"Kartą viename tokiame miestelyje, vardu Obeliai, augo didžiulis sodas. o to sodo gale gyveno viena tokia obelis, vardu Obelis, o pavarde - Antaninė. (...) Pavasarį ji sukrovė žiedelius, vasarą sunokino obuoliukus ir štai vieną dieną - nei iš šio, nei iš to - iš dangaus pasipylė lietus. (...) Paskui atėjo Ruduo. Išsidrėbė po obelim ir užknarkė... " /V.V.Landsbergis/
Ir užknarkė tikriausiai ilgam. Su visais vėjais ir šalčiais, ir varvančiom nosim, ir šąlančiais pirštais. O manęs visai neliūdina atvėsę orai, tik saulės galėtų būti daugiau. Bet tai ką... neturiu tiek pučiamosios jėgos, kad debesis iš padangių išvaikyčiau, belieka džiaugtis tokiu oru, koks yra ir savaip praskaidrinti dienas. Be abejo, kad saldžiai. Man tikrai neatrodo, kad diena prašviesėtų "užkapojus" kokio kepsnio, ar ne?
Kadangi turim dėžę obuolių, kurių nespėjam valgyti, greičiausiai reiks virti obuolienę (širdingai dėkoju Julei), kuri pakuždėjo receptą. Jau tuoj tuoj reiks virti, tik truputį tingiu. O kol obuolienės neverdam, kepam obuolius. Šįkart pagal K. pageidavimą - su varške. Neįtikinau, kad su spanguolėm, riešutais ir medum bus skaniau.
Kepti obuoliai su varške
5 saldžiarūgščiai obuoliai
200 g riebios varškės
3-4 v. š. cukraus
1 v. š. sviesto
1 a. š. vanilinio cukraus
žiupsnis cinamono
keli lazdyno riešutai ir spanguolės
Ištrinti varškę su cukrumi, sviestu, vaniliniu cukrumi ir kiaušinio tryniu. Obuolius išskobti, į vidų sudėti varškę, pabarstyti riešutais ir spanguolėm, kepti 180C temperatūroje apie 20 -30 min. Skaniausia su vaniliniu padažu, bet nespėjau net pradėt jo, kai obuoliai išgaravo iš lėkštės. Laimei bent nufotografuot pavyko. Nors ir nelabai vykusiai.
Skanaus!
O aš tai norėčiau obuolių sūrio. Kas nors atsiųs gal kokį gabalėlį? Nėra nei ryžto, nei puodo obuolių sūriui virti.
Ir užknarkė tikriausiai ilgam. Su visais vėjais ir šalčiais, ir varvančiom nosim, ir šąlančiais pirštais. O manęs visai neliūdina atvėsę orai, tik saulės galėtų būti daugiau. Bet tai ką... neturiu tiek pučiamosios jėgos, kad debesis iš padangių išvaikyčiau, belieka džiaugtis tokiu oru, koks yra ir savaip praskaidrinti dienas. Be abejo, kad saldžiai. Man tikrai neatrodo, kad diena prašviesėtų "užkapojus" kokio kepsnio, ar ne?
Kadangi turim dėžę obuolių, kurių nespėjam valgyti, greičiausiai reiks virti obuolienę (širdingai dėkoju Julei), kuri pakuždėjo receptą. Jau tuoj tuoj reiks virti, tik truputį tingiu. O kol obuolienės neverdam, kepam obuolius. Šįkart pagal K. pageidavimą - su varške. Neįtikinau, kad su spanguolėm, riešutais ir medum bus skaniau.
Kepti obuoliai su varške5 saldžiarūgščiai obuoliai
200 g riebios varškės
3-4 v. š. cukraus
1 v. š. sviesto
1 a. š. vanilinio cukraus
žiupsnis cinamono
keli lazdyno riešutai ir spanguolės
Ištrinti varškę su cukrumi, sviestu, vaniliniu cukrumi ir kiaušinio tryniu. Obuolius išskobti, į vidų sudėti varškę, pabarstyti riešutais ir spanguolėm, kepti 180C temperatūroje apie 20 -30 min. Skaniausia su vaniliniu padažu, bet nespėjau net pradėt jo, kai obuoliai išgaravo iš lėkštės. Laimei bent nufotografuot pavyko. Nors ir nelabai vykusiai.
