Kasmet, grėsmingai artėjant Naujiesiems, aš noriu užmigti giliu žiemos miegu. Naujieji, ko gero, yra blogiausia šventė ever. Žinoma, po gimtadienio. Ir negaliu pasakyti kodėl. Bet manęs išties nedžiugina nei jų sutiktuvės, nei fejerverkai, nei šampano taurės (na, jos, tiesa, džiugina. Bet reikia pripažinti, kad tai - putojančio vyno taurės. Ne šampano. Ir tai vėl nebedžiugina). Ir nematau aš tame nieko magiško, paslaptingo ir subtilaus. Subtilumas dažniausia dingsta po kelių taurelių. Kiek save pamenu, Naujieji manęs niekada nežavėjo.
Net tada, kai būdama 8-erių stebėjau įvairiaspalvius fejerverkus sėdėdama 4 aukšte ant palangės, akims aprėpus visą tamsoje ir švieselėse apšviestą miestą, o pokšintys šampano kamščiai skraidė aplink.
Naujieji man kelia liūdesį. Tikrą ir nesumeluotą. Žemišką. Ir tikrai ne tą šviesų ir gerą liūdesį, kai šiek tiek liūdėti būna sveika. Kad ir šiemet. Užsikapstyčiau po pernykščiais lapais, jei tokių rasčiau, kad tik nereikėtų švęsti tos baisios „šventės“. Tūkstantis (gerai, gerai tik 23, iš kurių, ko gero, prisimenu mažiau nei 20) Naujųjų, kurie buvo nei šiokie, nei tokie. O šiemet. Šiemet išvis nebesuprantu kas vyksta. Bėgu lyg voverė rate. Be pabaigos. Be svajonių. Ir be pažadų (ačiūdie).
Įlįsčiau į giliausią ir tamsiausią spintos kampą, kad tik į galvą nebarbentų įkyrios egzistencinės mintys. Ką darau? Kam darau? Kam to reikia? Ar to reikia man? Liūdžiu dėl darbuose paskendusių ir dingusių draugų, buvusių kolegų, laiko trūkumo, vis labiau augančio uždarumo, baksnojimo į laikrodį ir nuolat kartojamo „neturiu laiko“. Pasiilgstu svajonių ir užmigusio kūrybiškumo. Viskas, regis, ritasi tik žemyn ir žemyn, vis labiau įgaudamas pagreitį. Tačiau džiaugiuosi dėl ateities - šviesios, jaukios ir tokios, kokios noriu aš. O vizija - miglota. Aš pati nežinau, ko aš noriu. Tai ar yra čia ko džiaugtis?
Esu kokia esu - man reikia visko arba nieko. Ir aš pati esu didžiausias savo priešas. Bet toliau, jau viskas labai asmeniška.
Gailėtis nereikia. Ateis Naujieji ir vėl viskas bus gerai. Ta benuotaike nata ir įrašas visai nešventiškas - nei jokie ten pyragai, tortai, sausainiai ar pyragaičiai. Makaronai. Tikri itališki cappelli di angelo (liet. angelo plaukai), angeliškiems pietums, tarkim, po Naujųjų, kai norisi kažko sotaus, bet lengvo. Vegetariški, daržoviniai, Viduržemio jūra ir beprotiškai Italija alsuojantys, labai skanūs makaronai - that's what I call a good choice.
Itališki lakštiniai su avinžirniais ir kaparėliais
Net tada, kai būdama 8-erių stebėjau įvairiaspalvius fejerverkus sėdėdama 4 aukšte ant palangės, akims aprėpus visą tamsoje ir švieselėse apšviestą miestą, o pokšintys šampano kamščiai skraidė aplink.
