Mielinis cinamono ritinėlių pyragas

Taip netikėtai, nelauktai ėmė ir atėjo suvokimas, kad beveik visą gyvenimą dažniausiai darau ne tai, ką noriu... O tai, kas man teikia didžiausią džiaugsmą ir malonumą, visuomet lieka kažkur. Tas svokimas taip ėmė ir atėjo. Paprastai. Nekviestas. Atsisėdo šalia ir tyliai pakuždėjo, kad nesiruošia išeiti tol, kol aš nebūsiu laiminga. Ir gerai, nes aš būsiu laiminga.

Galų gale, juk aš, o ne kas kitas esu savo gyvenimo šeimininkė, ir tik aš, tik aš pati, galiu ir turiu nuspręsti, ko aš noriu ir kas man yra geriausia. Ir šiandien man visai nesvarbu, kiek reikės nueiti, ką reikės padaryti ar pakeisti, nesvarbu, ką reikės sutikti ar prarasti, aš būsiu tuo, kuo noriu - savimi. Savimi tokia, kokia esu, o ne tokia, kokią mane nori matyti kiti. Ir aš būsiu laiminga. Jūs pamatysit.

Aš tikiu, kad maži žingsneliai veda į didelį tikslą.
Aš žinau, kad mumyse gyvena dideli maži stebuklai.

Mielinis cinamono ritinėlių pyragas
aka. Cinnamon rolls

6,5 v. š. cukraus
1 a. š. druskos
5,5 v. š. nesūdyto sviesto
1 didelis kiaušinis, lengvai suplaktas
1 a. š. tarkuotos citrinos žievelės
490 g = ~ 875 ml miltų
2 a. š sausų mielių
270-300 ml pieno, kambario temperatūros
120 ml cinamoninio cukraus (sumaišyti 6,5 v. š. cukraus + 1,5 a. š. malto cinamono)
razinų/riešutų (nebūtinai)

560 g cukraus pudros
1 a. š citrinos sučių
90 - 120 ml pieno

Mediniu šaukštu gerai ištrinti sviestą su cukrumi ir druska, įmaišyti lengvai išplaktą kiaušinį ir citrinos žievelę ir išmaišyti iki vientisos masės.

Į gautą masę įmaišyti su sausomis mielėmis sumaišytus ir persijotus miltus, supilti kambario temperatūros pieną ir išmaišyti ranka, kol tešla sušoks į kamuoliuką. Minkyti rankomis apie 12 - 15 min arba tol, kol tešla taps lengvai minkoma ir elastinga, tąsi, bet nekimbanti prie rankų. Aš minkydama ant stalo pasibarstau miltų, ilgai bei nuobodžiai minkau ir apie ką nors galvoju. Na, ką nors gero ir mielo. Beje, nėra teisingo ar neteisingo tešlos minkymo būdo, yra tik per trumpas minkymo laikas. Galų gale, tešla vistiek bus gerai išminkyta. Jei matote, kad trūksta miltų ir tešla yra per skysta, galite minkydami vis įdėti po kokį šaukštą, tik nepersistenkite, kad nepadaugintumėte miltų, antraip kepinys bus kietas ir neskanus. Jei miltų įbėrėte per daug, minkydami galite įpilti trupučiuką vandens tešlai suskystinti.

Aliejumi ištepti didelį dubenį ir ten patogiai įtaisyti tešlą, kad ji augtų ir didėtų. Uždengti dubenį maistine plėvele ar virtuviniu rankšluostėliu, kad nedžiūtų ir padėti šiltai, kad tešla kiltų. Mama davė vieną tips'ą - įdėti dubenį į kriauklę su karštu vandeniu, iškyla taip greitai, kad net gali matyti kaip ji auga. Tikrai.

Kai tešla padidės dvigubai, plonu aliejaus sluoksniu patepti paviršių ant kurio kočiosite tešlą, kočėlą truputį pabarstyti miltais (mūsiškio barstyti nereikia, tai dėl šios vietos nesu tikra), kad tešla nekibtų (tešlos antrą kartą neminkyti!) ir iškočioti 2 cm storio ir 45 x 22,5 cm stačiakampį. Su liniuote nematuokite, užteks pamatuoti iš akies :) Pasistengti tešlos nekočioti labai plonai, antraip iškepęs pyragas bus labai kietas. Tešlos kvadratą apibarstyti cinamono ir cukraus mišiniu, galite pabarstyti razinomis arba riešutais, arba tuo ir tuo. Aš barsčiau smulkintais lazdynų ir graikiniais riešutais. Štai taip gražiai atrodo tešla, dar nepabarstyta riešutais.

Tešlą atsargiai susukti į ritinį, labai nespaudžiant. Supjaustyti 3,5 cm storio gabalėliais (gausite apie 8-12 ritinėlių (jei norite daugiau bandelių, pjaustykite plonesniais ritinėliais) ir išdėlioti aliejumi išteptoje kepimo skardoje paliekant tarpus, nes kepdama tešla labai gražiai išsiplės.