Skanaus!
O aš tai norėčiau obuolių sūrio. Kas nors atsiųs gal kokį gabalėlį? Nėra nei ryžto, nei puodo obuolių sūriui virti.
20 komentarai (-ų):
kol Ruduo ramiai sau knarkia po Antanine Obelim, aš grožiuosiu spalvotu rudeniu... galvoje tyliai gula šilti vasaros atsiminimai ir kvapai, į šiltus namus grįžta išsibarsčiusios mintys,,, Kai Ruduo pabus, aš Jį pakviesiu prie stalo ir pavaišinsiu "pagal Eglę" keptais obuoliais, jis labai apsidžiaugs ir dar ilgai leis mėgautis savo nepakartojamom spalvom:) ačiū:):):)
Aš irgi už tai, kad su varške skaniau nei su spanguolėm, riešutais ir medumi :)
Atrodo toookie... tiesiog tirpstantys burnoje. Skanumėlis, ruduo vis dėlto irgi turi savų pliusų :))
mam, obuoliai nežinau ar pagal, bet tebūnie :)
O su tom mintim.. manosios tai laukais bėga. tu žinai gi :) Norėčiau, kad sugrįžtų namo. Tiesa, aš irgi greit grįšiu ;)
Asta, neišmanėliai jūs :)) juokauju aišku. Su varške irgi labai skanu, aš nesiginčiju. Nuotaikos reikalas čia tikriausiai. bent jau man.
Ruduo yra gerai. Geriausias po pavasario. ;)
Ir nuotaikos, ir skonio :) Asmeniškai man spanguolės ne draugės, taigi... :P :)
O aš vasaros vaikas, dievinantis šilumą, saulę, žydrą dangų... Antrasis, bet atsiliekantis tik trupinėliu - pavasaris. Ruduo trečiasis, bet būna ir blogiau - žiema. Žiemą tik Kalėdos gėris :))
Aš kategoriškai pasisakau prieš žiemą ir vasarą. vasarą man per karšta, žiemą per šalta :D o va viduriukai - pavasaris ir ruduo - man pats tas. Nors nesiskundžiu ir kai sniego būna, bet jau tada tik per langą man geriau į jį žiūrėt :)
O spanguolių visai visai? Jokiu pavidalu? A tai džiovintas be galo mėgstu. šimtąkart geriau razinos. prisiekiu ;)
jergau jergau kaip norėtųsi -
bet čia net varškės nėr,
nekalbant jau apie orkaitę, nors tą gal kaip nors išsiderėčiau - ketvirtadienį susipažinau su mergina, kuri tarė: jei tau jau rankos drebės, kaip norėsi kept, ateik pas mane!
(yra tačiau ožkos pieno varškės - mast trai kai kitą kartą bėgsiu parduotuvėn)
jie tokie nuostabiai raudskruosčiai nuostabiai iškepę minkštučiai tirpstantys atrodo, ak. išsisaugau tikrai tikrai į savo katalogą 'kepsiu namuose' - jau net tokį susikūriau ,)
p.s. tikiuosi, obuolienė patiks - mat visi mes jas kitokias mėgstam; būna tos parduotuvinės, žinai, vadinasi trinti obuoliai su cukrumi, tai man ten ne obuolienė. dar būna mano močiutės obuolienė, kur nemaži obuolių gabaliokai likę ir cielos apelsinų žievelės ir gvazdikėliai, tai ana labai šauniai susikepa į pyragą. ir yra maniškė, kuri primena sklindžius mokykloje ir varškės apkepą mif'e.
pssssstt, paslaptis: obuolių sūris - tai ta pati maniškė obuolienė, tik supilta į sūrmaišioką ir padžiovinta, bent jau taip kažin kur supermamose skaičiau.
Egle, spanguolių visai visai. Nei šviežių, nei džiovintų, nei uogienės pavidalu, na, nebent ten kokių sausainiukų įdare jos (uogienės) tik čiut čiut :) O džiovintų vaisių tai aš apskritai jokių ir niekad - na, iš bėdos kokį ananaso gabaliuką galėčiau paimt. Va taip va...
