Dar vienas rudeniškas savaitgalis prasidėjo anksti. Penktadienio popietę, daugiau ar mažiau pabaigus didžiąją dalį darbų (nors šie nesibaigia niekada, net sekmadienį), jau žinojau, kad laukia mergaitiškas vakaras - geras filmas, į kurį pastaruoju metu dažniausiai nėra laiko nueiti, nauja vyninė ir labai 'rafinuota' degustacija bei daug juoko ir paslapčių. Ką žiūrėjom kine? Ogi taip ilgai lauktą ir, išsvajotą "Julie ir Julia". Įspūdžius apie filmą sudėjau čia. Trumpai: filmas neblogas, tačiau tikėjausi kažko... daugiau, labiau ir įdomiau. Foodbloger'iams, atsiprašau - maisto tinklaraštininkams, neabejoju, kad turėtų patikti, tačiau man išties filmas kiek prailgo.
Vėlai prasidėjęs, chaotiškas ir stresu nuspalvintas šeštadienis. Dar truputis liūdesio, nykios tuštumos ir vėl darbas. Truputį shopping'o terapijos, kavos ir daug saulės šiek tiek praskaidrino nuotaiką. Tik šiek tiek. Tačiau sekmadienį namai svaiginančiai pakvipo pyragu. Ilgai lauktu ir išsvajotu.
Žinot, be ko aš neįsivaizduoju rudens? Žinoma, ir taip aišku, kad be obuolių pyrago. Su cinamonu, razinomis ir imbieru. Aksominio rudens jausmo, pasiklydusio popietės rūke, kažkur šlamančio tarp auksinių nukritusių lapų. Pyrago, dėl kurio rudenį parduotum sielą. Ir nors mamos orkaitė ir šiek tiek neprognozuojama, o joje kepdama turi pasikliauti labiau savo nuojauta ir užkalbėjimo sugebėjimais, manęs ji niekada nebuvo 'pavedusi'. Bet žinant pastarųjų metų mano 'nedraugavimus' su saldžiais kepiniais ir pyragais, dažniausiai nededu labai daug vilčių net į paprasčiausius pyragus, tokius kaip šis 'obuolinis'. Tačiau šįkart pasisekė - pyragas buvo tobulas.
Taigi, sekmadieninio pyrago receptą jau seniai buvau nusižiūrėjusi Sauliaus tinklaraštyje mano virtuvė. Nors slapčia tikėjau, kad 'obuolinis' bus tikrai gardus, vis dėlto labiausiai mano mintis jaukė ir ramybės nedavė irisinis glaistas - mascarpone sūris ir muscovado cukrus - vos perskaičiusi supratau, kad čia tikrai bus tikra bomba. Skonio ir kalorijų bomba.
Vėlai prasidėjęs, chaotiškas ir stresu nuspalvintas šeštadienis. Dar truputis liūdesio, nykios tuštumos ir vėl darbas. Truputį shopping'o terapijos, kavos ir daug saulės šiek tiek praskaidrino nuotaiką. Tik šiek tiek. Tačiau sekmadienį namai svaiginančiai pakvipo pyragu. Ilgai lauktu ir išsvajotu.
Žinot, be ko aš neįsivaizduoju rudens? Žinoma, ir taip aišku, kad be obuolių pyrago. Su cinamonu, razinomis ir imbieru. Aksominio rudens jausmo, pasiklydusio popietės rūke, kažkur šlamančio tarp auksinių nukritusių lapų. Pyrago, dėl kurio rudenį parduotum sielą. Ir nors mamos orkaitė ir šiek tiek neprognozuojama, o joje kepdama turi pasikliauti labiau savo nuojauta ir užkalbėjimo sugebėjimais, manęs ji niekada nebuvo 'pavedusi'. Bet žinant pastarųjų metų mano 'nedraugavimus' su saldžiais kepiniais ir pyragais, dažniausiai nededu labai daug vilčių net į paprasčiausius pyragus, tokius kaip šis 'obuolinis'. Tačiau šįkart pasisekė - pyragas buvo tobulas.
