Mes valgome ne tik jogurtus ir kriaušes. Oi, tikrai ne. Dažniau mūsų namuose garuoja kokie rimtesni, bet ne tokie sofistikuoti valgiai. Štai ir dabar puode - burokėlių sriuba su džiovintais baravykais ir mėsos kukuliukais. Dar tikriausiai šiandien manęs laukia kokletukų armija, kuriuos reikėtų iškepti. Augančiam organizmui (į plotį) juk reikia pavalgyti (juokauju). Čia aš ne apie save jeigu ką.
Paukštukas pačiulbėjo, kad jau laikas žaidimų aikštelėje atsirasti ir kokiam rimtesniam patiekalui. Jei jau taip sakot...
Proziška vakarienė. Gal labiau tinkama pusryčiams. Arba sekmadienio brunch, kuomet ryte iki soties patinginiavus lovoje, iškiši kojų pirščiukus iš po pūkinės antklodės, įsispiri į šiltas šlepetes ir spragsint ugnelei židinyje neskubant ruoši pusryčius. Su meile. Bet ne, išties variantas čia daug paprastesnis ir proziškesnis. Tiesą sakant ir labai greitas. Jau sakiau, kad dar ir labai paprastas?
Tik pavadinimas gal kiek pretenzingas. Bet tebūnie. Prabangiau atrodo. Tarkim. Pavadinimas ne tik pretenzingas, bet ir ne visai teisingas - tikrasis quiche kepamas trapios tešlos krepšelyje, o čia tebūnie supaprastintas variantas. Kad ir koks paprastas bebūtų, šis quiche - skanus ir sotus.
Quiche su rūkyta lašiša ir bulvėmis
2-3 vidutinio dydžio bulvės
5 kiaušiniai
100 ml pieno
100 ml grietinėlės
100 g rūkytos lašišos
sauja šviežių krapų
druskos, šviežiai maltų pipirų
Bulves nuskusti ir supjaustyti kuo plonesniais griežinėliais. Kepimo inde išdėlioti bulves, bei gabalėliais suplėšytą rūkytą lašišą. Pabarstyti žolelėmis. Dubenėlyje išplakti kiaušinius su pienu, grietinėle, druska ir pipirais. Įmaišyti pusę kiekio smulkintų krapų ir pašauti į iki 180°C įkaitintoje orkaitėje apie 20 min, kol viršus gražiai pagels, o bulvės bus iškepusios.
Tiesa, aš dar likus keletai minučių užbarsčiau tarkuoto sūrio. Sūris - neprivalomas atributas, bet jei nuspręsite užberti, rinkitės švelnesnio skonio sūrį.
Skanaus!
Paukštukas pačiulbėjo, kad jau laikas žaidimų aikštelėje atsirasti ir kokiam rimtesniam patiekalui. Jei jau taip sakot...
Proziška vakarienė. Gal labiau tinkama pusryčiams. Arba sekmadienio brunch, kuomet ryte iki soties patinginiavus lovoje, iškiši kojų pirščiukus iš po pūkinės antklodės, įsispiri į šiltas šlepetes ir spragsint ugnelei židinyje neskubant ruoši pusryčius. Su meile. Bet ne, išties variantas čia daug paprastesnis ir proziškesnis. Tiesą sakant ir labai greitas. Jau sakiau, kad dar ir labai paprastas?
Tik pavadinimas gal kiek pretenzingas. Bet tebūnie. Prabangiau atrodo. Tarkim. Pavadinimas ne tik pretenzingas, bet ir ne visai teisingas - tikrasis quiche kepamas trapios tešlos krepšelyje, o čia tebūnie supaprastintas variantas. Kad ir koks paprastas bebūtų, šis quiche - skanus ir sotus.
Quiche su rūkyta lašiša ir bulvėmis
2-3 vidutinio dydžio bulvės
5 kiaušiniai
100 ml pieno
100 ml grietinėlės
100 g rūkytos lašišos
sauja šviežių krapų
druskos, šviežiai maltų pipirų
Bulves nuskusti ir supjaustyti kuo plonesniais griežinėliais. Kepimo inde išdėlioti bulves, bei gabalėliais suplėšytą rūkytą lašišą. Pabarstyti žolelėmis. Dubenėlyje išplakti kiaušinius su pienu, grietinėle, druska ir pipirais. Įmaišyti pusę kiekio smulkintų krapų ir pašauti į iki 180°C įkaitintoje orkaitėje apie 20 min, kol viršus gražiai pagels, o bulvės bus iškepusios.
Tiesa, aš dar likus keletai minučių užbarsčiau tarkuoto sūrio. Sūris - neprivalomas atributas, bet jei nuspręsite užberti, rinkitės švelnesnio skonio sūrį.
Skanaus!
18 komentarai (-ų):
Quiche pretenzingas tik rasytiniam pavadinime :) As ji vadinu tiesiog kipshu, nes juk tariasi kysh.. Ups emiau ir nukarunavau netycia :)Bet issikepti tikrai verta - skanu ir sotu! O dar su lasisa.. yum..