Kas dar dėl metų laikų - gal čia dar nuo gimimo metų laiko trupučiuką priklauso? Bent jau aš gimus karštam liepos vidury, tai man karštis - svajonė. O rudenį jau gerokai per šalta, ką apie žiemą kalbėt :))
Kaip noreciau keptu obuoliu su varske.. Ziauriai tiesiog. Tik kad iki tos varskes toli..
June,neaa... mano mociute gamindavo labai labai skanu obuoliu suri tai visa esme buvo ilgas ilgas virimas ir tik po to dziovinimas.. ech kaip as to jos surio dabar noreciau, nors gabaliuko.. nebera mociutes, nebera ir jos suriu..
ŽD, ot, tai prašoviau pro šikšnelę ,) o aš taip niekad jo ir neragavusi - vis turguje matydavau bobutes obuolsūrius pardavinėjančias, bet tačiau 'savas' tikresnis. anksčiau močiutė darydavo, bet aš buvau aikštinga ir išranki ir nė neragaudavau - o dabar gi liovėsi gaminusi. taip ir likau aš be tikro rudeniško obuolių sūrio. gal ir gerai -- ir taip mano melancholiškų atsiminimų kolekcija į didžiausias skrynias nebesutelpa. senstu.)
Dievinu keptus obuolius. Su varške, razinomis ir riešutais. Tobulybė :)) Labai skaniai taviškiai atrodo.
Labai mėgstu keptus obuolius, man net ir be nieko skanu :) Žiauriai gardžiai atrodo taviškiai :)
O obuolių sūrio ir aš norėčiau, tik gaminti neprisiruošiu, o niekas kitas nepavaišina :(
jul, ir buvo minkštučiai minkštučiai. Ir teisingai ŽD sako - obuolių sūūūūrio procesas visiškai kitoks. Ilgas ir nuobodus. bet vertas rezultato.
Apie obuolienę, galvoju dar kardamono damest. Kai manai? ar išsityčiočiau pernelyg labai?
Asta, tikriausiai dėl metų laikų ;) Aš pavasarį gimusi. grynakraujis avinas ;D
ŽD, daryk iš pieno papraasto naminę varškę ir nebus taip toli ;) Rimtai.
Gera tave matyt užsukančią ;)
Irma, ačiū :) Kaip begyvuoji? Kas naujo tavoj padangėj?
Bri, obuolių sūrio virimas jaučiu ne man. Nepasivaišinsim viena kitos obuolių sūriu :D
Ooo, ryškiai Eglutė pas mamą lankėsi:) Pasisekė tavo šeiminykščiams, tokių obuolių jiems užderėjo, niam!
Sparnuoti, vat ir ne :) Šįkart nepataikei :)
Tiksliau, aš nesigyriau dar, nes vis dar eksperimentuoju, be brangusis mane palepino konvekcine krosnele, tai dabar turim tipo 'mini orkaitę' namie :) Kažkaip nesiruošiau garsiai apsiskelbt, kol neįsitikinsiu, kad visi norimi eksperimentai ten pavyksta ;)
Egle, sveikinu su dovana! :) Mini orkaite - mano svajone ;)
Pasakyk, prasau, ta krosnele tai kitaip vadinamas aerogrilis ar tokia tikra mini orkaite?
Dautarte, sveikinimus priimu :) Ačiū :)
Taip taip, tai konvekcinė krosnelė - aerogrilis. Kol nėra galimbės turėti tikrąją orkaitę, esu labai patenkinta. Kol kas veikia puikiai.
Gyvuoju gyvuoju, tik tyliai :) Tiek daug veiksmo visur, kad kai įsijungiu savo readerį, vos spėju viską permest akimis. Bet Tavo įrašai - visi iki vieno nuostabūs :)Taip ir toliau!
Irma, ačiū :) Sveikinimai priimti.:)
Aš tavo visų įrašų su ilgesiu didžiuliu laukiu.
Rašyti komentarą