2009 m. lapkritis 14 d., šeštadienis

Raudonųjų lęšių sriuba su indiškomis natomis

Kiekvienas įrašas prasideda nuo tuščio balto lapo. Švaraus, neprirašyto. Nauja pradžia, be prasmės ir gyvumo, be emocijų, spalvų, aromatų ir skonio... Rodos, sėsk ir pasakok istorijas. Jausmingas, prasmingas, ilgas, trumpas, skanias, kvepiančias ir garuojančias šiluma, kurios kartais pritrūksta.

Tačiau ką gali žmogus papasakoti, kuomet kai kurios dienos prabėga nė nemirktelėjus, o gyvenimą stebi tik per kompiuterio ekraną. Kai už lango ruduo drasko paskutinius medžių lapus ir kadaise apdegusios eglės viršūnėje kasdien tupi ta pati varna (dėl jos katinas, jei galėtų tikriausiai su visu langu iš namų išlėktų). Pavargstu. O rudeninis liūdesio jausmas ir nerimas dėl kažko tikrai neprideda džiaugsmo. Laimei, ši būsena ne nuolatinė. Tik nekenčiu, kad ji tokia pasikartojanti.

Nuo blogų minčių gelbėja virtuvės kvapai ir meditacija prie viryklės. Galvojau, kad eilinį kartą ir vėl nedalyvausiu "52 skaniose savaitėse", juolab - paskelbta indiškos virtuvės savaitė, tikrai nėra favoritė mūsų namuose. Bet kai šiandien mano pasiūlymas kepti lazaniją (tiesa, netradicinę), buvo švelniai tariant nušvilptas ir iškeistas į naminiu būdu keptus šašlykus, nusprendžiau, kad bent jau sriuba bus a la indiška. Indiškų patiekalų beveik visiškai negaminu, kažkaip jie vis neįtinka mūsų skonio receptoriams, tačiau indiškų prieskonių mano lentynėlėj - gausu.

Išsirinkau paprastą receptą. Ir nors parašyta, kad ši sriuba indiška, man ji pasirodė tokia labiau indiška-vakarietiška, t.y. pritaikyta tokiems kaip mes - nemėgstantiems 1000 ir 1 rytietiškų prieskonių. O ir visi produktai buvo namuose. Paprasta kaip... Žodžiu, paprasta labai. Skonio nesiryžtu vertinti kaip labai gero ir nuostabaus, tačiau brangusis, rodos, garsiai neišpeikė. O tai reiškia - skanu.

lesiu min

Raudonųjų lęšių sriuba su indiškomis natomis

ghee sviesto/alyvuogių aliejaus
1 svogūnas
3 skiltelės česnako
1 v. š. tarkuoto imbiero
3 bulvės
2 morkos
200 g lęšių
1 l daržovių sultinio
1-2 pomidorai
1 v. š. raudonojo kario pastos
1 a. š. ciberžolės (kurkuma)
1 a. š. harisos
1/4 a. š. Garam Masala prieskonių
druskos

Pasiruošti daržoves: smulkiais kubeliais supjaustyti daržoves, susmulkinti česnaką, sutarkuoti imbierą, morkas ir nedideliais kubeliais supjaustyti bulves. Įkaitinti ghee sviestą ar aliejų, sudėti visus prieskonius ir pakepinti porą trejetą minučių, kol prieskoniai pradės skleisti malonų aromatą. Sumesti svogūnus, česnaką, imbierą pakepinti kol svogūnas šiek tiek suminkštės. Sudėti bulves, morkas bei lęšius ir dar minutę nuolat maišant pakaitinti. Supilti daržovių sultinį, užvirti ir virti 30 min, kol lęšiai šiek tiek suvirs. Nepamiršti nuolat pamaišyti. Įberti druskos, jei trūksta dar šiek tiek prieskonių, kubeliais supjaustytus pomidorus ir dar pavirti 10 min. Sriuba paruošta, kai lęšiai bus jau visai suvirę. Patiekti galima su kepintomis moliūgų sėklomis ir šviežios kalendros lapeliais.

lesiu min2

Skanaus!


Recepto šaltinis: Green Kitchen Stories
Bookmark and Share Print Friendly and PDF

23 komentarai (-ų):

julė rašė...

bus išbandyta - bene visko yra namie (dievaži, jau bendrabutį namais vadinu.), na, o kario pastą kuo nors pakeisčiau, ki, arba tiesiog antrąsyk per savaitę aplankyčiau savo mylimąmylimą rytiečių parduotuvę.

bet štai ir radau pirmą MILŽINIŠKĄ mūsų skirtumą - aš už indišką virtuvę bet ką atiduočiau! kompiuterį, orkaitę, studijas mif'e .) - viską.

kad praeitų nerimas, siunčiu šūsnį pusnį mūsų spalvotų rudeninių lapų. ir dar saulės šviesos gūsį - pas mum' jos dar apstu, o, žinia, pasidalinus smagumas daug didesnis.