Palikti paruoštus ritinėlius uždengtus skepetaite 75 - 90 min kambario temperatūroje, kad padidėtų kone dvigubai ir beveik susiliestų vienas su kitu (kažkaip šitą punktą praleidau... Hmmm.. bet tikrai nieko blogo nenutiko, manau nenutiks ir Jums, jei netyčia praleisite, :)

Nors recepte neparašyta, vistiek siūlyčiau patepti suvyniotus ritinėlius lengvai išplaktu kiaušinio tryniu, tuomet išjkepęs pyragas bus minkštut minkštutėlis. Pašauti į orkaitę, įkaitintą iki 180°C ir kepti ~30 min arba ilgiau, kol bandelės gražiai pagels. Tuo tarpu iš cukraus pudros, citrinos sulčių ir pieno pasiruoškite glaistą - reikia tiesiog sumaišyti visus komponentus iki vientisos masės. Kadangi man toks kiekis cukraus pudros pasirodė, tiesą sakant, nesąmoningas, tai aš jos dėjai kone keturis mažiau, bet glaistas gavosi toks skystokas, tai gal ir ne nesąmonė tos nurodytos proporcijos, prisipažįstu, kad klydau :)

Ištrauktą iš orkaitės bandelių pyragą, 10 min palikti pravėsti, o paskui gražiai apšlakstyti/aptepti/ apmarmaliuoti glaistu. Ir viskas. Imti į rankas stiklinę šalto pieno, laužti gabalėlį ir.... Na, patys žinote kas po to.

Kažkaip nepavyko padaryti jokio kadro jau pradėto valgyti pyrago... Gaila, nes buvo minkštut minkštutėlis, purus ir tirpstantis burnoje...

Skanaus!
Šaltinis: Genesis of a Cook

Jaunų burokėlių ir gražgarsčių salotos su graikiniais riešutais

Vadinasi mokausi ir ruošiuosi egzaminui... O taip rankos niežti kažką čia parašyti, kad galų gale neiškenčiau. Kadangi turiu kelis receptėlius atsargoj, tai labai trumpai.

Jūs jau man atleiskit, kad ir vėl salotos, bet... Labai jau noriu pasidalinti, o ir vitaminų niekada nebus per daug. O šie vitaminai iš žurnalo "Virtuvė" (Nr. 3).

Apie mano meilę burokėliams, kažada jau pasakojau - mėgstu juos labai ir marinuotus, ir virtus, ir vienus, ir su feta, ir su kukurūzais, ir visaip kaip kitaip, tad nekeista, kad akis užkliuvo būtent už šito recepto. O apie šias salotas galiu pasakyti tik tiek - pamačiau, užsinorėjau, pasidariau ir įsimylėjau. O už visą tą meilę ačiū gerajai Elžbietai. Tik pasisotinusi pamačiau, kad straipsnis tai jos :) Tiesa, receptas tiesiai iš žurnalo, mano pakeitimai - gaminimo eigoje.


Jaunų burokėlių ir gražgarsčių salotos su graikiniais riešutais

4 nedidelių jaunų burokėlių
150 g įvairių salotų lapų
150 g gražgarsčių
50 g graikinių riešutų
Užpilui
1 v. š. susmulkinto svogūno
2 v. š. graikinių riešutų
aliejaus
1 v. š. chereso acto
1 v. š. šviesaus medaus
1/2 a. š. jūros druskos

Burokėlius virti 20 min (virkite vandenyje su trupučiu acto, taip burokėliai nepraras gražios savo spalvos). Ataušinti ir supjaustyti. Atskirame inde sumaišyti svogūną, smulkintus graikinius riešutus, aliejų (naudojau alyvuogių), chereso actą (keičiau obuolių sidro actu, medų ir jūros druską (naudojau juoduotą). Dubenyje sumaišyti salotų lapus (mano buvo paprastos salotos ir jaunų burokėlių lapai) ir gražgarstes, sudėti į lėkštes, ant viršaus burokėlius (burokėlius turėjau 6, tai visus ir sudėjau, o salotų man prireikė gerokai mažiau, viso apie 150 g). Pašlakstyti užpilu.

Skanaus!

Kiauliena aštriame abrikosų ir medaus marinate

- Kai tu pabuni iš ryto, Pūkuotuk, - pagaliau tarė paršelis, - ką tu sakai pirmiausia?
- Kas šiandien bus pusryčiams?, - atsakė Pūkuotukas. - O ką tu, Paršeli?
- Aš sakau: "Kažin kas šiandien įvyks įdomaus?"
Pūkuotukas pagalvojęs linktelėjo snukelį:
- Išeina tas pats, - tarė jis.