Taigi, sekmadieninio pyrago receptą jau seniai buvau nusižiūrėjusi Sauliaus tinklaraštyje mano virtuvė. Nors slapčia tikėjau, kad 'obuolinis' bus tikrai gardus, vis dėlto labiausiai mano mintis jaukė ir ramybės nedavė irisinis glaistas - mascarpone sūris ir muscovado cukrus - vos perskaičiusi supratau, kad čia tikrai bus tikra bomba. Skonio ir kalorijų bomba.
Obuolių pyragas su irisiniu glaistu
Pyragui:
150g rudo cukraus
150g sviesto
3 kiaušinių
2 didelių obuolių
100g razinų
1 citrinos tarkuotos žievelės ir sulčių
200g persijotų miltų
1 a.š. kepimo miltelių
žiupsnio druskos
2 a.š. cinamono
1 a.š. malto imbiero
Irisų glaistui:
3 v.š. tamsaus muscovado cukraus
1 v.š. sviesto
250g mascarpone sūrio
Glaistas: ant nedidelės ugnies kaitinti cukrų su sviestu, kol ištirps. Sudėti į puodą mascarpone ir gerai išmaišyti. Padėti glaistą į šaldytuvą bent jau 1 val., kad sustingtų.
Persijoti miltus į indą, suberti prieskonius, druską bei kepimo miltelius.
Kitame inde sviestą bei cukrų plakti, kol pasidarys puri masė. Per kelis kartus į sviesto masę supilti kiaušinius, kiekvieną kartą pilant gerai išmaišyti, kol susidarys vientisa masė. Į šią išplaktą masę per 3 kartus supilti persijotus miltus ir viską kaskart įpylus gerai išmaišyti. Įdėti tarkuotą citrinos žievelę.
Nulupti obuolius, sutarkuoti juos stambia (burokine) tarka ir pašlakstyti citrinos sultimis. Sudėkite tarkuotus obuolius ir razinas į sviesto masę ir sumaišyti.
Įkaitinti orkaitę iki 190C. Ištepti pyrago formą sviestu ir į dugną įkloti kepimo popieriaus. Supilti tešlą į formą ir išlyginti paviršių šaukštu ar mentele. Kepti pyragą 45-55 min., arba kol paviršius paruduos ir įsmeigtas bei ištrauktas smeigtukas neaplips tešla. Išimti pyragą iš orkaitės, palikti kad kiek atvėstų, atvėsusį pyragą išimti iš formos ir padėti ant grotelių, kad atvėstų visiškai.
Atepti pyrago viršų glaistu ir patiekti.
Skanaus!
Recepto šaltinis: mano virtuvė.
Ir truputis rudenėjančio Vilniaus iš sekmadienio pasivaikščiojimo...
Pyragui:
150g rudo cukraus
150g sviesto
3 kiaušinių
2 didelių obuolių
100g razinų
1 citrinos tarkuotos žievelės ir sulčių
200g persijotų miltų
1 a.š. kepimo miltelių
žiupsnio druskos
2 a.š. cinamono
1 a.š. malto imbiero
Irisų glaistui:
3 v.š. tamsaus muscovado cukraus
1 v.š. sviesto
250g mascarpone sūrio
Glaistas: ant nedidelės ugnies kaitinti cukrų su sviestu, kol ištirps. Sudėti į puodą mascarpone ir gerai išmaišyti. Padėti glaistą į šaldytuvą bent jau 1 val., kad sustingtų.
Persijoti miltus į indą, suberti prieskonius, druską bei kepimo miltelius.
Kitame inde sviestą bei cukrų plakti, kol pasidarys puri masė. Per kelis kartus į sviesto masę supilti kiaušinius, kiekvieną kartą pilant gerai išmaišyti, kol susidarys vientisa masė. Į šią išplaktą masę per 3 kartus supilti persijotus miltus ir viską kaskart įpylus gerai išmaišyti. Įdėti tarkuotą citrinos žievelę.
Nulupti obuolius, sutarkuoti juos stambia (burokine) tarka ir pašlakstyti citrinos sultimis. Sudėkite tarkuotus obuolius ir razinas į sviesto masę ir sumaišyti.
