2009 m. liepa 22 d., trečiadienis

Ratatouille

Aš niekada nebuvau Paryžiuje... Nebuvau ir Prancūzijoje, nei svajonėse levandomis ir medumi kvepiančiame ir saulėta ramybe dvelkiančiame Provanse. Bet labai labai noriu, nors jau nebežinau ar tikrai. Dažniausia svajonėse viskas atrodo daug gražiau, tūkstantį kartų romantiškiau ir svaigiau nei tikrovėje. O sparnuotoms svajonėms virtus realybe ar net kasdienybe, pamatai, kad beveik viskas nėra taip gražu ir tobula kaip įsivaizdavai. Dažniausia, bet ne visada.

Prancūzija man visada buvo ir yra kažkokia mistika (tikriausiai ir vėl dėl to, kad ten niekada nebuvau) - tiesiog nekenčiu prancūzų kalbos (užtat dievinu kaip dainingai ir ekspresyviai klega italai), prancūzai man atrodo šalti ir diplomatiški aristokratai, išlaikantys tam tikrą tarpusavio distanciją, o bet tačiau... ta jų nepakartojama elegancija, manieros, stiliaus pojūtis, armonikos ir smuiko duetai, ir žinoma virtuvė. Prancūziški rageliai su džemu, vynuogynai ir nuostabūs vynai, keli šimtai sūrių rūšių, daug sezoninių daržovių, žuvis ir jūros gėrybės, obuolių sidras, nuostabios sriubos ir troškiniai, baguettes ir saldus konditerinių nuodėmių pasaulis - nuo šimtasluoksnių millefeuille pyragėlių iki plikytu kremu įdarytų éclair'ų ir macaron'ų. Jei kur nors Pasaulyje ir yra kulinarinis rojus, tai neabejoju, kad jis yra Prancūzijoje.

Vakar pas mus garavo prancūziškas troškinys - ratatouille, gerai gerai, gal ir ne visai toks, kokį gautumėte apsilankę tikrų prancūzų namuose, bet... Esmė išlieka ta pati - pagrindiniai ingredientai ir Prancūzija dvelkiantys prieskoniai. Recepto pagrindas iš šiuo metu skaitomos M. Guiliano "Kodėl prancūzės nestorėja" su trupučiu lengvų variacijų, taigi... Gal ne toks gražus ir patrauklus akiai, be galo skanus ir sveikas iš sezoninių daržovių pagamintas troškinys.
Ratatouille (Prancūziškas daržovių troškinys)

500 g cukinijos
500 g baklažanų
500 g pomidorų
2 raudonieji svogūnai
4 skiltelės česnako
50 g sviesto
džiovintų Provanso žolelių mišinio (baziliko, raudonėlio, dašio, rozmarino, čiobrelio)
kelių petražolių šakelių
druskos, šviežiai maltų piprų

Paimti vienodą kiekį cukinijų, baklažanų ir pomidorų, juos nuplauti ir supjaustyti stambiais griežinėliais ar kubeliais. Baklažanus apiberti druska ir palaikyti apie 20 - 30 min, gerai nuplauti. Nulupti svogūnus ir kiekvieną jų padalinti į 8 stambias, lygias dalis. Puode ištirpinti sviestą, vos vos pakepinti svogūnus, sluoksniais dėti cukinijas, baklažanus ir pomidorus. Tarp sluoksnių dėti stambiai supjaustytas česnako skilteles ir petražolių šakeles. Kartoti kol daržovės pasibaigs. Pabarstyti džiovintų žolelių mišiniu (nuostabu jei turite šviežių!) ir druska bei pipirais. Uždengti ir virti ant labai mažos ugnies, kol daržovės suminkštės - apie 1 -1,5 val. Paragaukite, jei trūksta prieskonių, įdėkite dar ir nepagailėkite dar kokios saujos šviežių bazilikų arba petražolių. Leisti atvėsti ir patiekti po 20 min. Valgomas tiek karštas, tiek šaltas.


Skanaus!

Bookmark and Share Print Friendly and PDF

16 komentarai (-ų):

Dalia rašė...

kaip kvepia:)o ir knygos labai noriu:)

Indrė rašė...