(A. A. Milne "Mikės Pūkuotuko pasaulis)

Toks vat tai kasdienis vaizdelis ir iš mūsų gyvenimo. Tik mano Pūkuotukas dažniausiai klausinėja apie vakarienę. O aš, kaip tas Paršelis, vis knisuosi ir knisuosi ieškodama "ko nors įdomaus". Tad šį kartą irgi išknisau ir į dienos šviesą ištraukiu rimtą, skanią ir labai greitai paruošiamą vakarienę. Varvinkit seilę arba ruoškit šakutes ir lėkštes...

Kiauliena aštriame abrikosų ir medaus marinate

500 g kiaulienos mėsos (sprandinė, nugarinė ir pan.)
3 v. š. abrikosų džemo
2 v. š medaus
1 v. š. sojos padažo
1 v. š. tarkuotos imbiero šaknies
1 a. š. sezamų aliejaus
1 aitrioji (čili) paprika
1 skiltelė česnako, susmulkinta

1 a. š. ayvuogių aliejaus
1 raudona saldžioji paprika
3 šviežūs pavasariniai svogūnėliai su laiškais

Iš abrikosų džemo, medaus, sojos padažo, imbiero, sezamų aliejaus, česnako ir susmulkintos čili paprikos sumaišome marinatą, į kurį sudedame juostelėmis supjaustytą kiaulienos mėsą. Paliekame marinuotis. Tam užtenka ir 15 min, jei neturite daug laiko, jei turite, galite mėsą marinuoti ir ilgėliau.

Keptuvėje gerai įkaitiname alyvuogių aliejų, dedame mėsą su visu marinatu ir kepame kelias minutes nemaišydami, kad kiauliena apskrustų ir truputėlį apsikaramelizuotų, o padažas sutirštėtų, mėsytę apverčiame sudedame šiaudeliais supjaustytas saldžąsias paprikas ir svogūnėlius, pakaitiname, kol paprikos truputį suminkštės, bet dar liks traškios. Ir.. voila! Skaniausia su ryžiais.

Skanaus!
Recepto šaltinis: Kayotic Kitchen (ten rasite ir visą gaminimo procesą)

Keptas varškės sūris su medumi ir čili

Savaitgalį teko tokia laimė pasidžiaugti orkaite ir pasisukinėti mamos virtuvėje. Kadangi iš to didelio džiaugsmo negalėjau nustygti vietoje, tai kankinau senutę orkaitę bei namiškius visokiais kulinariniais šedevrais ir nevisai šedevrais :)

Visi rezultatai bus sukelti čia, o dabar labai noriu pasidžiaugti ir padėkoti Sparnuočiui už išbandytą ir pasidalintą kepto varškės sūrio su medumi ir čili receptą. Tik aš nepasitikėdama mikrobangų krosnelės galimybėmis (man kažkodėl ten vistiek atrodo kosmosas), sūrį kepiau tradiciškai - orkaitėje. Suuuper!! Originalų Sparnuočio receptą, rasite čia, o aš gaminau taip:

Keptas varškės sūris su medumi ir čili

30% rieb. varškės sūrio su kmynais
2 v. š. medaus
aitriosios paprikos miltelių
aliuminio folijos

Sūrį įpjauti įstrižais 1 cm gilumo grioveliais arba grotelėmis. Iš aliuminio folijos (perlenktos 3 kartus, kad būtų tvirčiau), suformuoti nedidelę kepimo skardelę, į kurią dėti varškės sūrį gerai apvoliotą paprikos milteliuose, užpilti medumi (jei medus sukietėjęs, prieš tai pašildyti jį mikrobangų krosnelėje arba pakaitinti ant nedidelės ugnies).
Įkaitinti orkaitę iki 180°C ir kepti ~20min, kol medus ant sūrio paviršiaus gražiai apdžius, bet nesudegs.

Puikus užkandis prie alaus ar kitokių stipresnių gėrimų, iškylai į gamtą ar šiaip užkandžiui.

Skanaus!
Recepto šaltinis: Dangiškų migdolų paieškose.

Realybės šou "Top Chef" jau Lietuvoje!

Negaliu nepasidalinti didžiausiu šiandienos ir visiškai atsisitiktiniu atradimu (tiesiog labai retai žiūriu TV) - pagaliau per TV6 kanalą, šeštadieniais 13 val. pradėjo rodyti visame pasaulyje išpopuliarėjusį amerikiečių realybės šou "Top Chef" ("Geriausių virėjų kovos"). Šiuo metu per TV6 transliuojamas pirmasis sezonas (Iš viso kol kas yra 5).

Geriausi virėjai, aukščiausios kvalifikacijos teisėjai, geriausi produktai, karšta virtuvė, ambicijos, sėkmės ir nesėkmės prie viryklės, žiauri kritika, neišsemiasma fantazija, intrigos... Visa tai ir dar daugiau telpa1 val. trukmės laidoje.