Įkaitinti orkaitę iki 190C. Ištepti pyrago formą sviestu ir į dugną įkloti kepimo popieriaus. Supilti tešlą į formą ir išlyginti paviršių šaukštu ar mentele. Kepti pyragą 45-55 min., arba kol paviršius paruduos ir įsmeigtas bei ištrauktas smeigtukas neaplips tešla. Išimti pyragą iš orkaitės, palikti kad kiek atvėstų, atvėsusį pyragą išimti iš formos ir padėti ant grotelių, kad atvėstų visiškai.
Atepti pyrago viršų glaistu ir patiekti.
Skanaus!
Recepto šaltinis: mano virtuvė.
Ir truputis rudenėjančio Vilniaus iš sekmadienio pasivaikščiojimo...
37 komentarai (-ų):
Jau matei Julia? :( O aš galvoju gal reikia 'pabėgti' iš paskaitų ir pažiūrėt... Ar patiko? Ir labai pavydžiu dėl vyninės, mano penktadienis buvo ilgas, lietingas ir nuobodus...
P.S. Pyragas labai 'arbatiniškai' atrodo :) Ir vaizdai gražūs rudens. Mano įrašas irgi tuoj išeis su obuolių pyragu ir rudens vaizdais:)
Bri, taip nutiko, kad teko pamatyti :) Žinok, jį ir vakarais rodo, tad iš paskaitų bėgt nereikia. beje, mes vakare ir žiūrėjom :)
Ačiū, laukiu tavo tavo 'crusty pear and apple pies' :)
užsimerkiu ir girdžiu besiplaikstančią skudučių melodiją, jaukiai vinguriuojnčią tarp auksinių lapų,,,,ramus, nuostabus rudeninis Vilnius, o dar namuose laukiantis toooooooooooooks pyragas.... visada sakiau, kad gyvenimas, mums duotas, tikras stebuklas, palaimintas to žavaus angeliuko:) nuotraukos superinės, atrodo, kad pati ten esu, o pyrago kaip noooooooooooriu.....
Tiesiog AČIŪ. už tą gyvenimo džiaugsmą, ramybę, lengvą eleganciją, didelę kultūrą (valgio, žodžio, patiekimo ir pateikimo), kurią taip lengvai, jaukiai ir neįkyriai visiems dovanojate. Ačiū
Mam, pyrago gabaliukas dar yra. Siunčiu tau oro paštu kartu su milijonų bučkių :*
Mielas Anonime, aš jausčiausi jaukiau, jei sakytumėt 'tu'. Tiesiog ;)
Čia tikriausiai pats gražiausias komentaras, kokį kas nors kada nors yra parašęs šiam tinlaraštyje. Toks, dėl, kurio aš jį ir rašau. Ačiū.
wow, tas pyragas atrodo daugiau negu dieviškai, ypač tas glaistas, kai dabartinių pilkų vakarų negaliu neįsivaizduoti be didedio puodo saldžios tirštos kakavos, o čia.. mmmmm, noriu ir aš!!!
Ai, beje, ilgai bandžiau atsekti, kur tu gyveni, bet niekai, vėliau pamačiau nuorodas, pagaliau bent rupučiuką atpažinau vietas.. o ten tiek kartų eita..
Juste, ačiū. Siunčiu gabalėlį ir tau, o jei neužteks, tai kepk ;)
P.S. pašnibždu tyliai - tik pirmoji nuotrauka (su senoviniais namais) yra daryta pro mūsų namų langą ;)
Egle, buvai teisi rašydama, kad mūsų skoniai sutampa... Šį receptą iš Sauliaus blogo atsispaudinai tur būt prieš metus, bet vis neprisiruošiau... Bet po tavo įrašo, tikrai bandysiu, kol dar yra obuolių...
Beje, savaitgalį išbandžiau tavo jogų kavą... SUPER!!!
Prisidedu ir aš prie visų ditirambų nuo anonimiško skaitytojo/skaitytojos... Ką čia ir geriau bepridursi...
