Trumpas diskursas nuo receptų, tačiau ne nuo kasdienio gyvenimo ir realybės. Nusprendžiau, jog laikas papildyti pamirštą „skanių“ filmų kategoriją, juolab kad paskutiniuoju metu žiūrėjau tikrai nemažai su virtuve, virtuvės reikalais ir maisto pramone susijusių tiek meninių filmų, tiek ir dokumentikos. Šį kartą - mano ilgai lauktas ir pagaliau sulauktas „Food, Inc.“(2008 m.).
Praėjusį rudenį revoliuciją sukėlusi Roberto Kellerio dokumentika. Filmas, apnuoginęs ir atskleidęs tikrąjį maisto pramonės, perdirbėjų, augintojų ir supirkėjų veidą. Tokį, kurio daugelis nesapnavo net baisiausiuose košmaruose. Tai daugiau nei tiesiog siaubinga dokumentika. Tai filmas, atveriantis akis ir baksnojant pirštu žiūrovui parodantis, kad maistas, kurį jis valgo, tėra maisto iliuzija. Susigulėjus įspūdžiams apie „Food, Inc.“ (2008 m.) dalinuosi jais su jumis.
Plastmasiniai pomidorai, visus metus „švieži“ vaisiai, uogos ir daržovės, dažiklių ir konservantų „prikimšta“ sveikai atrodanti mėsa – tai produktai, greičiausiai esantys mano ir jūsų šaldytuvuose. Alergijos, maisto produktų netoleravimas ir netgi mirtis, sukelta maisto iš greitojo maisto restorano. Netikite? Pažiūrėkite „Food Inc.“

Filmo „Food Inc.“ reklaminė afiša
Už 1 JAV dolerį galima nusipirkti šiltą, kvepiantį, apskrudusia mėsa ir sintetika pagardintą tukinantį mėsainį, o ekologiškas brokolis kainuoja 2,5 JAV dolerio. Todėl nedideles pajamas gaunantys gyventojai, dėl šviesesnės savo ir vaikų ateities dirbantys po 18 valandų per parą, yra priversti maitintis greituoju maistu. Pasekmės – praėjusiais metais JAV suskaičiuota daugiau nei 72 milijonai nutukusių žmonių. Ne turinčių antsvorio, o nutukusių. Pašlijusi sveikata, suprastėjęs širdies darbas, padidėjusi infarkto rizika ir kiti sveikatos sutrikimai yra tiesiogiai susiję su prasta mityba ir sintetiniais maisto produktais. Ar galite įsivaizduoti, kad mėsainis kainuoja mažiau nei paprasta, sveika, mažai kalorijų ir daug vitaminų turinti daržovė?
Tikriausiai girdėjote ir apie tai, kad viščiukai paukštynuose duodant jiems papildų ir antibiotikų užauga per 48 dienas, nors normalus jų augimo ciklas yra 70 dienų. Galbūt girdėjote ir apie tai, kad biologinė viščiukų sandara yra taip modifikuota, jog jie sveria perpus daugiau nei tie, kurie laksto kaime po pievas. Ar žinojote, kad sparčiai augant jų svoriui ir kauliniams junginiams nespėjant taip greitai vystytis šie vargšai paukščiai tiesiog nebepakelia savo svorio, jų kojos linksta, o jie patys nepaeina nė poros žingsnių. Štai tokią „sveiką“ paukštieną mes valgome.

NHPA/Photoshot/Scanpix nuotr.
Arba kukurūzai. Kukurūzų yra visur – „Coca-Cola“ gėrimo buteliuke, riešutų svieste, sausainiuose, pomidorų padaže, saldikliuose ir netgi maitinimo elementuose. Net 80% maisto produktų, esančių prekybos centruose, sudėtyje yra vienaip ar kitaip perdirbtų kukurūzų. Ir galvijai maitinami kukurūzais. Iš prigimties žolėdžiai gyvūnai priverstinai maitinami kukurūzais, nes taip yra keliolika ar net keliasdešimt kartų pigiau, be to, taip maitinami gyvuliai greičiau priauga svorio ir juos galima greičiau skersti. Vadinasi, ir pelnas augintojų kišenes pasieks greičiau.

©The Image Works/TopFoto/Scanpix nuotr.
