Kai tingiai pramerkus akį suprantu, kad iš šiltos lovos ropštis dar nenoriu, o dar neprabudus mintyse sukasi nepadarytų darbų sąrašas, suprantu - Kalėdos jau čia pat. Miegai išsilaksto akimirksniu, skubiai keliuosi, bėgu į dušą, kol prausiuosi spėju užsnūsti darkart, išsivalau dantis rengiuosi išvirkščią megztinį (pastebiu tik po pusdienio) ir strimgalviais puolu prie darbų. Viena ranka traukiu juodraščius iš stalčių, ieškau kažkur nukištų amžinoje kompiuterio betvarkėje, kita - bandau virti kalėdinį gėrimą ir pabaigti formuoti šokoladinius saldainius su marcipano įdaru.
Prisiminusi, kad neturiu dovanų popieriaus, bėgte lekiu į parduotuvę. Grįžus dar spėju išplauti grindis ir nupūsti dulkes nuo komodos ir palangių. Mintyse vis dėliodama kryžiukus, pliusukus ir varneles prie jau padarytų darbų dar spėju save pagraužti už neištesėtus Kalėdų pažadus.
Kalėdų mugę, apie kurią svajojau porą mėnesių (ne tik, kad nesugebėjau priruošti kalno saldėsių, bet net nesugebėjau nueiti. Atgailauju labiausiai prieš save). Šokoladinį fabrikėlį. Kad jį kur tą šokoladą - taip greit pabalo, kad saldainiai, kurie išties buvo labai gražūs, liko nedovanotini. Tik broliui maišelį su marcipanais ir džiovintomis spanguolėmis bei pistacijų riešutais pririnkau. Ne dėl to, kad negražūs, bet žinojau, kad jis vienintelis džiaugsis mano teplionėmis. O iš idiliško šokolado fabriko liko tik šie paruošiamųjų darbų kadrai. Dabar jau neprisižadu, bet gal naujiesiems ir suraitysiu vieną kitą triufelį su lazdyno riešutais.
Pamiršau nepersivalgymo pažadą. Bet nieko negaliu padaryti - miltinius skrylius su maltų aguonų padažu aš valgau tik vieną vienintelį kartą metuose. Neniurzgėjimo pažadą. Ir dar tūkstančius neištesėtų pažadų.
Bet pasižadėjau pati sau. Dar kartą. Nieko nebežadėti. Tie, kas mane pažįsta, tikriausiai dabar juokiasi. Bent jau šypsosi tai tikrai. Bet aš jums sakau - jūs dar pamatysit!
Ir nors Grinčas pavogė Kalėdinę nuotaiką, bet namų šiluma padovanojo Kalėdas. Tylias, ramias ir labai šlapias. Su kalnu nuostabiausių dovanų - šiemet jos visos ypatingos, lauktos ir, svarbiausia, labai apgalvotos. Dar kartą milijonai bučinių, apkabinimų ir padėkų už viską. Ačiū, mielieji. Dėkoju ir jums visiems, kurie čia užsuka ir skaito. Jūsų nuoširdūs linkėjimai gražesni už visą kalėdinį blizgesnį. Tikri ir mieli. Kalėdiški.
Ir kol mamos statytas meduolių namelis* laukia fotosesijos, o fotoaparato elementai kraunasi, dalinuosi neypatingu (tai nereiškia, kad prastu, tiesiog paprastu) ir dienos šviesos iki Kalėdų nespėjusiu išvysti receptu.
*Nameliai iškepti buvo net trys. Ir tokie galingi, gražūs ir įspūdingi. Anot mačiusių visus, gražiausias iškeliavo pirmas, aš spėjau tik pamatyti nuotraukas, antrasis pagal grožį iškeliavo iš namų, man nespėjus jo nufotografuoti, o trečiasis parkeliavo su manimi.