Naujieji man kelia liūdesį. Tikrą ir nesumeluotą. Žemišką. Ir tikrai ne tą šviesų ir gerą liūdesį, kai šiek tiek liūdėti būna sveika. Kad ir šiemet. Užsikapstyčiau po pernykščiais lapais, jei tokių rasčiau, kad tik nereikėtų švęsti tos baisios „šventės“. Tūkstantis (gerai, gerai tik 23, iš kurių, ko gero, prisimenu mažiau nei 20) Naujųjų, kurie buvo nei šiokie, nei tokie. O šiemet. Šiemet išvis nebesuprantu kas vyksta. Bėgu lyg voverė rate. Be pabaigos. Be svajonių. Ir be pažadų (ačiūdie).
Įlįsčiau į giliausią ir tamsiausią spintos kampą, kad tik į galvą nebarbentų įkyrios egzistencinės mintys. Ką darau? Kam darau? Kam to reikia? Ar to reikia man? Liūdžiu dėl darbuose paskendusių ir dingusių draugų, buvusių kolegų, laiko trūkumo, vis labiau augančio uždarumo, baksnojimo į laikrodį ir nuolat kartojamo „neturiu laiko“. Pasiilgstu svajonių ir užmigusio kūrybiškumo. Viskas, regis, ritasi tik žemyn ir žemyn, vis labiau įgaudamas pagreitį. Tačiau džiaugiuosi dėl ateities - šviesios, jaukios ir tokios, kokios noriu aš. O vizija - miglota. Aš pati nežinau, ko aš noriu. Tai ar yra čia ko džiaugtis?
Esu kokia esu - man reikia visko arba nieko. Ir aš pati esu didžiausias savo priešas. Bet toliau, jau viskas labai asmeniška.
Gailėtis nereikia. Ateis Naujieji ir vėl viskas bus gerai. Ta benuotaike nata ir įrašas visai nešventiškas - nei jokie ten pyragai, tortai, sausainiai ar pyragaičiai. Makaronai. Tikri itališki cappelli di angelo (liet. angelo plaukai), angeliškiems pietums, tarkim, po Naujųjų, kai norisi kažko sotaus, bet lengvo. Vegetariški, daržoviniai, Viduržemio jūra ir beprotiškai Italija alsuojantys, labai skanūs makaronai - that's what I call a good choice.
Itališki lakštiniai su avinžirniais ir kaparėliais
250 g makaronų
1 skardinės konservuotų avinžirnių
½ citrinos
4 v. š. tyro alyvuogių aliejaus
3 v. š. vandens, kuriame virė makaronai
2 v. š. kaparėlių
1 v. š. džiovintų čili pipipirų
100 g tarkuoto parmezano ar kito kietojo sūrio
druskos, pipirų
1 skardinės konservuotų avinžirnių
½ citrinos
4 v. š. tyro alyvuogių aliejaus
3 v. š. vandens, kuriame virė makaronai
2 v. š. kaparėlių
1 v. š. džiovintų čili pipipirų
100 g tarkuoto parmezano ar kito kietojo sūrio
druskos, pipirų
Makaronus išvirti pasūdytame vandenyje su lašeliu aliejaus. Apie 7-9 minutes, kad jie vis dar būtų al dente, tai yra nepervirę. Dubenyje sumaišyti pusės citrinos sultis ir nutarkuotą citrinos žievelę, įpilti aliejaus, suberti kaparėlius ir pagardinti džiovintais čili pipirais. Jei čili pipirų nėra, galite įlašinti kelis lašus aštraus padažo (hot sauce). Sumaišyti padažą su nusausintais avinžirniais. Išvirusius makaronus nusausinti, pasiliekant šiek tiek vandens, kuriame virė makaronai.
Sumaišyti makaronus su avinžirnių ir kaparėlių padažu, įmaišyti didžiąją dalį parmezano sūrio ir vandens, kuriamė virė makaronai. Pagal skonį pagardinti patiekalą pipirais ir druska, o patiekiant užbarstyti likusį sūrį.
Skanaus!
---
Šiąnakt taip elegantiškai sninga...
Šiąnakt taip elegantiškai sninga...
P.S. Planuota metų apžvalga, pabėgo kartu su skubančiais praeiti metais.