Viskas šiame filme sukasi apie maistą, kurį valgo paprasti žmonės, ir pinigus, lobizmą, korporacijas, kartelinius susitarimus, valdžią ir valdžios protekcijas. JAV veikiantys įstatymai ir teismų praktika neturi jokio ginklo, negali duoti jokio atsako galingai ir savo gniaužtuose valdžią laikančiai pramonei, kasdien vis labiau nuodijančiai paprastus gyventojus ir akylai slepiančiai tikrąją tiesą.
Taip, tai filmas apie kitapus Atlanto vykstančius procesus, kur maisto kultas karaliauja jau daugelį dešimtmečių. Tačiau siūlome bent akimirkai paslėpti savo naivumą giliausiame virtuvinės spintelės kampe ir pabandyti pagalvoti, ar senojoje Europoje ir nedidelėje Lietuvoje tikrai viskas yra kitaip – geriau, gražiau, humaniškiau? Abejoju.
Nemoralizuosiu, neteisiu ir nedėstysiu tiesų apie kitą, teisingesnį kelią. Bet dėl viso pikto praverkite šaldytuvą ir perskaitykite, kas rašoma produktų etiketėse. Radote kukurūzų pėdsakų?
Praėjusį rudenį revoliuciją sukėlusi Roberto Kellerio dokumentika. Filmas, apnuoginęs ir atskleidęs tikrąjį maisto pramonės, perdirbėjų, augintojų ir supirkėjų veidą. Tokį, kurio daugelis nesapnavo net baisiausiuose košmaruose. Tai daugiau nei tiesiog siaubinga dokumentika. Tai filmas, atveriantis akis ir baksnojant pirštu žiūrovui parodantis, kad maistas, kurį jis valgo, tėra maisto iliuzija. Susigulėjus įspūdžiams apie „Food, Inc.“ (2008 m.) dalinuosi jais su jumis.
Plastmasiniai pomidorai, visus metus „švieži“ vaisiai, uogos ir daržovės, dažiklių ir konservantų „prikimšta“ sveikai atrodanti mėsa – tai produktai, greičiausiai esantys mano ir jūsų šaldytuvuose. Alergijos, maisto produktų netoleravimas ir netgi mirtis, sukelta maisto iš greitojo maisto restorano. Netikite? Pažiūrėkite „Food Inc.“

Filmo „Food Inc.“ reklaminė afiša
Už 1 JAV dolerį galima nusipirkti šiltą, kvepiantį, apskrudusia mėsa ir sintetika pagardintą tukinantį mėsainį, o ekologiškas brokolis kainuoja 2,5 JAV dolerio. Todėl nedideles pajamas gaunantys gyventojai, dėl šviesesnės savo ir vaikų ateities dirbantys po 18 valandų per parą, yra priversti maitintis greituoju maistu. Pasekmės – praėjusiais metais JAV suskaičiuota daugiau nei 72 milijonai nutukusių žmonių. Ne turinčių antsvorio, o nutukusių. Pašlijusi sveikata, suprastėjęs širdies darbas, padidėjusi infarkto rizika ir kiti sveikatos sutrikimai yra tiesiogiai susiję su prasta mityba ir sintetiniais maisto produktais. Ar galite įsivaizduoti, kad mėsainis kainuoja mažiau nei paprasta, sveika, mažai kalorijų ir daug vitaminų turinti daržovė?
Tikriausiai girdėjote ir apie tai, kad viščiukai paukštynuose duodant jiems papildų ir antibiotikų užauga per 48 dienas, nors normalus jų augimo ciklas yra 70 dienų. Galbūt girdėjote ir apie tai, kad biologinė viščiukų sandara yra taip modifikuota, jog jie sveria perpus daugiau nei tie, kurie laksto kaime po pievas. Ar žinojote, kad sparčiai augant jų svoriui ir kauliniams junginiams nespėjant taip greitai vystytis šie vargšai paukščiai tiesiog nebepakelia savo svorio, jų kojos linksta, o jie patys nepaeina nė poros žingsnių. Štai tokią „sveiką“ paukštieną mes valgome.

NHPA/Photoshot/Scanpix nuotr.