Anonimė Rasa
Rasa, džiaugiuosi. Jei jau jogų kava tikrai patiko, tai mūsų skoniai išties sutampa kone identiškai :)
O šis receptas... Pats pyragas, toks tikras tikras obuolių su razinomis, šiek iek citrinos ir cinamonu. Man jame netrūko nieko, išskyrus tai, kad labiau norėjosi, jog jaustųsi obuoliai. Kitąkart kepdama tikriausiai arba pjaustysiu nedideliais kubeliais, arba eksperimentuodama įtarkuosiu dar vieną.
Sėkmės bandymuose :)
o jau susuko galvelę man tavojo glaisto vingiai :) ir diena šviesesnė :)
o aš mirštu. namie be interneto. :( kai tik atgausiu, pasipasakosiu.
Kaspinėli, aš sakau, kad pasigedau tavo įrašų.. :/ Rimtai be interneto?? Kas nutiko? Kaip begyvuoji?
O aš jau pabėgau šiandien :)) Bet ne į filmą. Tiksliau ne pabėgau, o tyliai ramiai išėjau. Gal ir į filmą spėsiu, jei ne - tai ryt. Labai jau noriu pamatyt ir pasisemt įkvėpimo :)
Bri, tai gero ir smagaus žiūrėjimo ;) pasakysi, kaip patiko :)
Egle.. trūksta žodžių. Nuostabu, kiek daug gali tilpti viename tavo įraše - skonis, šiluma, jaukumas, meilė.
Nuostabus įrašas, fantastiškas pyragas, puikios nuotraukos :)
Aptepas jau toks simpatingas, kad cia pat suleisciau savo pirstus, liezuvi ir nosi i ta irisine glazura:)
Beje, orkaite tavo namuose??? Cia tai svente! Pavydziu juodai-baltai!
Asta :) Aš kaskart pasijuntu laimingesnė, kad kažkam mano įrašas galbūt sušildo dieną. Dėkoju.
Sparnuoti, reikėjo anksčiau prašytis suleisti nagus į tą glazūrą (: jau 'nababėra' (:
Aš pati sau juodai-baltai pavydžiu. Tikrai. Po tiek metų, pagaliau!
Pati seniausiai planuoju iškepti šį pyragą )
Jūsų dėka, panorėjau dar labiau )
Nolita, prašau kreiptis 'tu'. Aš gi dar toookia jauna :) Tikrai. :)
Jei kepsi, nuo savęs palinkėsi gardaus pyrago ir saldžių trupinių.
omg omg omg omg!
glaistas atrodo žudančiai, nors imk ir kompo vaizduoklį palaižyk! man matyt tai per daug aukštoji matematika, bet į 'someday i will do it' sąrašą eina
p.s. neseniai užsiprenumeravau šito blogo prenumeratą ir rast naujų įrašų jau pramoga!
ieva, kad tas glaistas čia paprasčiausia dalis pyrago :) Rimtai. O ir pyragas paprastai pagaminamas - man tokie patinka - sumaišai ir šast į pečių (:
p.s. smagu :)
Egle, nuostabios nuotraukos! Tas pyrago gabalelis atrodo tarsi tiesiai i mano lekstute keliautu :o)
As dar vis laukiu, kol Julie ir Julia atkeliaus pas mane.
Eglut, nuostabu. Su tokiu pyragu gali drąsiai keliaut pas mane į svečius :)) Tas glaistas... Noriu!
jetau...negaliuatsiziureti kai kuriu jusu fotografijomis...nuostabu...
Jūrate, ačiū. Į tavo lėkštutę nebent irgi tik oro paštu. Ar dar ilgai laukti filmo?
Jurgita, priimsi? Jei taip, tai būtinai, tik pyragą teks kitą kept. šito jau nebėr.