Egle rašė...

Jul, studijos mif'e nuskambėjo kaip vertos ko gero kokio milijono :D

Kario pastą aš pati įvarvolinau, nes nu turiu neseniai iš "Skonio studijos" parsinešus. Originale skambėjo taip: Spices: 1 tbsp curry, 1 tbsp turmeric, 0,5 tsp chili or harissa, salt. Va. Tai manau ir karis paprastas tinka.

Ačiū už spalvotus lapus. Tu teisi - pasidalintas džiaugsmas didesnis. Aš sriuba dalinuosi, ok? :)

Man arčiausiai širdies, ko gero, yra japoniška virtuvė: lengva, pagarinta, daug daržovių. Gaila, kad taip sunkiai ranka pasiekiama. Dar dedu didelį pliusą francūzams, už jų subtilumą (bet ne už sviesto kiekį) ir amžiną klasiką ir traukia mane dabar link skandinavijos - juoda duona, daug žuvies, šakniavaisių (aišku išskyrus mėsą). Iš esmės, man bile žuvies būtų. Va vakar taaaip skaniai pasisušinom :) mmm..

Bet tikrai ne indiška, ne itališka ir ne kinų

julė rašė...

yay, sriuba! :)
aš šiandieną prisiverčiau išlipti iš savo letargo miego ir pagaliau pasigaminti ką nors naujo, o ne savo bulvikėm-ir-negaminamu-maistu apkrautas dienas tęsti. ta proga pasigaminau irgi nerealiosss sriubos, tokios dailiai geltonos, gražiai su taviške poroj žiūrėtųs.

man tai virtuvė - bile tik be mėsos ar jūros gėrybių, ganėtinai įvairūs produktai ir daug pieno visokiuos pavidaluos. taigi, indai pataiko kaip tik ten, kur reikia - aišku, šiaurėj jie oi oi kaip mėsytę kramsnoja, bet man tie jų šiaurietiški padažai-sviestukai-grietinėlės labai prie širdutės limpa. ir indiškos duonelės!

italus palaikau visom keturiom už jų nuopelnus desertams. nebloga ir likusi virtuvė, bet toli gražu ne mėgstamiausia - gal dėl to, kad bendrabuty tiek į makaronus (kitų gamintus, ne savo - pati dar nė sykio, įsivaizduoji, NĖ SYKIO čia jų negaminau) atsižiūrėta, o ir šiaip ana, vargšelė, jau taip nutampyta pas mus, taip nutampyta..

prancūzams - vėlgi - pliusas už saldžiąją virtuvės pusę ir už klasiką, kaip kad tu tari. ir dar, aišku, už apskritai Virtuvės sukūrimą. tiesa, labai knieti paskaityti au revoir to all that, nes, žinia, dabar viskas truputį kitaip.

kinų irgi man per smarkiai nusivalkiojusi aplink mus - pernelyg jau daug jos prastos lietuvoje galime išvysti. o ir šiaip man ni-ni, negardu. na gerai, šilkiniai vaisiai yra gėris ir grožis, bet...

Anonimiškas rašė...

Harisa nera indiskas prieskonis. Is Tuniso. Indijoje jo tikrai nerasi. Taip pat indai niekada nenaudoja alyvuogiu aliejaus, nes jo paprasciausiai neturi.
Man atrodo tavo sriuba yra is Siaures Afrikos, su azijietisku touch, o ne Indijos. Red curry pasta yra is Tailando.

Egle rašė...

jule, sriuba yra gerai ;) O ką šiaip be bulvių dar gamini barake? Juk neminti visąlaik bulvėm, a?

Ir jūros gėrybės tau netinka? :) Faktas, kad be daržovių aš neišgyvenčiau, o va, mėsa ir miltiniai patiekalai tai buvę nebuvę man :(

Egle rašė...

Anonime, taip, harisa tikrai nėra indiškas prieskonis, tačiau pakeitus jį čili pasta be afrikietiškai virtuvei būdingų prieskonių, tikriausiai jums šis receptas atrodytų labiau indiškesnis? :)

Kas liečia alyvuogių aliejų, recepte parašyta, kad naudoti ghee sviestą, tačiau tikrai ne visi užsiima ghee gamyba namie. Tad aliejų parašiau kaip galimą alternatyvą, tikriausiai reikia pataisyti į tiesiog aliejų :) Ačiū už pastabą.