Arba kukurūzai. Kukurūzų yra visur – „Coca-Cola“ gėrimo buteliuke, riešutų svieste, sausainiuose, pomidorų padaže, saldikliuose ir netgi maitinimo elementuose. Net 80% maisto produktų, esančių prekybos centruose, sudėtyje yra vienaip ar kitaip perdirbtų kukurūzų. Ir galvijai maitinami kukurūzais. Iš prigimties žolėdžiai gyvūnai priverstinai maitinami kukurūzais, nes taip yra keliolika ar net keliasdešimt kartų pigiau, be to, taip maitinami gyvuliai greičiau priauga svorio ir juos galima greičiau skersti. Vadinasi, ir pelnas augintojų kišenes pasieks greičiau.

©The Image Works/TopFoto/Scanpix nuotr.
Viskas šiame filme sukasi apie maistą, kurį valgo paprasti žmonės, ir pinigus, lobizmą, korporacijas, kartelinius susitarimus, valdžią ir valdžios protekcijas. JAV veikiantys įstatymai ir teismų praktika neturi jokio ginklo, negali duoti jokio atsako galingai ir savo gniaužtuose valdžią laikančiai pramonei, kasdien vis labiau nuodijančiai paprastus gyventojus ir akylai slepiančiai tikrąją tiesą.
Taip, tai filmas apie kitapus Atlanto vykstančius procesus, kur maisto kultas karaliauja jau daugelį dešimtmečių. Tačiau siūlome bent akimirkai paslėpti savo naivumą giliausiame virtuvinės spintelės kampe ir pabandyti pagalvoti, ar senojoje Europoje ir nedidelėje Lietuvoje tikrai viskas yra kitaip – geriau, gražiau, humaniškiau? Abejoju.
Nemoralizuosiu, neteisiu ir nedėstysiu tiesų apie kitą, teisingesnį kelią. Bet dėl viso pikto praverkite šaldytuvą ir perskaitykite, kas rašoma produktų etiketėse. Radote kukurūzų pėdsakų?
Štai tokie mano įspūdžiai. Net brangiausias, kuris buvo nusiteikęs skeptiškai ir ilgą laiką ignoravo mano norą pažiūrėti šį filmą kartu, sėdėjo įsitraukęs, pasibaisėjęs ir neatplėšdamas akių nuo ekrano.
Straipsnis buvo rašomas portalui CityOut.lt , todėl visą nekoreguotą jo variantą rasite čia.
Straipsnis buvo rašomas portalui CityOut.lt , todėl visą nekoreguotą jo variantą rasite čia.








18 komentarai (-ų):
Taip jau yra, kad norėdamas SVEIKAI maitintis, turėtum viską pats auginti..
Nelabai supratau, kuo čia dėti kukurūzai? GMO? Ar jie patys kažkuo blogi?
Mačiau šitą filmą. Nors ne visą, prabėgom, tačiau man užteko :)
Tik norėčiau šiek tiek paprieštarauti (Eglute nesupyk :)) - nėra jau amerikiečiai tokie vargšai. Iš tiesų dauguma (didelė dauguma) ten vadinamų vidutines pajamas gaunančiais individais, gyvena daug geriau negu mūsiškiai pasiturintieji. Jiems nedidelės pajamos - maždaug 7000 Lt (, t.y. maždaug 2800 dolerių). Gaudami tokias pajamas, jie dar prašo valstybės pajamų, kurios nėra tokios varganos kaip pas mus. Tai ne 300Lt, o 3000...
Taigi, o ką aš tuo norėjau pasakyti?.. Ogi tai, kad jie vis dėlto turi pasirinkimą ir gali sau leisti prikti kad ir brangesnius, tačiau šviežesnius ir sveikesnius produktus. Jei jau lietuvis su minimaliu atlyginimu gali, sąlyginai, bet gali...
Tiesiog amerikiečiai neturi tradicijų. Jie pasičiumpa visa, kas nauja, ir seka tuo, tikėdami, kad tai išskirs jų individualumą. Na ir tiesą pasakius jiems kaip ir pavyko - turbūt niekur daugiau pasaulyje nėra tokių stambių ir taip nesveikai beismaitinančių žmonių...