22 komentarai (-ų):
Oi mergaite.. Man rodos žinau, ko tau labų labiausiai reikia - ATOSTOGŲ.
Ir baik tu.. juk tikrai nėra taip blogai.. išties daug kas su tavimi mainytųsi vietomis daugely sričių.. Tiesiog - grass is always greener on the other side ;-)
Taigi aukščiau galvytę ir nosytę ir puikių tau 2010-jų! ;-)
ŽD, per dvi dienas tu jau trečias žmogus, kuris sako, kad man reikia atostogų. Greičiausiai, išties jų reikia. Pasistengsiu bent savaitgalį pailsėt.
Aš visada bijau sustot. Tikrai. Regis reikia kažkaip išmokti gyventi dėl savęs :) Ačiū už linkėjimus :)*
Echhh pažįstama savijauta... man netgi daugiau metų taip pat;) Nei tai šventė tie naujieji nei tai ką... todėl šiemt nusprendėm sutikti ramiai... žaisim stalo žaidimus, kažin ar ir vyno bus, pasidarysim tik kokių skanėstų, o jeigu tingėsis - žiūrėsim visą vakarą filmus, juk tai tiesiog diena, kai galima pasakyti, sveiki atvykę 2010 ;)
ariele, mes šiemet, regis irgi ramiai nedidelėj kompanijoj sutiksim. Džiaugiuosi, nes mane jau šiek tiek nuvargino grandioziniai šventimai ir po to aplankiusi rytinė tuštuma kai nėra kur dėtis.
Išties, juk tai tiesiog diena, kai galima pasakyti, sveiki atvykę 2010 ;)
Kaip aš gerai tave suprantu... Nuo 15os nebešvenčiu nei gimtadienio, nei Naujųjų. Nematau tam prasmės. Aš juk žinau, kad mano laikas ribotas ir nieku gyvu nenoriu jo skaičiuoti, nes tada dar labiau apima tas beprotiškas laikinumo jausmas ir tie patys egzistenciniai klausimai. Jie sminga taip giliai į širdį... Ir tada, kaip sakė Radauskas, aplanko begalinis liūdesys...
Na, bet ką padarysi, gyveni žmogus ir tiek :)) Va ateinu pas tave į blogą ir jau geriau dūšioj. Ačiū tau už tai ;) Noriu pagirti, kad patiekalai vis įvairesni, įdomesni, o ką jau kalbėti apie pateikimą! Tobulėji.
Vis smagiau skaityti tavo įžangas į receptus. Ir iš tikrųjų visai nesvarbu, kad galbūt kartais tai visai neturi nieko bendra su po to einančiu receptu. Nuoširdumas viską atperka. Taip ir toliau 2010-ais !
Egle, regisi, kad žodžius iš mano lūpų trauki - ir apie naujųjų NeMeilę, ir apie pastarojo meto jauseną. tie patys klausimai, tie patys pervargimai, tik manieji dar atskiesti kokiu litru abejingumo.
pė es. naujiesiems su drauge nusipirkome šampano. tikrinio, ne šiaip kokios alitos šampės. sveiki atvykę.
nebusiu orginali, bet labai pazistama, apie ka rasai. siemet kazkaip liudniausia ne del to, ka as darau, kam darau, etc, nes siokius tokius atsakymus i tuos klausimus turiu, o del to, kas siemet vyko nepriklausomai nuo manes. buvo daug dalyku, kurie kaip kokia srove nese ir bloske, kartais labai skaudziai, o man tik telikdavo su tuo susitaikyti. stengdavausi ir juose surasti kiek imanoma dziaugsmo ir pozityvumo, nauju pradziu, graziu akimirku. ir surasdavau. ir lyg si bei ta suprasadavau. bet va kazkaip dabar islindo visas liudesys del to, kas buvo, del to, ka dar is tikruju labai skauda, del to, kad net padarius viska, ka galejau, negalejau pakeisti to, kas vyko.
