolių ir seserų, draugų.
Jūrate, ne tik galima, bet ir reikia :) Bet tau sakau, bepigu svajoti, kai GOA su nuostabiausiais paplūdimiais ranka pasiekiama..
Net susigraudinau. Egle, puikiai moki perteikti jausmus, emocijas. Esi ne tik šauni maisto gamintoja, bet ir rašinėtoja. Vis tyliai pamąstau kaip toks žmogeliukas kaip tu gali būti susijęs su teise...
Na, o šitą patiekalą man taip pat mama vaikystėje kepdavo, tik skirtumas toks, kad aš jo nemėgau :D Vadinau 'pampuškiais' tuos blynus, kaip man tada atrodė :D Bet Tu taip skaniai aprašei, kad aš pasiryžus mamos paprašyt, kad man ir vėl iškeptų, o gal šį kartą bus skanu :)))
Hello, it's super nice to have had your visit to my blog and your kind words. I pass by a translator and I hope you understand my words. So, I just know you and it makes me happy .. Have a good evening and greetings from France ... bientôt.Pour to your question, I think the peppers in place that will make the case very well****
Just a question, you are from what country?? As I see that you have Italian blogs
vija,labai malonu sulaukti tokių dar labiau įkvepiančių žodžių ir tikėjimo tuo, ką darau.
Siūlyčiau pačiai išsikepti :) nėra taip jau sudėtinga, ir iską gali pasireguliuoti pagal savo skonį ;)
Dear Eleonora, In fact, I visit your blog quite often. Of course, I read it with a help of google translator, 'cause my knowledge of french is below zero :)
Thanks for advice, I'm definetely making this zucchini thing. And I'll be honoured to post it here with a slight modifications.
Actually I'm from Lithuania, but I had a chance to study in Italy for a while (Sardegna, Cagliari), so thats why I'm reading all those italian blogs ;)
Best wishes,
Eglė
Koks gražus dukros ir mamos dialogas ! :))))) net ašara nubyra, kokie vis dėlto gražūs prisiminimai ir koks gražūs motinos ir vaikų ryšys :))))) Sėkmės Jums visiems dideliausios :)
na, matyt jau zinau, kuo rytoj palepinsiu savo braguji:)) tik nezinau, ar budamas prancuzu, zino, kas yra prancuziski skrebuciai :)) bandysiu tai issiaiskinti ryt ryta:))
merci
Laaaabai skanu! Tik truputį net gaila, kad šokoladas nustelbia paties skrebučio skonį... O jie dar skanesni nei vaikystėje. Nuostabūs!
Rašyti komentarą