Ir dar - manau, kad šitas filmas visų pirma turėtų būti rodomas ne Amerikoje ir ne amerikiečiams, o visiems kitiems, kurie taip baisiai žavisi "svajonių šalimi" ir perima visa kas gera ir ypač bloga iš jos. Reikia bandyti užkirsti kelią dar tik besivystančiai ligai, nes kai ji įsisenės - bus per vėlu. Taigi, it's too late for United States...unfortunately
Mademoiselle, aš nepykstu tikrai, man diskusijos labai patinka ;)
Įdomu kokiu pagrindu susidarei tokią nuomonę? Iš asmeninės patirties ar medijos? Nors kita vertus, jokio skirtumo - Amerika yra labai didelė ir labai skirtinga šalis. Diferenciacija labai didelė ir juntama (ypač kai lyginami native amerikiečiai ir imigrantai).
Man pačiai teko beveik 5 mėn gyventi ir dirbti JAV. Laimei Kolorado valstija, kurioje svečiavomės, statistiškai yra laikoma sveikiausia ir mažiausiai nutukusių gyventojų turinčių žmonių. Ir restoranas, kuriame dirbome (kalnų kurorte vienas labiausiai vertinamų restoranų) tikrai buvo aukšto lygio, o savininkų maisto kultūra - visiškai priešinga greitojo maisto kultūrai. Čia aš tik įsitikinau, kad ne visa Amerika minta fast food'u.
Bet... Visas ribotumas, apie kurį aš kalbėjau, prasideda eiliniame prekybos centre - tarp tūkstančių skirtingų maisto produktų aš praleisdavau po tris valandas, skaitydama etiketes ir rinkdamasi maisto prekes pagal jų kokybės ir kainos santykį. ir aš tikrai nemeluoju. Taip, galima pirkti "Whole Foods" markete, bet kainos ten, tik aukštesnes pajamas turintiems žmonėms, be to, "Whole Foods" yra ne visuose miestuose ir miesteliuose, kaip, beje, ir vietiniai turgūs. Ką daryti tiems gyventojams?
Greičiausiai tu tikrai neįsižiūrėjai filmo ir jo esmės. O, mano subjektyvia nuomomone, esmė tokia, jog eilinis statistinis amerikietis, dažnai negali pasirinkti kito maisto, nei tą, kurį siūlo prekybos centrai, tokie kaip "Safeway", "Costco", "Wall-Mart" ir kt. O didžiąją dalį jų pasiūlos sudaro švelniai tariant "brudas", prikištas genetiškai modifikuotų kukurūzų sirupo, kuris yra kelis kartus blogiau nei baltąja mirtimi vadinamas cukrus. Ir yra vienas iš nutukimą lemiančių veiksnių.
Bet aš sutinku iš dalies ir su tavo išsakyta pozicija, jog dalis jų GALI rinktis sveiką maistą. Ir yra didelė dalis, kuri jį renkasi. Amerikiečiai iš naujo mokosi mitybos (tačiau tikrai ne visi) Beje, pagrindinė filmo mintis - galingos korporacijos, neįsileidžiančios nieko į savo ratą ir kontroliuojančios visą Amerikos maisto pramonę.
Ir dar. Prieš vykdama į JAV, buvau nusiteikusi labai skeptiškai, tačiau jau trys metai kaip rezgu planus grįžti ten ilgesniam (ne visam) laikui.
Re Jo Link, atrodo, jog jau atsakiau aukščiau esančiame komentare - genetiškai modifikuoti kukurūzai ir iš jų gaminamas kukurūzų sirupas, kuris yra kelis kartus blogiau nei baltąja mirtimi vadinamas cukrus ir yra vienas iš nutukimą lemiančių veiksnių.
O kukurūzų sirupo yra begalėje produktų, mat jis dažnai naudojamas kaip saldiklis, nes yra pigesnis nei paprastas ar koks kitas sirupas.
Na aš Amerikoje svečiavausi tik 1 mėn, taigi gal ir nepajutau to tikrojo gyvenimo, tačiau spėjau susidaryti bent šiokią tokią nuomonę. Be to, gal tu ir teisi, JAV labai didelė šalis. Aš buvau apsistojusi Čikagoje. Kadangi tai didmiestis (ne bet koks - o kaip 4 mūsų Lietuvos), tai tikrai nepamačiau kažkokių trūkumų, dėl kurių būtų neįmanoma sveikai maitintis. Ne vienas didžiulis maisto turgus, mažytės bakalėjos, pilnos šviežių su galiojimo laiku produktų...bet, vėlgi sutinku - kaip ir sakei, gal ne visur taip yra.