O dabar as pustelsiu i jusu nuotaikas kiek kitokiu emociju :) Naujuju, Egle, as pamenu siek tiek daugiau nei tu, kokiais septyneriais daugiau. Vienu metu jauciaus lygiai taip, liudesys del begancio laiko, metu, klausimai sau, kas as, ko as, kam as.. kol galu gale supratau, kad tas laikas taip ir begs toliau, liudesiu as ar ne, kad sensiu ir toliau, svesiu ar ne. Ir... nutariau svesti :) ir niekad neliudet gimtadienio proga, o dziaugtis! Dziaugtis tuo ka padariau, o ne liudet del to, ko nepadariau :) Noriu svest, noriu kurt savo dukrelems vaikystes pasaka, ne tik kaledine, gyvenimo pasaka.. :) Noriu kurt stebuklinga gerumo nuotaika, nes kai kuri kitam, ji ateina ir pas tave pati. :)
Ir tikras sampanas buves nebuves, svarbiau tikra mylinciuju sypsena :)
Sveskit mielosios! Jei norit buti laimingos- BUKIT!
Ir dar. Egle, kad tavo kurybiskumas uzmigtu, turbut pasaulis turetu apsiversti. :)
Ir dar. Niekad nesakau "oi kaip greit bega laikas". Lai sau bega :)
Tokia Laura
manau, kad tik mes patys labai sureikšminam tą šventę, kad reikia kuo linksmiau, triukšmingiau atšvęsti, kažkokią nepaprastą šventę sukurti sau ir kitiems, todėl lekiam, tempiam , sukamės, nespėjam, pykstam... o juk tai naujas atskaitos taškas, nuo kurio, lyg nuo kokio kalnelio, tereikia sparnus išskleisti ir, pasidavus vėjo gūsiui, bandyti skristi aukštyn...
nusišypsokim vieni kitiems, praeiviui, sau, ie tegul ateina tie šviesūs, neskubrūs, kantrūs, pilni vilčių ir svajonių Naujieji:):):)
Su artėjančiais visus...Man jie lygiai taip pat kaip ir daugumai: jokia čia didelė ir grandiozinė šventė :) Pasigaminsim skanaus maisto (kurio ir ne per Naujus gaminamės:), pabūsim su širdžiai mielais žmonėmis prie gražios eglės ir degančių žvakių ir pamąstysim apie praėjusius ir ateinančius... :)Aukštyn nosį ir pirmyn tigro šuoliu į priekį :)
Vigi,nuoširdžiai ačiū. Tas begalinis liūdesys visada šalia, pasitraukia ir laukia patogios minutės įsitaisyt sieloje.
Jei atvirai, paskutinieji įrašai man atrodo visiškai ne į tobulumo pusę, o avirkščiai - ritasi žemyn, na bet jei taip sakai.
Geruti, ačiū. Smalsu įkišt nosį į kitų gyvenimus?:))Man irgi smalsu. Mano (beveik) visų įrašų pradžia nesusijusi su receptais. Toks jau šitas tinklaraštis ;)
julyt, nebespėjau tau e-mail'o brūkštelt. Tai viso kuo geriausio ir šviesiausio tau ateinančiais.Tu stipri ir tu gali. Neliūdėk. O šOmpano tai jau pavydžiu. RIMTAI :)
Žinai, artimos man tavo mintys apie Naujuosius. Kadais Naujiesiems pradėdavau ruoštis iš anksto, su draugais ieškodavom ploto, susimesdavom maistui ir gėrimams, ir pan. Būdavo linksma. Bet, kaip pati sakai, po kelių taurelių linksma.
Su metais, pastebėjau, dingsta poreikis švęsti trankiai. Šiemet (pernai :) kaip niekad visi draugai pasyvūs buvo, atrodytų, nuvargino krizė/gripas/metų našta? Kokia ten našta, kita vertus... Vis dėlto gruodžio vidury tyliai sušnabždėjau saviškiui, 'žinai, gal pabūnam tą naktį dviese..?'. Taip ir padarėm. Naminukiškai, tyliai, be fanfarų ir pilnų stalų maisto. Bet taip buvo gera, nemoku nupasakot. Prieš dvyliktą nuėjom į centrą fejerverkų ir į lovas :) Ir TV nejungėm, o kam?