Kalėdinis gėrimas
1 l vandens
2 cm gabalėlio šviežio imbiero
2 cinamono lazdelių
6 kardamono ankščių
6 gvazdikėlių
1 l juodųjų serbentų sulčių (nesaldintų)
3 v. š. medaus (jei sultys rūgštokos)
50 g migdolų be odelės
50 g graikinių riešutų
100 g razinų
1 apelsino, nulupto ir supjaustyto riekelėmis
Puode užvirti vandenį su imbieru, cinamono lazdelėmis, kardamono ankštimis ir gvazdikėliais. Virti apie 15 minučių ir nukėlus nuo ugnies palikti šaldytuve kelioms valandoms atvėsti (geriausia pernakt, nes tada prieskoniai iškleidžia visą savo aromatą).
Sumaišyti juodųjų serbentų sultis su paruoštu vandens ir prieskonių mišiniu ir virti apie 30 minučių. Jei reikia įdėti medaus. Nukaisti, išimti prieskonius, sudėti smulkintus riešutus ir razinas bei riekelėmis pjaustytą apelsiną. Patiekti su pašildyta cinamono lazdele.
Skanaus!
Recepto šaltinis: Green Kitchen Stories.
Prisiminusi, kad neturiu dovanų popieriaus, bėgte lekiu į parduotuvę. Grįžus dar spėju išplauti grindis ir nupūsti dulkes nuo komodos ir palangių. Mintyse vis dėliodama kryžiukus, pliusukus ir varneles prie jau padarytų darbų dar spėju save pagraužti už neištesėtus Kalėdų pažadus.
Kalėdų mugę, apie kurią svajojau porą mėnesių (ne tik, kad nesugebėjau priruošti kalno saldėsių, bet net nesugebėjau nueiti. Atgailauju labiausiai prieš save). Šokoladinį fabrikėlį. Kad jį kur tą šokoladą - taip greit pabalo, kad saldainiai, kurie išties buvo labai gražūs, liko nedovanotini. Tik broliui maišelį su marcipanais ir džiovintomis spanguolėmis bei pistacijų riešutais pririnkau. Ne dėl to, kad negražūs, bet žinojau, kad jis vienintelis džiaugsis mano teplionėmis. O iš idiliško šokolado fabriko liko tik šie paruošiamųjų darbų kadrai. Dabar jau neprisižadu, bet gal naujiesiems ir suraitysiu vieną kitą triufelį su lazdyno riešutais.
Pamiršau nepersivalgymo pažadą. Bet nieko negaliu padaryti - miltinius skrylius su maltų aguonų padažu aš valgau tik vieną vienintelį kartą metuose. Neniurzgėjimo pažadą. Ir dar tūkstančius neištesėtų pažadų.
Bet pasižadėjau pati sau. Dar kartą. Nieko nebežadėti. Tie, kas mane pažįsta, tikriausiai dabar juokiasi. Bent jau šypsosi tai tikrai. Bet aš jums sakau - jūs dar pamatysit!
Ir nors Grinčas pavogė Kalėdinę nuotaiką, bet namų šiluma padovanojo Kalėdas. Tylias, ramias ir labai šlapias. Su kalnu nuostabiausių dovanų - šiemet jos visos ypatingos, lauktos ir, svarbiausia, labai apgalvotos. Dar kartą milijonai bučinių, apkabinimų ir padėkų už viską. Ačiū, mielieji. Dėkoju ir jums visiems, kurie čia užsuka ir skaito. Jūsų nuoširdūs linkėjimai gražesni už visą kalėdinį blizgesnį. Tikri ir mieli. Kalėdiški.
Ir kol mamos statytas meduolių namelis* laukia fotosesijos, o fotoaparato elementai kraunasi, dalinuosi neypatingu (tai nereiškia, kad prastu, tiesiog paprastu) ir dienos šviesos iki Kalėdų nespėjusiu išvysti receptu.