Žodžiu, burnos neaušinsiu, pasiskaityti apie šį šou daugiau galite oficiliame puslapyje, wikipedi'joje, IMDB bazėje.
Jau žinau, ką veiksiu kiekvieną šeštadienį 13val. Ir aš jau turiu savo favoritus, o su visais dalyviais susipažinti galite čia.

Skanaus žiūrėjimo :)

Pomidorų ir fetos sūrio salotos su bazilikų užpilu

Taip norėčiau tiek daug visko pasakyti, bet nerandu teisingų žodžių, todėl šį kartą tik salotos. Skanios, gaivios, paprastos. Neabejoju, jog galbūt tokias ir patys kažkada gaminote ar gaminate. Ateinant vasarai ir lietuviškų pomidorų* sezonui, patariu jų nepamiršti, juk tereikia tik keletos produktų, neužima daug laiko ir puikiai dera prie vištienos ar šiaip popietės užkandžiui.

*Pomidorus pirkau Kalvarijų turguje, tokie mažyčiai ir gražūs - didesni nei vyšniniai pomidoriukai, bet mažesni nei slyviniai ir tik 2.9o Lt/kg. Sakė, jog iš Kėdainių, o ar tikrai, tai ką aš žinau...

Pomidorų ir fetos sūrio salotos su bazilikų padažu

1 kg įvairaus dydžio pomidorų
(naudojau ir didelius, ir keletą vyšninių, ir tuos iš turgaus)
150 g Fetos sūrio
nepilna sauja šviežių baziliko lapelių
truputį alyvuogių aliejaus (bet nebūtina)

1 v. š. Pesto padažo
1 v. š. citrinos sulčių
1 susmulkinta česnako skiltelė
1/4 a. š. pepperoncino prieskonių (arba maltos paprikos)
šviežiai maltų pipirų
druskos

Pomidorus supjaustome ketvirčiais, visai mažyčių galima ir nepjaustyti. Dėti į dubenį, pašlakstyti lašu alyvuogių aliejumi, suberti sutrupintą Fetos sūrį, pabarstyti smulkintais baziliko lapeliais.
Sumaišyti visus padažo komponentus ir juo aplieti salotas.


Skanaus!
Recepto idėja pasiskolinta iš Culinary Cory.

Šviežia, namie gaminta ricotta

Didžiausia mano yda yra tai, kad niekada nemokėjau susidėlioti prioritetų "teisingai". Ir dabar nemoku. Tikriausiai niekada taip ir neišmoksiu. Visada pirmoje vietoje atsiduria kokia nors idea fix, kurią mirk gyvenk turiu įgyvendinti, o jei dar sekasi, tai, atrodo, daugiau niekas pasaulyje nebeegzistuoja, laikas sustoja, o aš gyvenu kitam pasauly. Ir tada nekenčiamiausias žodis, kurį galiu išgirsti, yra - reikia. Mane veda iš proto daryti tai, ką reikia, o ne tai, ko noriu aš. Taip ir gyvenu - širdyje sumaištis arba visiškas chaosas, galvoje - bandymai sudėlioti reikia ir noriu į 24 val. limitą, rasti kompromisą. Pavargstu, tampu irzli, pikta ir nelaiminga. Bet taip tikriausiai reikia.

Nepaisant to, mano gyvenimas pakankamai saldus, todėl nematau reikalo ir būtinybės jo papildomai saldinti visokiais šokoladais ir pyragaičiais. Man geriau tai, kas tikra, pvz. kokią morkytę ar obuolį sugraužti, salotos lapą pakramtyti ar pasimėgauti sūriu, dar geriau pačios pasidarytu. Tokiu, kaip ši naminė ricotta.

Jogurtą darau namie pati, varškės sūrį (paneer'ą) irgi, tai kodėl nepabandžius pasidaryti ir ricottos, kuri ir šiaip yra pats geriausias dalykas sūrių karalystėje? Beragaujant mintimis nuklydau į Italiją, kur iš turgaus parsinešdavau šviežios, tik atvežtos ricottos iš. Kabindavau šaukštais, be jokių priedų. Nepalyginsi su pirktine. O be to, pirkta parduotuvėje - atvežta iš už jūrų marių, kurį laiką stovėjusi parduotuvės lentynoje, o dar ir konservantų tikriausiai turi (nežinau, netikrinau, bet spėju).

Klausiat kiek kainuoja? Nagi, broliai kurmiai, paskaičiuojam: jei turit naminio pieno ir grietinėlės, tikriausiai nieko, o jei perkat parduotuvėje: 1l pieno - 1,79 (geriau, kad būtų 3,2% rieb.), 120 ml grietinėlės (2,79/2) = 1,40, druskos tikriausiai namie yra, o ir citrina kone kiekvienuose namuose atrasti galima. Summa summarum - kainavo pienas ir grietinėlė, vadinasi 3,29 Lt. Išeiga iš tokio kiekio - ~250 g. Kiek kainuoja ricotta parduotuvėje?