Žinau, jog, išgirdę mano pasakojimą apie tai, kaip ne(švenčiau) Naujųjų, aplinkiniai kraipys galvas ir stebėsis. O man taip vienodai nusispjaut, tik pamanykit. Nuo šventimo/nešventimo būsimų metų kokybė nepriklauso, ar ne? ;)
Dabar apie makaronus. Tiksliau, avinžirnius. Aš visiškai netikus ieškotoja. Jau esu gal net tavęs klaususi, kur gaut konservuotų ir iki šiol nesu aptikusi, nors konservų lentynas sąžiningai tikrinu kaskart... Gal galima konservų foto, ar ką :)) Akropo Maksėj gaut įmanoma?
Patiekalas, žinok, tiesiai mano skrandžiui pritaikytas. Kaaaip aš mėgstu makaronus, itališką ir Viduržemio jūros virtuvę... Ačiū.
Nepameluosiu - tikrai tik perskaičius įrašą norėjau sakyt, kad reikia, mergyt, labai tau reikia atostogų. Tokių tikrų ir visiškų atostogų, per kurias pamirštum net tai, kad atostogos vieną dieną pasibaigs :) Pasirodo, to tau palinkėti noriu ne aš viena ;)
O tie Naujieji... aš irgi šiais metais visai praradus entuziasmą jų atžvilgiu buvau. Tuo tarpu, kai visi kūrė planus, aš norėjau tik apsimest, kad jų išvis nėra - užsidaryt, pamiršt, nekreipt dėmesio net į pokšėjimus už lango. Liūdna, bet va per tuos pačius Naujus sau pasižadėjau nebūt niurzga liūdesiukas. Bet jau apie pažadus, tai čia atskira, ilga ir neišsemiama tema :D
kokios Jūsų visų mintys man pažistamos... aš irgi esu iš tų Naujųjų Metų nemėgėjų/nešventėjų, tik jau seniai su tuo susitaikiau, kaip ir faktu, kad nuo paauglystės nekenčiu švęsti savo gimtadienio:) Gal dėl to, kad jau seniai išaugau iš to amžiaus, kai REIKĖDAVO švęsti, o gal dėl to, kad gyvenimas privertė sulėtinti tempą ir bėgimą bei į viską žiūrėti daug ramiau, pradėjau manyti, kad savo šventes kuriu sau aš pati, o ne kalendorius. Tu, Egle, tikiu, irgi:) Ir tos šventės dažnai yra neplanuotos ir neturi nieko bendro su kažkokiom datom. Todėl nors ir labai suprantu Tavo liūdnoką naujametinę nuotaiką, labai noriu palinkėti, kad ją atsvertų kad ir mažos, bet daug dažnesnės šventės - pvz., nostalgiškas pasisėdėjimas su drauge, skaitant studijų laikų dienoraščius... gero draugo pradžiuginimas šaltą dieną karštu ir laaabai aštriu troškiniu... pasivaikščiojimas po mišką su draugais ir termosu karšto vyno:)... Ir tada atsakymai į tuos amžinus klausimus "kam", "kodėl" ir "kaip" patys pradeda po truputį ateiti į aprimusią galvą. O bet tačiau maži liūdesiai irgi yra reikalingi, kaip ir gera porcija nužliumbimo - vidinio mechanizmo praplovimo...
Ačiū Tau, Egle, už šį tinklalapį, gražias, skaidrias ir nelietuviškai atviras mintis. Jį skaitydama pradėjau tikėti, kad turbūt tikrai yra žmonių, besivadovaujančių taisykle, kad duodamas esi laimingesnis, nei gaudamas:) Ačiū už tai, kad daliniesi. Linkiu ryškių spalvų ir patyrimų 2010-aisais.