Taip, raudonasis karis priskiriamas Tailando virtuvei. Na išties, tai ir parašyta, kad sriuba a la indiška, tai yra pritaikyta mūsų skoniui. Juk nesakiau ir netvirtinau, kad tai autentiškas ir visaip kaip kitaip tikras indų virtuvės patiekalas, ar ne? Bet tikriausiai sutiksit, kad Garam Masala, kurkuma ir netgi imbieras šiai sriubai dovanoja šiek tiek indiškumo ;)

julė rašė...

>> O ką šiaip be bulvių dar gamini barake? Juk neminti visąlaik bulvėm, a?

tiesą sakant, Egle.... .D
na paskutinėm savaitėm aš tokia iškvėpta, kad buvo dienų, kai dusyk perdien bulvės. bulvių-morkų troškinys su grietine (nes primena mamos čenakus) pietums. bulvės a la orkaitėj su salotom vakarienei - tik pusryčiams ir užkandžiams ne bulvės.

dabar bandau stengtis. prisiversti justi įkvėpimą, kaip graudžiai skamba. tai šiandieną pusryčiams kepiau mielinių blynų (savaitgaliais pusryčiai - blynai arba omletai), pietums - atseit indišką kopūstų/bulvių (aaaaaa .)))) troškinį ir indišką duonelę, vakarienei vakarykštės sriubos ir pyrago ir šiaip užkandukų bei šokolado. apsimetu, kad ketinu mokintis, bet.. ,)
taip dažniausiai ir maitinuos. pusryčiams nieko negalvoju (išsiverdu avižų ar kynvos su riešutėliais ir vaisiais), pietums sriubos arba troškiniai ar kokie falafeliai/kotletukai/daržoviniai blynai, vakarienei salotos ar likučiai ar jogurtai su dribsniais ar pyragai. ir daug kakavos.

ni-ni, aš jūros džiaugsmų nevartoju.) kai žiūriu TC, tai truputį skauda, kai jie apie savo scallops tiek kalba, bet..

julė rašė...

beje, vakar ant sienos risiklijavau ripert'ą, tai tada intensyviai apie tave užgalvojau :)

duonosirzaidimu rašė...

Kadais ir aš viriau sriubą su lęšiais. Tiesa, ne raudoni jie buvo, greičiau žali :) Visai, pamenu, skanu buvo, mhm. Racioną paįvairinti tiko. Italai štai sako, kad, valgant lęšius, galima prisiviliot piniguuus :) Klausykit, nauda dviguba tiesiog, žmonės sako, žmonės žino :))

julė rašė...

klausykis - tiesiog dvigubai krizinis patiekalas .D

Jurate Nair rašė...

Negalejau neisiterpti :o) Beje, alyvuogiu alieju ir indiska jau turim! Zinoma, kad tradiciskai jis nebuvo naudojamas Indijoje, bet gyvenam 21 am. ir jis labai puikiai cia yra naudojamas - importuotas ar ne. Bet va visu tu "kario pastu" tai nemegstu (kaip ir pirktiniu chai misiniu), nes niekada nebuna naturalus skonis, kaip namines masalos...

Del japonu virtuves, Egle, as su tavimi!

Egle rašė...

jul, tai nemeluok, kad bulvėm vien minti :) Tas bulvių-morkų troškinys tai labai skaniai skamba. Asmeniškai man irgi namus primena. Ir darželį dar iš vaikystės.

Gerai, kad priminei, reikės man kinvos nusipirkt. Kuri kaži skanesnė? Any rekomendeišns?

O kakava, kakava... Va, čia tai jau mes tikriausiai visiškai vienodos (aš tai save galiu kakavos verge pavadint :) )

Egle rašė...

Jurgita, jei turi žalių lęšių ir 'nebrokyji' rūkytos vištienos, bent jau mes tai dažnai dar šią sriubą verdam ---> Lęšių sriuba su dūmeliu>

Ė, rimtai? Geras, reiks brangiausiajam pasakyt. Jis nelabai su lęšiais draugauja (šitoj sriuboj jų beveik nesimato ;) ) Gyveni, žmogau, ir mokaisi ;)

Egle rašė...

Jūrate, tau Japonija arčiau :) Bent jau mintimis.

O, dėl kario pastų. Indai tikriausiai jų mažai naudoja ir ruošia patys ar ne visai? Čia tikriausiai panašiai kaip pas mus visokios sintetinės "maggi" idėjos, į kurias aš net žiūrėti negaliu...

