Netyčia gimusi idėja receptais apkeliauti savo mėgstamiausius lietuviškus maisto tinklaraščius, atrodo, įsibėgėja. Šįkart nešina mintimis ir bananinio pyrago gabalėliu keliauju pas Garbanę, kuri viską gardina žiupsneliu druskos. Į ūkanotą ir lietingą Didžiąją Britaniją (bijau sakyti Londoną, nes manau, kad gerbiamoji dar nepersikėlė).
Aš esu labai bjauri. Tikrai. Labiausiai mano bjaurumas pasireiškia įgimta perfekcionizmo liga, kuri man neleidžia atsipalaiduoti. Man viskas turi būti tobula, gražu, estetiška. Taip, kaip pas Garbanę. Ši mergaitė iš už jūrų marių man kažkuo labai artima, sava ir brangi. Ypač savo požiūriu į pasaulį ir maistą. Ir gyvenimą.
Maisto tinklaraščių lietuviškoje blogosferoje pridygo lyg grybų po šilto rudeninio lietaus. Džiugu, kad gero maisto gerbėjų gretos auga ir didėja, tačiau kartais taip norisi profesionalumo, išmanymo ir nusimanymo apie maistą, jo kultūrą, prigimtį, sudėtį, o ne aklo recepto perspausdinimo iš 'kažkur'. Visa tai aš ir randu žiupsnelyje druskos - nuoširdumą ir profesionalumą. Nuo pačio pirmo įrašo. Ir, žinoma, nuostabias nuotraukas (prisipažįstu, čia jau mano silpnybė). Todėl siunčiu didžiausius ir šiltus rudeniškus linkėjimus iš Vilniaus į tolimą five o'clock šalį ir tikiuosi, kad ši žavi ir protinga mergiotė niekur nedings iš blogosferos.
Po trumpų ditirambų, grįžkim prie kepinių. Bananų duoną esu kepusi pagal Elise receptą. Skanus, bet kažko lyg ir trūko, kažkas lyg ir netaip, o kas, nežinau. Po nesėkmingo bandymo, tiksliau visiško fiasko, kepti bananų duoną pagal the Cosmic Cowgirl, teko pasirausti atminties stalčiukuose. Laimei, atmintis mano vis dar puiki - prisiminiau labai gundančią duoną mačiusi pas Garbanę, todėl pasiraitojau rankoves ir darbo ėmiausi dar kartą. Nors pastarieji du receptai labai panašūs, skonis - nesulyginamas. Todėl jei nuspręsit iškvėpinti namus bananais, drąsiai rekomenduoju šį receptą.
Bananų duonelė (pagal Garbanę)
240 ml miltų
120 ml rudojo cukraus
1 a. š. cinamono
1 a. š. kepimo miltelių
0,5 a. š. sodos
žiupsnelio druskos
2-3 vid. dydžio bananai
75 ml medaus
75 ml aliejaus
Sumaišyti šlapius ingredientus - bananai+medus+aliejus - ir cukrų. Atskiram inde sumaišyti miltus su kepimo milteliais ir soda ir per sietelį įsijoti (nebūtinai) į bananų masę. Masę supilti į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 – 40 min, kol patikrinus pyragą mediniu pagaliuku, šį ištraukus jis bus beveik sausas.
Receptą vos vos 'patobulinau' - prieš pašaunant duonelę į orkaitę, pabarsčiau jos viršų cinamoniniu cukrumi (todėl viršus ir atrodo toks tamsus, bet garantuoju, jis tikrai nėra apdegęs), kuriam reikia sumaišyti 1 v. š. cukraus, 1 v. š. rudojo cukraus, 1 a. š. cinamono. Tikriems cinamono gerbėjams.
Skanaus!
Recepto šaltinis: Žiupsnelis Druskos.
Aš esu labai bjauri. Tikrai. Labiausiai mano bjaurumas pasireiškia įgimta perfekcionizmo liga, kuri man neleidžia atsipalaiduoti. Man viskas turi būti tobula, gražu, estetiška. Taip, kaip pas Garbanę. Ši mergaitė iš už jūrų marių man kažkuo labai artima, sava ir brangi. Ypač savo požiūriu į pasaulį ir maistą. Ir gyvenimą.
