Žiupsnelis darbo ir Kalėdų nuotaikos trupiniai

Pagaliau ir mes pasipuošėm eglę. Pagaliau, nes net tokiam daug laiko nereikalaujančiam darbui laiko radom tik šiandien. Papuošėm elegantiškais perlo ir aukso spalvos burbulais, dar trupučiu raudonų burbulų ir auksiniais rojaus obuoliukais. Kad kvepėtų Kalėdomis, bet jomis nekvepia. Prasiskynusi pro užgriuvusią darbų laviną, radau akimirką nupūsti dulkes nuo žaidimų aikštelės. Nors nelabai čia apdulkėję, tiesa?

Pavydžiai stebiu visus, kepančius meduolius, imbieru kvepiančiu meduolinius namelius, Kalėdų keksus ir pyragus, pilnus riešutų ir džiovintų vaisių, hipnotizuojančiai rankose voliojančius triufelius. Norėčiau ir aš įsilieti į kepinių maratoną, bet randu laiko tik pavartyti receptų knygas ir Kalėdų receptais margintus žurnalus. Praskrendu pro virtuvę, kaip ragana ant šluotos, greit ką nors sumiksuodama, pati pagrauždama kokį salotų lapą ar daržovę, dar sūrio gabalėlį ir toliau darbuojuosi.

Jei jau negaliu pasigirti skaniomis gėrybėmis, tai bent jau kukliai vieną iš didžiųjų darbų į dienos šviesą ištrauksiu. Tikiuosi dar neskaičiusiems pravers, o jei ir nepravers, gal bent jau bus įdomu. Be abejonės, straipsnis rašytas ir publikuotas CityOut.lt. Ir nors daug gaminantiems namuose, restoranai tikrai nėra ta vieta, į kurią dažna norėtųsi kelti koją, kviečiu pasidairyti po ateinančių metų restoranų tendencijas (šįkart be iliustracijų).

---

Mados ir tam tikros kryptys egzistuoja ne tik mados, stiliaus, pirkinių, kelionių ar automobilių pasauliuose. Gastronomijos pasaulis kasmet taip pat kuria vienokias ar kitokias tendencijas, kurios arba prigyja kasdienybėje, arba ne. Nieko čia keisto: juk gero ir kokybiško maisto kultas žmoniją lydi nuo antikos laikų. O dabar vertinant kokybišką maistą ir restoranų kultūrai tapus kasdienio gyvenimo dalimi – susitikimų, pokalbių, pasimatymų, šventinių ir dalykinių pietų vieta – kasmet nubrėžiamos ir pristatomos tendencijos jau nieko nebestebina.

Kviečiame susipažinti su ateinančiais metais restoranų pasaulyje vyrausiančiomis tendencijomis. Atspirties taškas pirmiausia yra tai, jog po ekonominio sunkmečio atsigaunantys restoranai vėl atsigręžia į kokybę ir pagrindinį dėmesį skiria ne klientams pritraukto, o geram ir kokybiškam maistui.

Restoranai iš naujo atranda kokybiško maisto vertę ir tolsta nuo sąnaudų taupymo, kas buvo labai aktualu šiemet siekiant išsilaikyti verslo pasaulyje ir neprarasti bent ištikimiausių klientų. Taigi ypatingai geros kokybės produktai, klasikinės skonio kombinacijos ir autentiškas, šiek tiek senamadiškas maistas grįžta į restoranų virtuves.

Paprasta klasika

Ekonominio nuosmukio metu daugelis restoranų į šalį nustūmė novatoriškumą ir eksperimentus. Ir ką jie atrado? Ogi tai, kad paprastumas padeda parduoti. Prognozuojama, kad 2010 metais restoranų virėjai sutelks dėmesį į klasikinius derinius ir paprastus, grynus maisto produktus. Ir jei šiemet padidėjo greito ir pigaus maisto paklausa, ateinantys metai į meniu sugrąžins šiek tiek nostalgiškus, naminius, tačiau sveikesnius produktus, primenančius mamos virtuvę – sriubas, tradiciškai paruoštus kepsnius, pjausnius ir nesudėtingai paruošiamus desertus.