Tiesam viskas daug paprasčiau nei atrodo, o skoooonis... Kartą paragavęs, negali sustot :)

Šviežia, namie gaminta ricotta

1 l pieno
120 ml grietinėlės
1 a. š. druskos
1,5 v. š. citrinos sulčių

Pasiruošti nemažą dubenį, į kurį tilps ir nepaskęs Jūsų kiaurasamtis. Į kiaurasamtį įtiesti trigubą marlinio audinio skiautę. Įtiesti tai ne taip, kaip parodyta nuotraukoje :)

Pasiruošti citrinos sultis ir laikyti jas ranka pasiekiamoje vietoje, netoli puodo, kol Jūs darbuositės prie viryklės. Puode sumaišyti pieną, grietinėlę ir druską, dėti ant vidutinio kaitrumo ugnies ir kaitinti nuolat maišant (kad neprisviltų apačia). Kai pienas pasieks tokią, mažais burbuliukais burbuliuojančią stadiją, bet dar nevirs (o Jūs jau jausite kad virš puodo laikyti ranką garuose darosi karšta, šliūkštelti citrinos sultis (kurios ir padarys iš jūsų pieno švelnios tekstūros ricottos sūrį, liaudiškai - sutrauks) ir greitai greitai maišykite su mediniu šaukštu ar mentele, kad viskas gerai ir tolygiai susimaišytų, leiskite šiai masei dar 1 min pasikaitinti ant vidutinio stiprumo ugnies. Palengva mažindami ugnį (kad neužvirtų), kaitinkite dar apytiksliai vieną minutę, nemaišykite ir viryklę išjunkite. Palikite masę puode dar vienai minutei ir supilkite ją į jau paruoštą kiaurasamtį.

Švelni varškės masė atsiskirs nuo nereikalingo skysčio. Tegu taip ir stovi, atvėsta iki kambario temperatūros (tai užtrunka apie valandą). Sudėkite ricottą į sandarų indelį ir dėkit į šaldytuvą. Nors man skani dar ir šilta :)

Su kuo valgysite (uogiene, medumi, cinamonu), kur naudosite (virtinukų įdarui, varškinei tešlai, pyragams, salotoms), tepsite (ant duonos, baguette's, skrebučio, duoniuko) ir pan. - Jūsų lakios fantazijos reikalas.

Skanaus!
Recepto šaltinis: Eggs On Sunday.

Kaip pjaustyti saldžiąją papriką. Step by step

Kai pradėjau gaminti, mano žinios apie maisto ruošą buvo beveik lygios riebiam 0 (tikriausiai dešrelių virimas ir mamos pagaminto maisto pašildymas mikrobangų krosnelėje nesiskaito...), taigi turėjau neaprėpiamas erdves tobulėjimui. Turiu ir iki šiol, nes kaip sako kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Entuziazmo ir noro mokytis buvo daugiau negu reikia, o nuostabiausi mamos receptai iš akies skambėjo kaip kokia neįkandama cheminė formulė. Taigi, atsakymų į paprasčiausius klausimus teko ieškoti pačiai - internete, kulinarinėse knygose, žurnaluose, forumuose, blog'uose. Laikui bėgant susikaupė šioks toks žinių bagažas, išmokau kepti blynus ir kotletus, virti sriubas ir net gaminti koldūnus, aišku, sužinojau ir įvairiausių mandrysčių ir gudrybių, kurios praverčia taupant laiką virtuvėje ir supaprastinti/ palengvinti tą procesą, kuris virtuvės pirmokui atrodo kaip koks niekada neįkopiamas Everestas.

Dėl šio įrašo kalta Nolita, kuri prisipažino, kad labai mėgsta papriką, tačiau nekenčia valyti paprikos sėklų. Kažkada kažkur (tikrai nepamenu kur) perskaičiau kaip greitai ir patogiai pjaustyti papriką. Ir jokių sėklų valymo, nes... jos tiesiog lieka ant kotelio, kurį belieka išmesti tiesiai į šiukšlių dėžę. Taigi, važiuojam:

1. Imam didelę ir gražią papriką, pjaustymo lentelę ir peilį:


2. Guldom papriką ant šono:


3. Dedam peilį nepilnus 2 cm į dešinę nuo paprikos centrinės linijos ir nupjaunam paprikos šoną:


4. Pasukam papriką ir dedam peilį ties ta vieta, kur mikštimo dešinėje baigiasi balta spalva (nebežinau kaip aiškiau parašyti):


5. Nupjaunam ir turime štai tokį vaizdelį:


6. Kartojam - sukam, pjaunam, sukam, pjaunam...


Ir turim štai tokį graužtuką:


8. Guldom ant šono ir nupjaunam galiuką. Taupom viską, nes - krizė :)


9. Žiūrim, ką turim. Visos sėklos likusios ant kotelio, kuris keliauja į šiukšliadėžę:


Ir gražius paprikos gabalėlius, kurie šįkart keliaus į salotas:

Paprasta. Jei kas žino geresnį, greitesnį ir patogesnį būdą, aš irgi noriu žinot :)

Špinatų salotos su braškėmis ir vėžių uodegėlėmis

Į rankas netyčia (o gal tyčia?) papuolė gegužės mėnesio Miesto IQ žurnalo numeris, kurio taip pat neaplenkė krizės tema. Paprastai, vengiu sraipsnių apie krizę (žinau, trumparegiška, bet kita vertus, nežinai ir širdies neskauda), bet šis labai užkabino. Dėl įdomių faktų ir įžvalgų, dėl kitokio požiūrio kampo į krizę.