Tačiau tai ne pasiteisinimas tiems, kurie turi galimybę, bet ja nepasinaudoja. Sutikau labai daug žmonių, kurie driba įvairiose įmonėse ar net valstybinėse įstaigose, ir atrodytų turėtų būti labai labai išsilaivinę ir nuovokūs, tačiau maitinasi greito maisto užkandinėse arba perka visokius dešrainius pakelėse iš kioskelių ir KIBIRAIS geria coca-cola. Žiauru, bet tokia realybė...
Taigi, jei ir nežiūrėsim į tuos žmones, kurie gal neturi galimybės normaliai maitintis, vistiek nuo to niekas nepasikeis...
O pratęsiant apmąstymus apie Ameriką, visu 100 procentų pritariu tau,kad ten verta grįžti. Pati tvirtai nusprendžiau, kad mano magistro studijos (tikėkimes po to ir tolimesnis laikas) bus ten. Nežinau, ką ta šalis tokio turi, tačiau mane sužavėjo..
Na as filmo nemaciau (nors mielai paziureciau), bet sitie dalykai kiekvienam apsisvietusiam JK gyventojui jokia ne naujiena. Asmeniskai as jau geriau valgysiu vistiena dvigubai reciau, bet uztat tik free-range. Tas pats su mesa (nors 100% ir as neikandu - nera cia tiek zemes kad visus kiauliukus laukais paleistum.. jau nekalbant apie jautiena, kuria uztat perkam itin retai), kiausiniais (visada! net majonezas kaip as vadinu 'laimingu vistu' :))
Beje tavo paminetas 'neturiu pasirinkimo, as vargsas biednas.. ' argumentas yra labai gajus ir cia.. pilna virkaujanciu - neturiu pinigu sveikai maitintis. Mano nuomone - briedas. Kazkaip tu pinigu uztenka cigaretem, alui, o va etiskam maistui.. jis tiesiog paskutinej vietoj. Cia ne pinigu, o prioritetu problema.
Lietuvoj tas pats.. kiek bandziau su ivairiais zmonem ta tema kalbetis.. kaip zirniai i siena.. 'nesamones' 'mados' 'verslas' etc. Ir pabandyk su tokiais pasigincyt.. Kazkaip liudna patampa. Visgi manau reikia si klausima kuo labiau i viesuma kelti, nes tikiu kad lietuvoj anaiptol nevisi zino ka valgo ir is kur tas maistas atkeliauja.. Saunuole kad viesini tokius dalykus :)
Mademoiselle, aš pati buvau gana trumpai, kad pajusčiau tikrąjį jų gyvenimą. Tačiau, kalbant apie mitybą, taip - jei bendravai su inteligentiška ir išsilavinusia publika, gerbiančia maistą, neabejoju, kad trūkumų nepastebėjai (o beje, ne tik amerikiečiai yra naujovių vergai, neturintys tradicijų, lietuvaičiai ir visi kiti nuo jų taip pat neatsilieka. Nors mes ir turime tradicijas, tačiau dažnas jų neprisimena ir negerbia, o vis dažniau žvalgosi į vakarus, kad ir tas pats rytojaus halloween'as). Tačiau ir tie patys Čikagos priemiesčiai, kur gyvena juodaodžiai, azijiečiai, meksikiečiai, na daugelis jų tikrai neturi tokių pajamų, o galų gale ir žinių, kad galėtų maitintis kitaip, nei bruka pramonė.
ir čia yra ne vien amerikiečių problema - čia yra žmogiška problema - tikslą pasiekti lengviausiu keliu, pavyzdžiui "Maximoj" prisipirkti dviejų dienų salotų, šaldytų picų, koldūnų ir kitų pusfabrikačių ir džiaugtis vakariene nepajudinus nė piršto. Koks gi skirtumas, kad mišrainė tris kartus perplauta, o pieniškose dešrelėse vištų odos, kojos, nagai ir dar balažin kas. Teisingai?
Sakai nepasikeis? lengviausia taip sakyti ir nieko nedaryti. Blogu keliu nueiti galima greičiau, nei grįžti į teisingą, bet grįžti visuomet įmanoma.