Gintare, dėkui ;)
esu darius pyragą savaip, bet su tokiu glaistu. Skanu :)
O kur rasti muscovado cukraus? :)
Aš gal paskubėsiu prieš Eglę, bet vakar muscovado cukraus užmačiau Norfoj, buvo laaabai keista, kad tokių dalykų ten galima rast :)
Mante, aš visuomet perku "Marks & Specer" Vilniuje. Yra sviesaus ir tamsaus muscovado, o kaina 5,90 Lt
Aušra, man kažkaip netenka pro "Norfą" prasukti arba labai retai, tikrai niekuomet nemčiau ten, bet jei yra, tai labai puiku! Tikiuosi, kad ne tik sostinej.
Egle, norfoj ir aš lankausi iš bėdos ir reikalo (arčiausiai namų šiuo metu), kai reikia skubiai ko nors, kokių kruopų ar dar ko. O muscovado ir M&S kaina nesikandžioja tai irgi gerai :)
Aušra, maniškis mane kartais nutempia į "Norfą" (gi PIGIAU ten viskas), bet aš sutinku važiuot tik į dideles ir švarias, kaip Š. Miestely. Nors neneigiu, ten išties pigiau, o kartais ir tokių gerų dalykų bei stebuklų randu, ko jokiam kitam PC nebūna.
Tiesa, kiek "Norfoj" kainuoja muscovado? Manasis kaip tik baigesi, reikėtų užsipirkti DAUGIAU :D
Egle, taip, kartais ir aš ten randu įdomių dalykų, netgi Rimi, kuris šiek tiek tolėliau neradau paprasčiausių sezamo sėklų ar džiovintų vyšnių, o šioj norfoj yra. Keista. Dar įdomų dalyką buvau pastebėjus - aguonų masė, konservuota didelė skardinė. Kažkada užsienio bloge buvau radusi kepinį su specialia konservuota aguonų mase, tai toj norfoj irgi buvau radus, tik dar nebandžiau, negaliu pasakyt, kas per daiktas ten :D
Dėl kainos - užbėgsiu pažiūrėsiu :)
O dėl Š. Miestelio norfos - tiesa, ten turbūt gražiausia ir švariausia. Kai grįžtu pas mamą į savo miestelį, ten nepralenkiu norfos nes pastatyta didžiulė nauja, tokia kaip Š.Miestelyje. O čia prie namų, Vilniuje niekad neperku mėsos produktų ir pelėsinių sūrių (ir visų kitų a la delikatesinių produktų), o jei pieno produktai tai griežtai tikrinamas kiekvienas galiojimo laikas :)
Žinau tą aguonų masę, esu mačiusi ;) manau kad jos pirkti neverta - išmirkius aguonas ir sumalus mėsmale porą kartų (kaip aguonpieniui) ir sumaišius su medumi/cukrumi ne prasčiau gausis :) Dar kokį lašą vanilės ir visks. Šiaip berods ji nemažai kainuoja..
Aha, jei nepamirši būt smalsu kainą žinot ;)
Dieviskas skonis!!! Ilgai brandinau nora isbandyti, nes nuotraukelese atrodo fantastiskai, vakar prisiruosiau, na nerealiai skanus. Kaip tik dar draugai netiketai uzsuko, turejau kuo pavaisinti, buvo super. Tik Siauliuose neradau muscovado cukraus, jo ieskoti gal reikia kokiose spec. parduotuvese? Dekui!!!
Egle, dėl aguonų masės teisingai, patogiau naudoti tokį būdą, kokį tu aprašei. Gerai, kad visai neseniai parsivežiau prosenelės mėsmalę tai galiu naudoti tokiems dalykams, anksčiau neįsivaizduoju kaip būtų reikėję tas aguonas smulkint :)
Dėl cukraus žiauriai atsiprašau už suklaidinimą, sumaišiau ir šiandien dar pasitikslinau, kad Norfoj užvežė tik Demerara cukraus (jo kaina 4,59 Lt). Šio cukraus kvapas kiek pamenu sodresnis nei muscovado ;)
Atvirkčiai ;) Muscovado gerooookai sodresnis, tirštesnis ir daug labiau kvepia melasa, nei demerara. Demerara dar yra džiovinama (skirtingai nei muscovado, kuriame tirštumą ir "šlapumą" sudaro melasa), o muscovado - ne ;)
Rašyti komentarą