Beje pati paciausia kipsha valgydavom vietiniam garden centre.. Labai netiketas atradimas, mazyte kavinuke, bet neapsakomo skonio kipshiukai, su sultingu gravy ir laaabai skaniai pa'roastintom darzovem. Dar dabar prisimenu.. :)
Na kaip visada šioje aikštelėje labai skanu ir šilta :) Super. Kartais aištelės receptai įkvepia ir mane. Pirmyn.
ŽD, tu visiškai teisi. Aš tik palinkčiosiu galvą. Mačiau Coffee Inn'as vadina kyšu :D bet tavasis pavadinimas mielesnis.
Tai persikraustei jau? :) (neatstoju)
Eksperimentai, nūūū... smagu žinoti, kad esu (galbūt) kažkieno įkvėpėja. Ačiū.
Kas mane įkvėps dirbti?
Įdomiai atrodo, gal kada ir išmėginsiu :)
Egle, nors nusisauk vietoje nuo tokiu pyragu:) matau, kad orkaite tave dziugina, o tu dziugini tuos, kurie seda prie tavo stalo ir blogg'o:)
Pala rimtai - ar tai reiskia kasd pagaliau turi orkaite??? :))))
Jap, persikraustem ;-)
Indre, į sveikatą. Mielai prašom.
Sparnuoti, parodija čia greičiau pyrago. :) Bet ačiū.
ŽD, ne visai. Mūsų namie, kadangi vietos minimaliai ir orkaitės net nebūtų kur statyt, atsirado konvekcinė krosnelė. Bet veikia puikiai. ;)
Ir kaip savijauta naujoj vietoj? Jau pripratai? Kaip darbo paieškos sekasi?
sitas labai geras, ypac saltuoju metu. buvau ji radusi pas Beata praejusia ziema. ir kepiau. vyras ivertino :)
Ane? Aš kažkaip neužmačiau jo pas Beatą, einu pasiraust jos archyvuose :) Kažkokiam rusiškam bloge radau, modifikavau pagal save ir labai kūrybinga jaučiaus :D
Ei, va čia tai mano skonio patiekalas! :) Būtinų būtiniausiai gaminsiu ir valgysiu valgysiu valgysiu... į plotį :D Ačiū tam paukšteliui :)
Aišku, nepeikiu jokiu būdu nei kriaušių, nei jogurtų; pastarasis jau išbandytas ir šiandien vakarienei buvo degustuojamas, niam niam :))
jergutėliau, myliu ir gerbiu kyšus. o kaipgi nemylėsi, kai _iš esmės_ tai pyragas pietums :)
Mėgstam tokio tipo pyragus, kai norisi šio to 'sočiau' :) Paprastai bulvių vengiu, bet kad labai jau jos deeera :)
Ne visai į temą: kepimo indas ne iš IKI kartais? :) Gerai laikosi, nežada skilt? :)
Asta, atsiliepk pakui, ką. Nesvarbu gerai ar blogai, bet atsiliepk :) OK? :)
jul, pasakai viską geriau, nei aš pati per 3 pastraipas pasakyčiau :)
Jurgita, indas iš IKI kartais. Vieną tokį pat pas mamą turiu, vieną čia. Nu neskyla žinok. Kol kas dar ne :D
Žinok, mano jau du šunkeliais nuėjo :) Suskilo tiesiog gal penkis kartus panaudojus. Ir pyragus kepiau ne super dideliame karštyje, juolab kad kiti (pirkti kitose parduotuvėse) puikiai laiko.. Gaila baisiai, trečio jau ir nebepirksiu :)
Rimtai??? Nu man tfu tfu tfu, žinok, neskyla. Būt baisu. Dabar rimtai bijosiu kišt į orkaitę. O suskilo kepant ar ištraukus?
Man jis toks šiaip akiai patrauklus visai. Turiu aš ir silikoninių skardų, bet jos ne tokios mielos :)
Kada suskilo, net nepastebėjau, tiesą pasakius, nors spėju, kad greičiausiai kepant. Tiesiog ruošiausi kažką kepti, išsitraukiau iš spintelės, žiū, dugno šonais eina juoda siūlė, kurios iki tol lyg ir nebuvo. Neberizikavau kept, parodžiau vyrui, tas tik op ir perlaužė :) Žodž, gerai, kad laiku atkreipiau dėmesį, nes orkaitėje tiksliai būtų suskilęs su visu kepiniu :)
Su antruoju irgi panašiai. Tokia štai istorija :)
O siaube. Keista, kad net du tokie pasitaikė. Nu stebėsiu savuosius. Bet kad jau kepta su jais ne mažiau po koki 15 kartų - ir nieko.
O šiaip su indais ir jų skilimais pas mus namie yra buvę ir nejuokingų istorijų. Jei žinai, prieš kokį dešimtmetį buvo tokie tamsiai rudi grūdinto stiklo indai. Tai vienas sprogo mamai besiruošiant šventei - sudėjo garnyrui paruoštą bulvių košę, padėjo ant baltos staltiesės, nubėgo į virtuvę ir girdi - pOkšt! - ateina, o ten bulvių košė stovi kaip stovėjusi, o dubuo šipulius suskilęs po visą kambarį išlakstė. ir dar viena tokia pati lėkštė vaikystės draugui ant kelių sprogo. Tik kepsnys ir garnyras ant kojų liko kaip buvęs :)
Rašyti komentarą