Leisiu sau pacituoti, kelias labiausiai patikusias pastraipas iš A. Barto rašinio "Liaudies ekonomika, arba kodėl reikia džiaugtis ekonomikos krize".
Pavyzdžiui, apie labai netikėtą, bet labai akivaizdų ir prozišką krizės rodiklį:

"[...] Buvęs JAV Federalinių rezervų banko pirmininkas Alan'as Greenspan'as manė, kad vyriškų apatinių pardavimo rodikliai kur kas tiksliau atspindi ekonominę situaciją (nei sumažėję prabangų boutique parduotuvių pardavimai). Anot Greenspan'o, vyras visų pirma privalo pasirūpinti pirkiniais, kurie yra aiškiai matomi: nauja suknelė žmonai, mokykliniai drabužiai vaikams, pagaliau neprošal pačiam įsigyti naujus batus. O vyriški apatiniai atsiduria būtiniausių pirkinių sąrašo gale, nes jų nemato niekas, išskyrus kitus vyrus persirengimo kambaryje (ir jiems nuo to nei šilta, nei šalta). Dėl šios priežasties apatinių pardavimo rodikliai gerais laikais atrodo kaip tiesi linija: vyrai šiam reikalui išleidžia vienodą pinigų sumą. Tačiau kai šeimos biudžetas ištuštėja, jie ima taupyti savo apatinių sąskaita ir tiesė staiga neria žemyn."

Jei nebūtų juokinga, būtų graudu, tiesa? Bet krizė turi ir teigiamų pasekmių - praradus darbą, sumažėjums atlyginams ir lygiagrečiai mažėjant vartojimui, žmonės atsigręžia į žmogiškąsias ir tikrąsias vertybes, bei mažus malonumus kaip teigia autorius:

"[...] tai nulemia netikėtą atvirumo proveržį tarp didmiesčio gyventojų: Annie Edgerton, dirbanti aktore Manhatane, pasakoja "New York Times" žurnalistui: "Dabar pagaliau galima pažinti žmogų iš tikrųjų, o ne tik kalbėti apie jo darbą, nes visi supranta, kad darbas gali staiga imti ir dingti."

"[...] Nes šiais laikais šokoladas tapo naujuoju "Channel". "Gal mes ir negalime sau leisti pirkti prabangos prekių, bet vis dar galime paišlaidauti tokiems nedideliems malonumams kaip šokoladas", - teigia britė Jennifer Krautz, užsukusi į prekybos centrą šalia savo namų. Iš tiesų, nuolatinio streso akivaizdoje smaguriavimas spurgomis, guminukais ir šokoladu nuramina pakrikusius nervus ir nekelia grėsmės susitraukti baigiančiam šeimos biudžetui. [...] Beje, verslininkai jau senokai pastebėjo, kad sunkiais laikais skanumynų poreikis padidėja, juk neatsitiktina vieni žymiausių vardų šioje srityje - "Snickers", "Mars" batonėliai ir "Tootsie Poops" ledinukai - rinkoje atsirado ketvirtajame dešimtmetyje, Didžiosios depresijos metu".

Ir t.t. ir pan. Kalbama apie atsivėrusias naujas galimybes, verslo pradžią, vertybių perkainojimą ir pan. Bet labiausiai patiko paskutinis sakinys - "Tad nusišypsokite ir pradėkite džiaugtis mažėjančiais atlyginimais".

Tad nusišypsokite. O aš kviečiu paragauti salotų, ne visai antikrizinių (tokios buvo prieš tai publikuotos), bet kai turėsite nuosavų braškių iš lysvės, nebus taip baisu. Tarkim, šįkart leidau sau pasilepinti, o lepintis šokoladais ir spurgomis man kažkaip netinka. Geriau jau kokia žuvim ar jūros gėrybėm. Čia ne visai tai, bet kažkas panašaus.