Šita knyga nereali :) būtinai ją įsigysiu, kai bus atliekamų pinigų... O dabar jų nėra (dėl to pirkau "Pinigų medis" - romanas ir mokomoji knyga kaip tvarkyti savo finansus)...
Į Paryžių siūlau važiuoti kaip aš - susirandi bažnyčią, kuri vyksta į Taize (tokia info yra www.taize.fr) ir keliauji su ja. Sutinku - 8h Paryžiuje tikrai nėra daug, bet geriau negu nieko (aš ten rugpjūti keliausiu jau 3 kartą). Be to aplink Taize yra pilna nuostabių prancūziškų miestelių... Manau dar spėtum į rugpjūčio grupes patekti ;) kaina apie 700-800lt plius ką įsidėsi "ant savęs". 40euru pati stovykla su maitinimu 5x per dieną. Tikrai maloni patirtis :)

Kaspinėlis rašė...

Paprastai troškiniai pasižymi nefotogeniškumu, bet tavasis tikras gražuolis :) O svarbiausia lengvas maistas skrandukui...
O Prancūzija.. Vykstant į svajonių šalį reikia žinoti kur tiksliai skleidžiasi tie vaizdai, kvapai, istorija, nes prikimštame turistų Paryžiuje svajonių šalis gali pasirodyti nebesvajonių..

eNyu rašė...

Turėčiau pritarti Kaspinėliui.:)
Man Paryžius patiko ženkliai nelabai.:) Negana to, kad aplink visada zuja dutūkstančiai klegančių mažučių turistukų iš kurios nors Azijos valstybės, bet ir vietinių juodukų dėmesys - "pirk-penkiolika-eifelio-bokšto-formos-pakabukų-prie-raktų-už-2-euru" prie trečio lankytino objekto pradeda gerokai erzinti. Suprantu, kad Monmartras gali būti graži ir romantiška vieta neturistiniu sezonu, bet jaukumo ten nelieka, kai visada žygiuoja būriai spoksotojų. Net ir nuotrauką gražią padaryti nėra taip paprasta, nes įprastai 70% kadro užims svetimos šeimos išraiškos. O dar jei norėsi žinomas vietas pamatyti ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, tai prie visokių geležinių bokštų prastovėsi bent porą labai įdomių valandėlių (nuo ko mus išgelbėjo partizaniška mintis ropštis į jį prieš pat uždarymą).

Bet užtat man patiko maži gražūs miesteliai Luaros slėnyje. Man patiko pilys ir jų sodai (nors į pabaigą pradėjo atrodyti labai vienodai). Patiko vynas ir ypač - tavo minėtas obuolių sidras. Patiko Atlanto vandenyno gaivus ir sūrus vanduo. Ir vėjas. Ir spalvos lekiant siaurais nemokamais keliukais.

Žiupsnelis Druskos rašė...

O man Prancuzija ir Paryzius visgi sukelia labai malonius jausmus - gal todel kad buvimas ten susijes su labai romantiskai ivykiais ir neturistiniu pasibuvimu.
Ir prancuzu kalba man pati paciausia.. :) Tik kad sunki. Ir nevartojama beveik pasimirso. Bet butinai nuvaziuosiu dar kada atostogu ir neleisiu sau kalbet jokia kita kalba :)

Indrė rašė...

Va man Paryzius iskart labai siltas pasirode. Visad ten bunu rugpjuti - paciu atrodo turistu megstamiausiu metu. Bet vistiek - jautiesi kazkoks savas ten. Kai reikejo is jo isvykt toks jausmas apeme - dar net paklausiau drauges ar mes tikrai cia buvom... Aisku, gera man kalbeti, kai trecia karta ten keliausiu ir kojos pacios nesa tomis gatvelemis - nukrypk nuo turisto vadovo tolyn ir rasi tikraji Paryziu. Nereikia nei is centro pasitraukti... Vidurys Prancuzijos irgi mielas - mazos kreivos gatveles, niekas nekalba angliskai, nors tau zut but reikia supermarketo. Bet visi malonus, paravejos sypsosi ir sveikinasi, bando paaiskinti, nors ji sneka tik prancuziskai, o tu tu geriausiu atveju angliskai ar vokiskai.. Tikiu, kad ir kiek kartu ten vaziuociau bus panasu - tai tiesiog per didele salis, kad leistum sau neatrasti kazko naujo, mielo, gero...

Jurgita rašė...

Aš irgi nebuvau Paryžiuje. Gaila, turėjau progą, bet bet bet.
Man prancūzai tokie rafinuoti atrodo, aristokratiški. Jų šalies istorija buvo viena mėgstamiausių mokykloje :) O jau architektūros šedevrai... Turiu omenyje rūmus, château :) Luaros slėnyje turbūt praleisčiau nuostabiausias gyvenimo akimirkas.

Troškinys išties labai fotografuotinas, nuotraukos tobulėja tiesiog akyse :)

Egle rašė...