Įdomu tik, kodėl pirmajame komentare tavo nuomonė apie JAV, kaip apie "svajonių šalį" nuskambėjo gana skeptiškai ir ironiškai? Pavyzdžiui man, šiandien tai vis dar yra svajonių šalis su kitomis galimybėmis :)
Žiupsneli, aš labai gerbiu tavo požiūrį ir išties žaviuosi. Tu mane įkvepi :)
Aš galvoju, kad nesvarbu, tu - JAV, JK ar Lietuvos gyventojas, šie dalykai, kaip tu sakai, jokia ne naujiena kiekvienam išsilavinusiam ir besidominčiam gyventojui. bėda ta, kad LT ši informacija yra sunkiau prieinama nei JAV ar JK. Na gal ne sunkiau, bet nėra tokio PR'o, o eko gamintojų ir natūralių ūkių savininkų balsas neina Dievui į ausį, todėl jį išgirsta tik tie, kas jį tikrai nori išgirsti ir dar pats tą balsą susiranda. Gaila, bet taip jau yra. Kiek yra gamintojų, kurie nesiskelbia, o apie juos sklinda kalbos tik iš lūpų į lūpas ir rekomendacijas. O jei tavo draugai tuo nesidomi, tai kaip gali sužinoti ar išgirsti pats, jei tau irgi neateina į galvą pasidomėti. Kaip ir sakiau, dominuoja nuomonė "lengviau gyventi taip kaip gyvenu. Kam tie pokyčiai?"
Sutinku 200% dėl prioritetų problemos. absoliučiai :)
Žodžiu, merginos, matau, kad prieinam prie nuomonės (bent jau aš), jog čia yra ne vienos tautos (JAV) blogybė, o tiesiog žinių ir noro stoka pasidomėti, bei tingėjimas.
labas Egle, sudominai paziureti filma, aciu :)
diskusija taip pat idomi... sutinku su jumis, merginos, del prioritetu problemos. ir tai susije ne vien tik su maisto kilme, bet apskritai poziuriu i maista ir mityba: kaip antai, yra grupe zmoniu, kuriems maistas reikalingas isgyventi, t.y., nesvarbu, koks jo skonis, kokybe, is ko jis pagamintas, svarbu tik maksimaliai uzpildyti skrandi uz minimalia kaina (mazdaug kam pirkti desra uz 40 Lt/kg, kurioje yra siek tiek mesos, jei galima isigyti "slapiankos" po 15 Lt/kg :D). kitiems gi svarbu ne tik valgyti, bet ir ka valgyti... pasirinkimo reikalas. deja, kol bus vartotoju, kuriems kokybe kazkelintoje vietoje po kainos, tol bus ir gamintoju, greitai ir pigiai besipelnanciu is "plastmasines" produkcijos.
Jo, pati dabar pastebėjau, kad iš mano pirmojo komentaro galima susidaryti nuomonę,kad Jav man nelabai patraukli... Tikrai taip nėra, tiesiog man labai nepatinka žmonės, kurie turėdami didžiules galimybes bei perspektyvas, jomis nesinaudoja. Būtent tokia situacija yra su amerikiečiais. Kai pagalvoji jų šalis jiems sutekia tiek daug galimybių save realizuoti ir praturtinti gyvenimą (mum dar augt ir augt iki jų), tačiau tik kas koks trisdešimtas gyventojas turbūt tai vertina bei išnaudoja. Ir ne vien kalbant apie maistą...
Be to, jeigu kas nors labai patinka, tai dar nereiškia, jog tai nėra ir negali būti kritikuotina ;)
Be abejo, sutinku su tuo, kad nesveikas maistas, jo vartojimas - ne vien tik amerikiečių problema. Tai jau globalus sprendimo reikalaujantis darinys. Tarkim, dirbdama prancūzų restorane,mačiau kaip savininkas - prancūzas yra tiesiog pamišęs dėl patiekiamo maisto kokybės, tačiau pats kiekvieną dieną valgydavo keptas fri bulves, kimšdavo čipsus, užsigerdamas energetinias gėrimais ir pan...
nežaidžiu, kaip smagu rasti naujų veidų savo skaitovų sąraše :) Gal jau matei filmą?