Žiupsnelis Druskos rašė...

Na man susidare ispudis, kad indai pastas visgi naudoja, bet.. jas gamina patys! Ar ne, Jurate?

O siaip as uz pastas, nes esu atradusi keleta kurios man tikrai patinka, be to indiskus patiekalus gaminu gana retai tai nesuku sau galvos :)

Grazi sriubyte. As vis ruosiuos isbandyt a la malaiziska (artai tailandietiska - nebepamenu) moliugu ir lesiu sriuba, bet dabar negaminimo epizodas uzbangaves, visgi gal iki ziemos suspesiu :))

Egle rašė...

ŽD, kad naudoja tai faktas, aš ir neįsivaizduočiau kitaip. Tik va, man klausimas, ar didžioji dalis jas daro namie ar perka?

Sakai, moliūgų ir lęšių? Geltonų? Skamba įkvepiančiai.. Ėė, linkiu, kad atbanguotų, aš dar padirbėsiu ir kol šviesu eisiu vakarienės gamint ;)

Žiupsnelis Druskos rašė...

Vakarienes..? Vajej as dar ne nepietavus :))

Man rodos daro jie patys tas pastas, nes turint reikiamus prieskonius ir trintuve ar maziuka blenderi jas tikrai nesunku pasigamint :)

Jurate Nair rašė...

Neaiskiai issireiskiau... Norejau pasakyti, kad pirktiniu gatavu "pastu" nemegstu :o) Zinoma, kad yra patiekalu, kuriems "pastos" yra naudojamos, yra ir gatavu indisku "pastu" pirkti, bet kiek pazistu seimininkiu, tai visos savas gaminasi pagal mamos/mociutes/promociutes ir t.t. receptus. Tai yra minuteles reikalas, bet skonis nepalyyyyginamas :o)

julė rašė...

>> Kuri kaži skanesnė? Any rekomendeišns?

>>O kakava, kakava... Va, čia tai jau mes tikriausiai visiškai vienodos (aš tai save galiu kakavos verge pavadint :) )

aš kynvą pirkau tiek raudoną, tiek baltą, ir man nelabai ten ką tesiskiria, tai balta kažkaip įprasčiau žiūrisi. o čia, kadangi po eko-eko parduotuves nesitrainioju, tai savo prie-namų-markete perku maksima-eko-kokybė kynvą. vilniuj pirkdavau sveikuose produktuose. o pačius pirmus jos pakučius dar prieš trejus metus parsivežiau iš švedijos, tai buvo džiaugsmo!

tu jos neragavusi? ar ragavusi-nusivylusi? ar rekomendeišn'ais turėji omeny recepčiokus? - oi prisiminiau gardų troškinį, ten tokis kynva-daržovės-ananasai-daug anakardžių, labai pozityvus. va šitoks.

vienas patarimas - pakepink prieš virdama ,)
galvojau tinklaraštin įkelti savo papasakojimus, kaip aš ruošiu kynvą [pusryčiams ar garnyrui], bet tai ką ten, nei fotogeniška, nei įspūdinga.)

dėl kakavos tai reikalas toks - buvo pas mane draugė iš gretimo miestelio atvykusi, ir išmokė -- išsimokėme abi greičiau -- kakavą virtis 'į termosą'. tai dabar taip ir vartoju - litrais .D
vergė manjakė tikrai. visiškai pripratimas.!


ŽD, klausyyykis, kas čia mumm visomm per negaminimo periodas užplaukęs?? ciklonas per visą europą atnešė šalto negaminimo vėjų gūsį, tai ir girdžiu naglį šuliją šnekant.

Žiupsnelis Druskos rašė...

jule :)))

O taves nuo tokiu kiekiu kakavos neberia? Man uztenka ka nors kakavinio/sokoladinio pora dienu pavalgyt ir jau visa spuoguota vaikstau. Net mano zmogus sako - 'tai sokolado valgei?' :)))

julė rašė...

taip - ypač kai šokoladu užkandu .D beria. ir oda bjauri patampa, dar galvą skauda (bet čia gal nuo cukraus?), bet ką jau padarysi... .)

2 Day Diet Japan Lingzhi rašė...

Hello, thanks for your post, I like this page, can you exchange your blog roll with me?
Best regards

Anonimiškas rašė...

Vakar pasigaminom iš akies vedami Jūsų recepto kaip kelrodžio, labai skaniai gavosi, net ir jau šalta šiandien, ačiū :)

Rašyti komentarą