Mam, knygą parvešiu, tau tikrai patiks :) Pažadu. Nors pati dar nebaigiau, bet nedaug liko

Indre, jai kartais būna nuolaida (periodiškai) Vagos knygynuose, bet aš vis pražiopsau, o šią įsigijau Vilniuje veikiančioje pirmojoje knygų išparduotuvėje, Savanorių pr. ir kainavo tik 9 Lt :)) Gaila ne sostinėj tu.

Apie Taize žinau daug ir netgi labai daug, bet... Čia jau žaidžia religiniai dalykai, kodėl aš ten niekada nebuvau, blog'e plėstis plačiau apie tai nenoriu :)

Kaspinėli, hmmm... čia ne troškinys o fotoaparattas tiksliausiai kaltas. Tikrovėje taip labai jau išvaizdžiai tikrai neatrodė. Šiaip mano Prancūzija nėra mano svajonių šalis, greičiau Italija, bet kažkas labai labai žavi... Tikriausiai toks elegantiškas Prancūzijos įvaizdis. O Paryžius... Paryžius tikrai nėra ta vieta, kurią norėčiau aplankyti pirmiausi. Ir dar, apie Paryžių, geriausia miestą pažinti jame gyvenant, tai norėčiau kokių 3 mėn atostogų ten, išnuomotoje studijoje, kad galėčiau bent mažą dalelytė didelio miesto pamatyti paryžiečių akimis. Ir net nebūtinai aplankyti visus turisų lankomų objektus ;)

Egle rašė...

Nerijau, šiaip aš tokia neturistinė, jau parašiau ką tik, kaip ir kokį norėčiau matyti Paryžių. Bet gi Paryžius nėra visa Prancūzija, užtat ir norėčiau į tuos nuostabiuosius Luaros slėnius, pilis, norėčiau kulinarinės kelionės po Prancūziją, dar į Provansą, dar į Grasą, kur gimsta kvapai ir mažus francūziškus kaimus :)

Garbane, tikriausiai visuomet kas susiję su romantika, kelia malonius prisiminimus :) man pats Paryžius neatrodo romantiškas, vien dėl to kad tai tai skamba kaip klišė, bet... bla bla bla, aš ten nebuvau :)

Egle rašė...

Jurgita, įsivaizduoji praeitą vasarą buvom suplanavę kelionę apie kurią svajojom kone pusę metų, maršrutas - pagrinde Prancūzija, dalis Šveicarijos, Kanai, Venecija, Viena.. O bet tačiau, pakeičiau darbą ir mano atostogos nuplaukė, o visa kompanija smagiai sau iškeliavo. Nemeluosiu, kelias ašaras praliejau :)

Ačiū už pastebėjimą, bet paskutiniu metu visai nebefotografuoju, atsirado nauja papildoma veikla, dėl kurios net neįsivaizduoju kaip gyvuos mano blog'as... Gal žinai, kas parduoda laiką? :D

Indrė rašė...

Na nezinau kuo cia religija gali kliudyti - jei esi netikintis/tikintis ne katlikiska tikejima - niekas nevers atsisakyti. Ten net nebutina eiti i baznycia. Galima pasirinkti tylos savaite ir tiesiog pabuti su savim. Aisku, cia ne mano reikalas...

Vanille rašė...

Oh Egle, I really like ratatouille !
I prefer to eat it warm, but it's also delicious served cold with a good bread...

Egle rašė...

Indre, tiek to, nesiplėskim :)

Egle rašė...

Vanille, yeah, I sure do too :)
by the way, do you add bell peppers to your ratatouille?

eNyu rašė...

Tai aš irgi toli gražu ne turistas. Tą ir turiu omeny. Man dėl to ir patiko labiausiai tokios šalys, kaip Norvegija, kur vien vanduo, kalnai, kriokliai ir dangus. Kur gali pasiklysti pats savy, nes toliai neaprėpiami.:) Būtent dėl to man Paryžius atrodė per ankštas. Ir nors gal čia žaidžia mano dabartinės vasarinės darbinės sunkmetinės motyvacijos, bet nesu tikras, ar dar norėčiau jį aplankyti. Na, gal kada ir norėčiau, tik esu tikras, kad ieškočiau visai kitokių kampų.

p.s."Neriau":)

Egle rašė...

NERIAU :)) kas per "vasarinės darbinės sunkmetinės motyvacijos"?? Ar nemotyvacijos?

Norvegija ir fiordai yra "must see in a few years" liste. Džyzuzkraist, nieko nespėju...

Rašyti komentarą