Špinatų salotos su braškėmis ir vėžių uodegėlėmis
2 porcijos

200 šviežių špinatų lapų
10 braškių
1 avokadas
16 - 20 vėžių uodegėlių (sūryme)
2 v. š. kedro riešutų
1/2 citrinos
2 v. š. sojos padažo
1 v. š. medaus
1 v. š. alyvuogių aliejaus
1 a. š. balzaminio acto
šviežiai maltų pipirų
druskos

Špinatus nuplauti, nupjauti kotelius ir susmulkinti kąsnio dydžio gabalėliais. Iš citrinos sulčių, sojos padažo, medaus, alyvuogių aliejaus ir balzaminio acto pagaminti padažą ir sumaišyti su paruoštais špinatais. Išimti avokado kaulą, jį nulupt (avokadą, ne kaulą :) ) ir supjaustyti riekelėmis ir aplieti trupučiu citrinos sulčių, kad nejuoduotų. Nuplauti braškes, pašalinti kotelius ir perpjauti pusiau. Į lėkštes dėti salotas, avokadų riekeles, braškių puseles, vėžių uodegėles, (galima aplieti likusiu padažu ir pabarstyti druska bei pipirais) ir galiausiai berti kedro riešutų.
Prisiminus kaip buvo skanu ir dabar seilė tįsta...

Skanaus!
Recepto šaltinis: iš galvos :)

"Julie & Julia" (2009) ir pieniškas bananų ir šokolado kokteilis

Jau gerą savaitę užsienio foodblog'ai dūzgia, ūžia ir ploja katučių iš džiaugsmo - rugpjūčio 7 d. dienos šviesą išvysta naujas skanus filmas "Julie & Julia" (2009). Paklausit, o kodėl čia toks sujudimas? O todėl, kad filmas apie virtuvę, maistą, blog'inimą, žymiąją Julia Child, kurią vaidina Meryl Streep, krūvą nuostabių receptų, sėkmių ir nesėkmių virtuvėje. Žodžiu, apie tai, kuo tikriausiai gyvena visi, kurie mėgsta gaminti arba gyvena virtuvėje iš malonumo.

Tikrais faktais paremtame filme "Julie & Julia", garsios šefės Julia Child gyvenimo memuarai persipina su pavargusios ir nuobodžios sekretorės gyvenimu, kuriam ji prieskonių suteikia gamindama ir kasdien išbandydama naujus receptus iš J. Child receptų knygos "Mastering the Art of French Cooking". (Entertainment Weekly).

Gal šio filmo meninė vertė ir ne pati didžiausia, bet juk šiuo atveju, tai visai nesvarbu, ar ne? Tai va, aš savo kalendoriuje jau pasižymėjau rugsėjo 25 d., kai filmą galės išvysti ir Lietuvos žiūrovai, o jūs?
O čia - oficialus filmo trailer'is:



O kad žiūrėti būtų skaniau ir saldžiau - pieniškas kokteilis su labai jau pavargusiais bananais. Kažkur juk reikėjo sunaudoti...

Pieniškas bananų ir šokolado kokteilis

2 prinokę bananai
0,5 l pieno
šokoladinio padažo arba kakavos

Viską sutrinti el. trintuvu, į stiklinę dėti ledo, užpilti kokteiliu ir gardžiuotis.

Skanaus!

Šiltos bulvių salotos su agurkais ir ridikėliais

Pastaruoju metu tapo savotišku ritualu ir, sakyčiau, geru įpročiu kelis kartus per savaitę apsilankyti turguje. Popiet po darbo palengva pasivaikščiojant nueiti iki turgaus, ramiai pasižvalgyti po prekystalius (prekindamasi tai galiu padaryti tik vaiščiodama viena, jokiu būdu ne su antrąja puse), pasiderėti, išsirinkti gražiausius špinatus ir ridikėlius. Nepamirštu nusipirkti ir šviežių svogūnų laiškų su mažais svogūnėliais, būtinai į krepšelį keliauja pora ryšulėlių krapų, dar jaunų burokėlių lapeliai, kaskart vis kitokios salotos. Dar stabteliu prie vaisių prekystalių, bet dažniausiai manęs ten niekas nesužavi, neben pernokę ir atpiginti bananai, su kuriais plakame pieno kokteilius. Prisikrovusi pilną krepšį, patenkinta patraukiu namo. O tuomet jau pradedu žongliruoti peiliais ir tarškinti puodų dangčiais. Žodžiu, kreizuoju ir jaučiu, kad laimė, kaip ir virtuvės kvapai, pasklinda po visus namus.


Vienas iš paskutinių mano tvarinių - "Skanioms savaitėms" (o taip! Ačiū merginoms už puikiai parinktą šios savaitės temą, kuri skirta pirmosioms pavasarinėms daržovėms) skirtos, šiltos ir sočios, vyriškos salotos. Perfrazuojant seną reklamą - subalansuota vyrams, bet tinka ir moterims.

Super paprastos, iš super paprastų komponentų ir super lengvos, skirtos lengvai vakarieniei salotos. Taigi, paieškokite šaldytuve ridikėlių (šiuo metu laiku neabejoju, kad jų turite), gabalėlio agurko, iš rūsio atsineškite kelias bulves, pasiraitokite rankoves, pasigalaskite peilius ir kibkit į darbą.