Maisto tinklaraščių lietuviškoje blogosferoje pridygo lyg grybų po šilto rudeninio lietaus. Džiugu, kad gero maisto gerbėjų gretos auga ir didėja, tačiau kartais taip norisi profesionalumo, išmanymo ir nusimanymo apie maistą, jo kultūrą, prigimtį, sudėtį, o ne aklo recepto perspausdinimo iš 'kažkur'. Visa tai aš ir randu žiupsnelyje druskos - nuoširdumą ir profesionalumą. Nuo pačio pirmo įrašo. Ir, žinoma, nuostabias nuotraukas (prisipažįstu, čia jau mano silpnybė). Todėl siunčiu didžiausius ir šiltus rudeniškus linkėjimus iš Vilniaus į tolimą five o'clock šalį ir tikiuosi, kad ši žavi ir protinga mergiotė niekur nedings iš blogosferos.
Po trumpų ditirambų, grįžkim prie kepinių. Bananų duoną esu kepusi pagal Elise receptą. Skanus, bet kažko lyg ir trūko, kažkas lyg ir netaip, o kas, nežinau. Po nesėkmingo bandymo, tiksliau visiško fiasko, kepti bananų duoną pagal the Cosmic Cowgirl, teko pasirausti atminties stalčiukuose. Laimei, atmintis mano vis dar puiki - prisiminiau labai gundančią duoną mačiusi pas Garbanę, todėl pasiraitojau rankoves ir darbo ėmiausi dar kartą. Nors pastarieji du receptai labai panašūs, skonis - nesulyginamas. Todėl jei nuspręsit iškvėpinti namus bananais, drąsiai rekomenduoju šį receptą.
Bananų duonelė (pagal Garbanę)
240 ml miltų
120 ml rudojo cukraus
1 a. š. cinamono
1 a. š. kepimo miltelių
0,5 a. š. sodos
žiupsnelio druskos
2-3 vid. dydžio bananai
75 ml medaus
75 ml aliejaus
Sumaišyti šlapius ingredientus - bananai+medus+aliejus - ir cukrų. Atskiram inde sumaišyti miltus su kepimo milteliais ir soda ir per sietelį įsijoti (nebūtinai) į bananų masę. Masę supilti į kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 – 40 min, kol patikrinus pyragą mediniu pagaliuku, šį ištraukus jis bus beveik sausas.
Receptą vos vos 'patobulinau' - prieš pašaunant duonelę į orkaitę, pabarsčiau jos viršų cinamoniniu cukrumi (todėl viršus ir atrodo toks tamsus, bet garantuoju, jis tikrai nėra apdegęs), kuriam reikia sumaišyti 1 v. š. cukraus, 1 v. š. rudojo cukraus, 1 a. š. cinamono. Tikriems cinamono gerbėjams.
Skanaus!
Recepto šaltinis: Žiupsnelis Druskos.
16 komentarai (-ų):
Na, kokia jūsų katytė miela... Negaliu atsistebėti :)))) Gražus įrašas, Egluže :) ir gražu taip pat pas garbanę, tik norėtųsi dažnesnių jos apsilankymų ten.. :) Linkėjimai ;)
Živile, manau svarbu ne kiekybė, o kokybė :)
P.S. čia mūsų katinas :) Jo didenybė neapsidžiaugtų katyte vadinamas ;D
Ot, aplenkei mane. Neseniai irgi galvojau kepti bananų duoną :)) Tik nuotraukose labai mažai pačios duonytės matosi, ar patiko? :)
O dėl tinklaraščių pagausėjimo tai jooo... Aš kai kuriuos jau net maišau, seniau skaitydavau, dabar suspėju visų įrašus tik peržvelgti. O kažkada dar buvo 'originalu' turėti maisto tinklaraštį... :))
Bri, prapjauta nebuvo labai fotogeniška ir katinas vis taikėsi paragaut :D Trūko kantrybė. Bet šis variantas išties labai labai skanus.
Dėl to paties, tai kažkada buvo 'originalu' tinklaraštį bet kokį turėt :) ne apie originalumą kalbu aš, o apie bendrą vaizdą :)
Aš taip pat pirmą kartą bananų duoną kepiau pagal Elise receptą, bet antrą kartą dar į jos receptą įdėjau smulkinto juodo šokolado plytelę, kaip rekomenduoja David Lebovitz. Pagal jo receptą reikia dar ir espresso kavos truputį. Bet mūsų šeimynai tas receptas taip patiko, kad nesinori naujų bandyti... Kadangi mano močiutė visada turėdavo romo butelaitį kepiniams ir po šaukštelį jo visada pildavo į sausainių ir pyragų tešlą, tai ir aš šliūkšteliu romo, o jei neturiu, tai brendžio šaukštuką... Aromatas nesvietiškas...
Tavi blogas puikus, kiekvieną dieną užsuku naujienų...
mielas anonime, skamba tai jau tikrai nesvietiškai... Dabar į rytinę arbatą būt neblogai romo šliūkštelt :)
Elise duonelė nebloga, va, jei kaip sakot pagerinta, tai išvis turėtų būt gerai. Aš kol kas apsistoju ties šiuo receptu.