*Nameliai iškepti buvo net trys. Ir tokie galingi, gražūs ir įspūdingi. Anot mačiusių visus, gražiausias iškeliavo pirmas, aš spėjau tik pamatyti nuotraukas, antrasis pagal grožį iškeliavo iš namų, man nespėjus jo nufotografuoti, o trečiasis parkeliavo su manimi.
Kalėdinis gėrimas
1 l vandens
2 cm gabalėlio šviežio imbiero
2 cinamono lazdelių
6 kardamono ankščių
6 gvazdikėlių
1 l juodųjų serbentų sulčių (nesaldintų)
3 v. š. medaus (jei sultys rūgštokos)
50 g migdolų be odelės
50 g graikinių riešutų
100 g razinų
1 apelsino, nulupto ir supjaustyto riekelėmis
Puode užvirti vandenį su imbieru, cinamono lazdelėmis, kardamono ankštimis ir gvazdikėliais. Virti apie 15 minučių ir nukėlus nuo ugnies palikti šaldytuve kelioms valandoms atvėsti (geriausia pernakt, nes tada prieskoniai iškleidžia visą savo aromatą).
Sumaišyti juodųjų serbentų sultis su paruoštu vandens ir prieskonių mišiniu ir virti apie 30 minučių. Jei reikia įdėti medaus. Nukaisti, išimti prieskonius, sudėti smulkintus riešutus ir razinas bei riekelėmis pjaustytą apelsiną. Patiekti su pašildyta cinamono lazdele.
Skanaus!
Recepto šaltinis: Green Kitchen Stories.
7 komentarai (-ų):
Žinai, žinai tie Kalėdiniai pažadai gali pribaigti. Pas mane jų buvo tiek daug...ir tiesą pasakius beveik visi liko tik pažadais. Bet vistiek Kalėdos buvo smagios, kaip, matau, ir tau. O tai svarbiausia!!!
Be to, aš atradau naują gyvenimo taisyklę: jau geriau turėti 100 neužbaigtų darbų, negu nė vienos galvoje kirbančios ir trokštančios būti įgyvendinta idėjos. tai tiek :)
Na taip. Su antrąja komentaro dalimi visiškai sutinku :) Bet kai sąžinė graužia, man net bloga pasidaro. Ir kol vienus pažadus dar galiu ištesėti, kiti jau seniai palaidoti ;)
Ir vistiek, šventė buvo geros, šviesios ir gražios :) Ačiū!
Sveika atvykus į pažadukų pasaulį :))
Visad sakau: jei nemoki ištesėt, nėr ko žadėt. Bet, deja, norai visuomet geriausi, o rezultatas... Ne visada į dešimtuką :)
Puikus gėrimas. Prieskonių prieskoniniausias tiesiog :)
Jurgita, kad regis aš niekada ir nebuvau iš jo išvykusi :D čia jau blogiau, nei tik avykt :D
Norėjau kaip geriau, bet išėjo, kaip visada :) Right?
Mmmm... labai skaniai atrodo. Kalėdoms jau pavėlavau, bet naujiems metams bus kaip tik.
O juodųjų serbentų sultis namines naudojai ar kažkur pirkai? Nes nemačiau parduotuvėj be cukraus.
Čia 'atvykau ir užsisėdėjau', vadinas :))
Yep yep, totally right :))
ei, "nemušk" savęs taip! bus tų mugių ;). ir pažadų dar bus...
aš Kalėdas praskubėjau, pralėkiau, grindis praploviau, nė kisieliaus neišviriau. jei ne mamaitė ir sesuo, būtume nudvėsę iš bado. taip yra nutikę ir anksčiau, bet kuo toliau, tuo blogiau... jei rasi būdą pabėgti iš perfekcionizmo ir nerealių pažadų sau, per didelių norų ir "dar daug laiko" šalies, būtinai pasakyk! tik nesakyk visiems, parduok informaciją , garantuotai tapsi milijoniere :)
o ko tie saldainiai pabalo? per vėsu buvo? kur juos laikei?
Rašyti komentarą