Saldi sniego pasaka. Zefyrai (Marshmallows)

.

Ir bėgsim palydėti rausvėjančios saulės,

Kaip voratinkly įstrigusios tarp pilkų miesto bažnyčių bokštų,

besileidžiančios į baltą purų sniegą

Ir gersim avietėm kvepiančią arbatą
Stebėdamos kaip žibintų šviesoje šokdamos paskutinį savo Vienos valsą suka snaigės

Ir klausysim kaip gieda angelai
Pritardami sau krištoliniais varpeliais

Mamyte, būk gera, pasek man dar kartą pasaką...

...apie žiemą


- 2004-

Kadaise aš rašiau. Daug. O dabar tik sklaidau užrašytų prisiminimų lapus. Ir dūsauju... Lyg spalvoti kaleidoskopo stikliukai skrieja, sukasi, keičiasi vaizdai kitoje pusėje stiklo, o gelstantis popierius nebyliai saugo rašalo nėrinius. Regis, dabar taip ir nesugebėčiau.

Rašau ir dabar. Tik kitaip. Visaip, bet kitaip. O tam anam, kitokiam ir senam rašymui reikia... Ilgesio, laukimo, nerimo, jaudulio ir trupučio liūdesio. Balto kaip akinantis sniegas, kai žiūrėdama prieš saulę net prisimerkiu. Šviesaus, tyro ir ilgesingo. Niekada netikėjau, kad taip pasakysiu, tačiau kūrybai reikia bent truputėlio kančios. Laimė nedovanoja taurumo. Tikriausiai todėl jau daugiau nei ketveri metai nerašau. Nes radau savo laimę.

***

Išties į prisiminimus mane pastūmėjo keli į mano gyvenimą virtualiai sugrįžę žmonės. Iš tų anų laikų, kuomet visi rašėme dienoraščius Bangoje. Ir ačiū jiems už tai. Nes iš naujo atradau senąją save. Į prisiminimus grįžti gera. Trumpam.

Ir taip. Šis tinklaraštis yra asmeniškas. Netgi labai. Tokia ir buvo ir pirminė idėja, nuo kurios kartais nukrypstu - mano vidinis „aš“, mano kasdienybė, jausmai, mintys, troškimai persipynę su mano išoriniu gyvenimu - virtuve ir fotografija. Jaučiu, kad kartais „nubuitiškėju“, net ir pati to nenorėdama, bet negali gi žmogus atsiriboti nuo kasdienybės ir nuolat jaustis pakylėtas. Taip nebūna. O būti idiliškai banali bei saldi aš nenoriu. Aš noriu kažką pasakyti. Sau, tau, jums. Kažką, kas liktų nors vieno skaitančiojo širdyje. Kas priverstų sustoti, pagalvoti, o galbūt net ir nusišypsoti. Šis tinklaraštis - ne tik apie virtuvę ir skanų maistą.

Todėl ir įrašai mano „kepykloje“ nekepami konvejeriu. Todėl čia ne tik receptų perspausdinimo kampelis ir nuotrauka. Ir čia viskas turi savo istoriją. Kvepiančią. Garuojančią. Alsuojančią manim ir mūsų virtuve. Ir net jei nebūtų nė vieno skaitytojo, aš rašyčiau. Nes rašyti pradėjau sau, galvodama suderinti savo vidinio „aš“ stygas. Siekdama suderinti neįmanomą su įmanomu. Ir patikėkit, tai yra įmanoma. Viskas yra įmanoma, jei labai nori. O svajonės pildosi, tik tada, kai labai trokšti.

***

Naminius zefyrus (angl. marshmallows) troškau išbandyti seniai. Tik patingėdavau arba receptai pasirodydavo netinkami. Radusi receptą pas Arūnę, tikrai pasišoviau gaminti, tik mano turėtos pipirmėčių ledinukų lazdelės (pirktos prie 3 metus), buvo padabintos ne tik raudona, bet ir žalia spalva. Nenorėdama kad zefyrai atrodytų šiek tiek keistai pilki, aprimau ir vėl ieškojau recepto (mat kalėdinių lazdelių dar nebuvo prekyboj). Radau! Pasiraitojau rankoves ir ėmiausi darbo. Norintiems išbandyti, reikės šiek tiek kantrybės ir papildom dviejų rankų, kurios galėtų pagelbėti proceso metu. Na nebent turite žavųjį „Kitchen Aid“ ar „Kenwood“ ar kitą stabiliai stovintį maišytuvą. Aš tokio neturiu, bet turiu šalia tą, kuris neša laimę ir gali pagelbėti.



Zefyrai (Marshmallows)

240 ml šalto vandens
21 g/3 v.š. želatinos
400 g cukraus
240 g kukurūzų/cukraus sirupo
¼ a. š. druskos
2 a. š. vanilės esencijos
cukraus pudros zefyrų apvoliojimui

Želatiną užpilti 120 ml vandens ir palikti 15 minučių išbrinkti. Tuo tarpu puode sumaišyti cukrų, kukurūzų ar cukraus sirupą, druską ir likusi 120 ml vandens ir kaitinti ant vidutinės ugnies, kol cukrus ištirps, o masė užvirs. Masei užvirus, virti, kol temperatūra pasieks 115°C, tai užtruks apie 10 minučių (termometro aš neturėjau, tad ir viriau kaip nurodyta 10 minučių). Nukelti puodą nuo ugnies ir pilti į dubenį su išbrinkusia želatina (čia ir prireikė papildomų rankų, mat pilant sirupą, reikia nuolat maišyti masę įjungus maišytuvą).

Masę maišyti nuolat, padidinus greitį, kol ši patrigubės. Tai užtruks apie 10 minučių. Formą, į kurią pilsite masę, ištepti aliejumi ar sviestu ir gausiai pabarstyti persijota cukraus pudra. Šonus ir dugną. Supilti zefyrų masę ir palikite maždaug 12 valandų (geriausia pernakt), kad masė sustingtų.

Sustingus, atsargiai išimti zefyrinę masę iš formos. Pjaustyti kvadratėliais ar išspausti įvairias formeles sausainių formomis.

Vieną porciją maišiau trumpiau, kitą ilgiau (nes neradau dubens į kurį viskas tilptų). Zefyrai iš trumpiau maišytos masės buvo minkštesni, puresni ir lipnesni. Maišyti ilgiau - standesni, minkšti, bet ne tokie purūs.

***

Klydau. Padariau nemažai klaidų, tad kitą kartą tikiuosi jie bus skanesni. Tačiau jei laikysitės tikrojo aprašytojo recepto, skoniu neturėtumėt nusivilti. Ką padariau blogai? Neištepiau formos šonų riebalais ir nepabarsčiau cukraus pudra - prikibo. Cukraus pudros nepersijojau - ši sušoko gabalėliais ir zefyrų dugnas, tiesą sakant, neatrodė labai išvaizdžiai. Įpyliau aviečių sirupo. Norėjau rausvų zefyrų. Tačiau sirupas buvo toks nelabai koks, ir zefyrai atsiduoda kažkokia sintetika. Žodžiu, nepilkit sirupo į šiuos zefyrus.



Skanaus!

Recepto šaltinis: Joy of Baking

Mam, žinai, šis trumpas vaizdelis viršuje, man pats gražiausias, kokį tik esu kada parašiusi...