Tavo išdėstytos mintys tik papildo mano visą rašliavą. Išties sutinku su tavimi iki paskutinio žodžio ;)
Mademoiselle, mums nuo to tik geriau, kad jie nesinaudoja galimybėmis, mum liks daugiau šansų ir galimybių jomis pasinaudoti :) Ar ne? :) Juolab gi negali visi būti genijai, kompanijų vadovai, direktoriai ir pan. Taip?
Mūsų vienas draugas (grynakraujis amerikietis), baigė bakalauro istorijas studijas, yra labai išsilavinęs ir išprusęs, domisi rytų kultūra, puikiai slidinėja ir yra be galo nuostabus barmenas, bet jis yra pasakęs: "aš noriu būti laisvas". Laisvas nuo stereotipų, visuomenės nuomonės ir t.t., todėl susikrovė daiktus ir beveik metams iškeliavo į Kambodžą, grįžęs dirbo log peeler'iu, slidinėjo, dalį laiko dirbo barmenu. Na, o dabar įstojo mokytis magistrą (jam 28 m.), bet kaip pats sako, tam, kad dar išmoktų kažką naujo. ir aš esi įsitikinusi, jog jis tikrai nesies savo gyvenimo su dabartiniais mokslais. Tiesiog norėjau pasakyti, kad ne visiems žmonėms reikia kažko, tačiau aš ir pats nežinau ko, kaip daugeliui lietuvaičių.
Ech, susivėliau kažkaip, o dar good memories užplūdo :)
O zinot man tikrai nesvarbu ka kiti valgo ir ka tai daro ju kunui. Man svarbu zala gamtai ir gyvunams, kuri neisvengiamai seka bigmakine bei maximine kultura.. Isivaizduokit ka teko isgyventi bic macke atsidurusiems jauciams arba kfc vistoms.. Nors man rodos to isivaizduoti ne NEIMANOMA. Ziauriau nei ziauru.
Tavo pateiktas pavyzdys būtent ir įkūnija tai, ką aš turėjau omenyje. Ten, Amerikoje žmonėms nuo mažų dienų suteikiama galimybė būti daugiapusiškiems. Ten viskas daug laisviau ir paprasčiau. Tuo tarpu pas mus į kraują įaugę, kad turime mokykloje mokytis, tada iškart iškart įstoti į universitetą, tada iškart iškart pradėti dirbti ir dribti iki pat galo.. Nebelieka vietos spontaniškumui, poreikiams, laisvei. Žinoma visada atsiranda stereotipus laužančių žmonių, bet tai tik vienetai.
Kartais išties taip pabosta tas afišuojamas pinigų kultas, rėkaliojimai apie krizę bei blogą gyvenimą, pairštant visas vertybes... Na bet gal kada nors :)
štai prie ko priėjome nuo pokalbio apie maisto kultūrą :)
Turbūt nepridėsiu nieko naujo, tiesiog labai pritariu vienam pirmų Žiupsnelio komentarų. Aš taip pat bandau kalbėti apie maistą, gerą ir ne visai, bandau įtikinti, kad ne visa tai, ką valgome, yra mums būtina ir, be abejo, sveika. Kad E 'ingredientai' ir modifikuoti dalykai galbūt (galbūt) iš dalies neišvengiami, tačiau jų kiekį galima smarkiai sumažinti nepatingėjus paskaityti prekės aprašo. Vakar, tarkim, klaikiai norėjau silkės. Klaikiai :) Ir nesugebėjau išsirinkti - visos mano kilnotos buvo neapsakomai užEintos. Patrypčiojau prie lentynos ir nupėdinau.
Dabar mano požiūris toks: suvokimas apie maisto kokybę ateis savo laiku. Arba neateis. Visgi norėčiau būti idealiste ir tikėti, jog viskam savas laikas. Galbūt mūsų anūkai gyvens kitaip :)
Įdomus straipsnis, dar įdomesni komentarai :)
Liko neaptarta, kad aplinkai apskritai labai žalinga gyvulininkystė (gyvuliai suėda tiek, kad užtektų pamaitint kelis kartus daugiau žmonių nei iš to gyvulio mėsos, o kur dar fekalinė tarša.. kai galvoji apie karvytes, tai dar nieko, o kiaulių fermos..).
Vegetarizmas - išeitis?
Bet jei mūsų tėvai, seneliai ir proseneliai maitinosi mėsa ir tai būtina mūsų klimato požiūriu? Papildyti savo racioną cheminiais papildais? Čia dar platesnė sfera. Vitaminai būtini, nes maiste jų vis mažiau arba išvis nėra ir t.t.