Jurga
Rūta Elze, sako laikas geriausias vaistas ir gydytojas. Dėl dalykų, kurių negali įtakoti, gali tik nurimti ir susitaikyti. Linkiu, kad šie metai būtų šviesesni. gerokai. 1 000 000 kartų ;)
Mamyt... o juk tai naujas atskaitos taškas, nuo kurio, lyg nuo kokio kalnelio, tereikia sparnus išskleisti ir, pasidavus vėjo gūsiui, bandyti skristi aukštyn.. - tavo linkėjimu ir vadovaujuosi :) Laikau kumščius, kad pildytųsi.
Inga, tai kaip praėjo negrandioziniai Naujieji? Šiemet jūsų metai bus stebuklingi, nuoširdžiai linkiu, kad jie būtų ir patys gražiausi iš gražiausių.. kada lauksit stebuklo? :)
Jurgita, ieškai konservuotų ar sausų? Akro Maxej yra tik sausų produktų - vokiški štai tokie http://www.muellers-muehle.de/typo3temp/GB/8715bb295d.png (paveikslėlyje - Kicher Erbsen) ir "Skanėjos" lietuviški. Konservuoti dazniausiai būna Norfoj arba Rimi didžiuosiuose štai tokie http://www.corexitaly.com/vis_dettaglio.php?primo_livello=menu&id_livello=805&id_livello_n=id2_n&pagv=1
Gal dabar pavyks rasti? Jei ne, eisim kartu į parduotuvę :D
Asta, ačiū, kad rūpinies ;) Atostogų man reikia, bet nuo savęs pailsėt tik :D
Dėl pažadų - nežadėjau nieko. bet taip išėjo, kad buvau priversta pažadėti ir gyvenimas, regis vėl verčiasi aukštyn kojom... :)
Jurga, O bet tačiau maži liūdesiai irgi yra reikalingi, kaip ir gera porcija nužliumbimo - vidinio mechanizmo praplovimo... - kraštutinė profilaktinė priemonė, kurios stengiuosi vengti. Visiškai. Bet tiesą sakant - efektyvus būdas išverkti viską.
Ačiū už gražius ir tikrus linkėjimus. Nauji, nors ir prasidėjo skaudžiai, bet tikiu, kad bus dar šviesesni, gražesni ir džiaugsmingesni :) Tikiuosi visiškai surasti save.
Egle, naujieij buvo geri ir smagūs :) Suneštinis balius. Skanu buvo :) Bandžiau eksperimentuoti su višta kepta druskoje :) Kažkas gavosi, tik višta labai jau nefotogeniška:( Kaip tavieji?
O stebuklai pas mus vyks kovo mėn :) Su tirpstančiu sniegu ir žibutėmis (čia turbūt tik mano svajonėse:)
Egle, bučkis :))
Rizikuoju pasirodyt Totali neišmanėlė, bet sakau tau, konservuotų ieškojau ne sykį su vyru, sakau, įsidėmėk, avinžirniai: kaip žirniai, bet ne visai, randi žirnius - šauki mane. Ir ką, rado žirnių krūvas, o avinžirnių - nee :) Apie sausus gal nutylėsiu.. :)
Beje, sausų parsivežus iš Graikijos turiu, čiediju, kaip sakoma :)) Bais skanūs man jie ten buvo salotose, vaje..
Žodžiu, per kitą savaitės žygį į maistpardes žiūrėsiu atidžiau, mano vizualioji atmintis geresnė, tikrai :))
Egle, nea, man visaj neidomus kitų gyvenimai, tiesiog smagu skaityti ir tiek :)
Inga, o tai gal su jūsų stebuklu kartu stebuklingus gimtadienius švęsim? Aš irgi kovą gimusi ;)
Kas liečia fotogeniškumą, tai patiekalai dažnai būna uber nefotogeniški. Dažniausiai patys skaniausi :)
Jurgita, nu jei nerasi sakau, eisim kartu :)
Geruti, pajuokavau išties. Gal ir nelabai vykęs juokas :)
Rašyti komentarą