Smagu, kad užsukat. Kasdien receptų naujų tikrai nepažadu (o to ir nesiekiu), bet šioks toks reguliarumas ir disciplina vėl sugrįžta po ilgo laiko. 2-3 receptus per savaitę pažadu :)
Gera mintis apie arbatą su romu... Deja, reikia laukti, kol darbas baigsis...
Labai knieti išbandyti jogų kavą su prieskoniais...
Vasarą affogato al caffe buvo tikras atradimas!
ir, beje, salotos su apkeptomis kraišėmis ir pelėsiniu sūriu tikrai yra topų sąraše!!!
Nuolatinė "Žaidimų aikštelės" lankytoja anonimė Rasa (nepavyko vardo įvesti rašant komentarą)
Rasa, žiūriu, mūsų skonis sutampa, tai tikiuosi, kad ir ta kava patiks. Nors jei net ir niekam daugiau pasaulyje ši kava nepaiktų, man ji yra jėginė :D Gali visi sakyti ką nori.
Salotos tai ir man topų topas, greitai trauksiu į dienos šviesą dar vieną tokį panašų derinį, tiksliau kita šito patiekalo variaciją. :)
Skanios arbatos vakarop ;)
Egle, eilinį kartą mūsų mintys "susišaukė". ;) Kai paskaičiau apie tavo planą "apkeliauti" blogus, net stryktelėjau nuo kėdės darbe, nes aš apie tai jau senokai mintį nuaudžiau. Išvada - kai kažką sumąstai, rėk nieko nelaukęs, nes mitys turi savybę materializuotis pas kitus. :)
Vilma, brangioji :) Juokinga, ne kitaip. Iš Bri bananų duonelę mintimis 'atėmiau' iš tavęs kelionę po blogus :D
Kokia aš pabaisa :D ane? Mano kelionė, beje prasidėjo nuo kokono, ir gimė idėja :)
Ne pabaisa. ;) Tiesiog jau ne pirmą kartą įsitikinu, kad jei intensyviai apie kažką galvoji, tas dalykas būtinai materializuojasi. Bet nebūtinai pas tave patį... :)
Vilma, na tikiuosi, kad ne pabaisa :)
Paskutinis tavo sakinys taiklus labai - esu ne kartą įsitikinusi pati.
Egle, Vilma, ir viskas aisku! Dabar suprantu, kodel aukso puodas vis atitenka kazkam kitam ;D
Dautarte, kad laimėtum aukso puodą veikti nelabai kažką ir reikia... (tiksliau reikia - nusipirkti bilietą) :)
WOW! Egle! Koks nuostabus siurprizas! Kaip netiketa! Kaip grazu! Pagaliau atsirado galimybe pasinaudoti jo didenybe internetu (namie dar neturim), spek kuri tinklarasti tuoj pat spustejau, o stai KOKS netiketumas.. Apsalau! Net nezinau ka ir pasakyt! ACIU LABAI LABAI uz didirambus ir pagyras, kuriu jauciuosi visai nenusipelnius, bet ka padarysi - Obama nobelio premijos irgi nenusipelne, ale pasieme, tai pasiimsiu ir as tavo, Egle, grazius zodziu, pasidesiu po pagalve ir vartysiu ilgais ziemos vakarais...
Su Ziviles pastaba sutinku.. Ka padarysi. Paskutiniu metu metu mano gyvenima valdo dede chaosas ir teta skuba.. Bet jau jau jau atrodo kad to laiko turetu atsirasti.. Jau beveik tuoj..
Duonele dziaugiuosi kad pavyko ir patiko. Nuotrauku nematau del technologiniu nepritekliu, bet neabejoju kad jos daug grazesnes uz maniskes!
Sveika, tai ar JAU persikėlei į ūkanotajį ir lietingą Londoną? Kaip begyvuoji? Tikrai iš tavęs retai kas begirdėti. Na, bet suprantama, atleidžiam tau, ką jau - juk realus gyvenimas svarbesnis nei virtualus, right?
Nereikia man dėkoti, tikrai. Ir jokių, kad negirdėčiau 'nenusipelniau', gerai? Čia aš sakau, kas ko nsipelnė ar ne (juk mano čia virtualųs namai, po galais (: )
Duonelė pavyko ir buvo puiki, nuostabi ir greit išnyko. Ačiū tau. Už tai, kad esi, tavo blog'o atsiradimo buvo verta laukt (tu ju žinai apie ką aš) :))
Rašyti komentarą