Atsiprašau, kad taip sutrumpinau visas mintis, bet gal suprasit, ką turėjau omeny :)
O šiaip iš savo patirties galiu pasakyt, kad sveiko maisto ieškojimas užima labai daug laiko.
Kad ir duonosirzaidimu pavyzdys su silke. Mane irgi dažnai tas pats ištinka, taip ir neišsirenku visus indelius išvarčius. Gaminti iš šviežios žuvies (juk ji tokia reikalinga organizmui!)? Ir kurios: lašišos, kuri neaišku, ko daugiau turi: naudingų ar žalingų medžiagų?
Beje, kai pradedu galvot, kad gal visai neblogai maitinamės, paskaitinėju http://www.homosanitus.lt ir nusvyra rankos.. Norisi galvot, kad ten irgi perlenkta lazda, bet kas čia žino.
Nea.. butent kiaules yra dar nieko.. o stai jautiena, jos gamybos procesai (ypac genetiskai modifikuota soja ir jos auginamui kertami atograzu miskai) bei metanas karviu fermose yra didele problema.
O meslas nebeda. Meslas - trasos.
Kas del vegetarizmo.. kaip tik ne per seniausiai skaiciau straipsni jog ateity 'mesaedyste', kaip kad dabar vairavimas isgerus, pataps socialiai nepriimtinu dalyku. Tik - liudna! - man rodos tokie dalykai lietuva pasieks (jeigu ir!) tolimoj ateity, juk esam pagarseja savo meile ciupti vaira ir ne po vieno bokalo..
Asmeniskai manau kad nebutina imtis radikaliu priemoniu ir tuoj pat isbraukt mesa is raciono. Tiesiog reikia gyventi saikingai. Nematau jokiu priezasciu kodel ja reiketu valgyt kasdien. Jokiu. Nors kartais pasilepint, zinoma, prasau! Bet ne kasdien.
Beje jau ne vienas medicininis tyrimas perdeta raudonos mesos vartojima sieja su zarnyno veziu.. Ir.. paziurekim kaip lietuvoje paplitusi si liga. Kazi o gal butent todel?
Labai domiuosi mityba, maistu, etiketemis, daug skaitau. Visi tie mitybos, dietu, sveiku nesveiku produktu judejimai ir kyla is Amerikos. Jie turi begales pasirinkimo is tikro, bet tuo paciu ne visi iperka, ypac dabar kriziniu laikotarpiu. Kiek blog'u radus sportuojanciu zmoniu, kur jie dalinasi savo receptais, treniruociu programomis.. o atrodo nutukeliai. Ju tokiu pat kudu yra kaip kad ir visur. Ir UK galvojau va nutuke visi, o is tikro kiek anoreksikiu matau... Aisku, as dar tikiu ilgu laikotarpiu, kai organizmai prisiderina prie esamu salygu, E, modifikaciju maiste, gamtoje ir paskui issibalansuoja net idealiausios medziagu apykaitos, hormonai, zodziu evoliucionuojam toliau. Bet vis dar dziaugiuosi, kad mes Europoje gyvenam, kur pvz. neleidzia raudonos mesos apdirbdami pro metano dujas, hormonai gyviems padarams serti taip pat yra kitaip reguliuojami nei masineje Amerikos mesos perdirbimo pramoneje.
Bet vis tik as ir skaitau etiketes, renkuosi atidziai arba geriau valgysiu ta pati per ta pati bet zinosiu ka valgau. Ir kai valgau dubeneli troskintu morku,briuselio kopustu su kotletu ant virsaus (gamintu namie) ir manes klausia 'laikais dietos?', o ta kuri klausia: ryja 'baked beans' su bulvem fri, salia ryziu samtis, ir dar neaiskiuose riebaluose mirkstantis kazkoks mesgaliu troskinys... man tikrai svyra rankos... socialiai nepriimtina vis dar atrodo savimi rupintis, nebut komposto sandeliu, kai grudam i skrandzius bet ka.
Beje, mesos valgau, bet ir tai man zuvis, vistiena, kalakutiena No 1. Tenka derintis prie antros puses, nes kartais uztrumpina fantazija du dalykus gamintis.
Rašyti komentarą