Paruošta restorane, skanu kaip namie

Vien tai, jog žmonės neturi laiko, nespėja ar nenori gaminti namie, dar nereiškia, kad jie nesidairo tikro naminio maisto kitur. Kitais metais dar ryškiau matysime tendenciją „pagaminta/iškepta/užauginta restorane“ nepraleidžiant progos tai paminėti ir meniu. Restorane kepta šviežia duona, sūriai, stiprieji gėrimai, alus, verdamas čia pat įkurtame nedideliame bravore, čia pat rūkytos dešros, remiantis slaptu restorano receptu marinuotos daržovės ir panašiai puikuosis meniu paryškintu šriftu. Grįžta „kaimiškas“, naminis stilius. Netobulos formos pica ar bulvių košė yra kaip tik tai, ko ieško naminio maisto išsiilgę klientai, o restoranui tai puiki galimybė pabrėžti savo išskirtinumą.

Dėmesys – mažiems kąsneliams

Seniai aišku, jog restoranuose žmonės daugiau laiko praleidžia šnekučiuodamiesi ir gurkšnodami vyną nei valgydami. Tad jie renkasi daugiau užkandžių ir užkandėlių – įvairių rūšių sūrio, marinuotų alyvuogių, vieno kąsnio sumuštinių ir panašiai. Tai, ką galima valgyti ne vienam, bet ir romantiško pasimatymo metu dviese ar susitikus šurmuliuojančiai draugų kompanijai. Nes dalijimasis tampa svarbus ir madingas. Dalintis maistu yra intymu ir asmeniška, valgymas iš vienos lėkštės – tai lyg taikos pypkės rūkymas, pasitikėjimo ir draugystės ritualas. Jei žmonėms to reikia, restoranai tai ir siūlo, tad nenustebkite meniu išvydę padidėjusį šaltųjų užkandžių pasirinkimą.

Šviežias maistas = užaugintas mūsų regione = rankų darbo = saugesnis = geresnis maistas

Pasaulinio garso restoranų konsultantų grupė „Baum & Whiteman“ kasmet sudaro ateinančių metų tendencijų dešimtuką. Kompanijos konsultantai pažymi, jog žmonių tikėjimas žodžiais „ekologiškas“ ir „natūralus“ pasąmonėje jau yra praskiestas maisto pramonės gigantų besaikiu, nepagrįstu ir dažnai apgaulingu šių žodžių vartojimu etiketėse. Tad manoma, jog restoranuose jie bus pakeisti žodžiais „šviežias“ ar „vietinis“ ir „rankų darbo“, teikiančiais saugumo ir pasitikėjimo jausmą. Valgydami žmonės nori būti tikri dėl to, ką gauna. Dėl šios priežasties sparčiai populiarėja ne tik ūkininkų turgeliai, solidarių gamintojų produktai, bet ir gausėja tokio maisto pasiūla restoranuose (pavyzdžiui, Vilniuje, Žvėryne, įsikūręs restoranas „Jalta“ turi net savo šiltnamį, kuriame augina daržoves, o visus maisto produktus perka griežtai tik iš vietos ūkininkų).

Paprasta tampa nepaprasta

Aukštos klasės restoranuose visame pasaulyje dar labiau išryškės tendencija įprastus ir kasdienius produktus bei patiekalus integruoti į aukštąją virtuvę ir suteikti jiems gurmanišką atspalvį. Pavyzdžiui, mėsainis su žasų kepenėlėmis, Iberijos ar serano kumpiu ir mėlynojo pelėsio sūriu, labai neįprastos formos kiaušinienė su juodaisiais trumais, raudonaisiais ikrais ir gintaro dulkėm ar gruzdintos bulvytės, gardintos tikruoju parmezanu ir trumų aliejumi. Tačiau vargu ar tai pamatysime gimtosios Lietuvos restoranuose, bet neatmetame galimybės, kad ir jie pasuks šia kryptimi, tik gal šiek tiek kukliau ir ne taip įmantriai.

Ar šios, kol kas ore sklandančios prognozės ir teorijos ateinančiais metais pasitviritins, ar ne, pamatysime jau netrukus. Taip pat, kaip ir tai, ar jos labai atsispindės lietuviškų restoranų kultūroje. Nors, reikia pripažinti, kad šiokios tokios užuomazgos jau ganėtinai ryškiai matomos ir mūsų restoranuose bei kitose viešojo maitinimo įstaigose. Ką gi, belieka laukti ir stebėti, o kitą savaitę kviečiame skaityti apie tai, kokios mados vyraus ne restoranų, bet valgytojų, tokių kaip jūs ir mes, pasaulyje.

Parengta remiantis užsienio spauda.

---

Tiesa, rytoj (12 21), meiliausias pasaulio katinas švenčia gimtadienį. Kad įrašas būtų spalvingesnis:

Tokį mažylį parsivežėm:...



... taip augo...



... augo ...



... ir užaugo...



Su gimtadieniu, rainy :)