Šiltos bulvių salotos su agurkais ir ridikėliais

3 vid. dydžio bulvės
6-7 ridikėliai
1 trumpavaisis agurkas arba 1/3 ilgojo agurko
ryšulėlis krapų
šviežiai maltų pipirų
druskos
2 v. š. grietinės
1 v. š. citrinų sulčių

Daržoves gerai nuplauti. Bulves nuskusti ir išvirti sūdytame vandenyje, agurką supjaustyti plonais pusžiedžiais, o ridikėlius plonais griežinėliais.
Bulves apkepti gerai įkaitintoje keptuvėje su lašeliu aliejaus. Viską dėti į lėkštę, gerai sumaišyti, pabarstyti smulkintais krapais ir padažu padarytu iš grietinės, citrinos sulčių, druskos ir šviežiai maltų pipirų.

Skanaus!

Mėsa rozmarino ir citrinos marinate

Mes su mama skambiname viena kitai kasdien, mažiausiai po du kartus per dieną, dažnai ir daugiau. Dar ir el. laiškais susirašome. Tikrai taip. Ir visuomet turime apie ką paplepėti, pasitarti, pasiguosti, pasidžiaugti ir šiaip, pakalbėti apie orą, gyvenimą, draugus, pažįstamus giminaičius, apie rūbus ir svorį, apie maistą ir pan. Dažnai pasidaliname ir pietų ar vakarienės idėjomis, juk dvi galvos veikia geriau nei viena.

Taip ir vakar. Skambina mama, bepliurpdamos išsiaiškiname, kad stoviu prie viryklės ir gaminu rytdienos pietus brangiausiajam į darbą. Su naujausiu savo atradimu - rozmarino ir citrinos marinatu. Mama klausia, kodėl tokių receptų (rimtų ir mėsiškų) nepublikuoju, juk gaminu tai kone kasdien? Susimąstau. Atsakymo kaip ir nėra. O ir marinatas bandymų stadiją praėjęs ir puikiai naudojamas bei pritaikomas. Pažadu, kad bus. Receptas ir nuotrauka. Tik nelabai suprantu kam jai tas marinatas, nes mano mama gamina kokį tūkstantį milijonų kartų geriau ir skaniau nei aš. Bet duoto žodžio reikia laikytis. Taigi, mam, tau ir dėl tavęs ;)

Marinatas - universalus. Pirmąkart naudojausi originaliu receptu ir marinavau vištienos gabalėlius - buvo skanu. Bet nusprendžiau, kad jei jau marinato pagrinde dominuoja rozmarinas, kuris nuostabiai dera su kiauliena (šitai išmokau dirbdama JAV restorane), tai kaip gi čia aš dabar nepabandysiu? Juk geros žolelės maisto negadina. Nusiskyniau keletą šakelių nuo palangės ir paskendau virtuviniuose eksperimentuose...

Mėsa rozmarino ir citrinos marinate

500 g mėsos (vištienos, kiaulienos, kalakutienos)
3 v. š. alyvuogių aliejaus
2 skiltelės česnako
1/2 citrinos
2 v. š. sojų padažo
2 v. š. rozmarino (šviežių smulkintų lapelių)
šviežiai maltų piprų
druskos

Mėsą supjausyti kąsnio dydžio gabalėliais, išspausti citrinos sultis, česnaką susmulkinti (sukapoti ar iššspausti). Sumaišyti visus marinato komponentus su mėsa ir palikti vėsioje vietoje porai valandų.
Gerai įkaitinti grilį, grilio keptuvę ar paprastą keptuvę ir kepti. Iškepusi mėsytė būna labai minkšta, sultinga ir skleidžia nuostabų aromatą. Ir, čia labai svarbu, greitai paruošiama.

P.S. Nuotraukoje - mėsa ruošta pietums su makaronais, tai papildomai dar galite įžvelgti trintų pomidorų tyrę ir jalapeño pipirus.

Skanaus!
Recepto šaltinis: White on Rice Couple.

Riešutai meduje

Gyvenu gerai. Kas rytą nubundu šalia mylimo žmogaus, leidžiu sau pasivolioti dar šiltoje lovoje ir, pramerkus vieną akį, paklausyti rytinių žinių, o į lovą man atneša švelnų pūkuotą chalatą. Atsikėlusi visuomet pasidarau puodelį žalios arbatos su citrina ir žemuogėmis, gurkšnodama sukinėjuosi po vonią ir kuičiuosi spintoje iki paskutinės minutės negalėdama apsispresti kokias pėdkelnes išsirinkti šiandien... Grojant gerai ryto muzikai truputį pašoku, nusišypsau sau veidrodyje, pamerkiu akį ir palinkiu geros dienos.
Ir išbėgdama į darbą niekada neimu skėčio - tada nelyja.

Jaučiuosi nuostabiai. Juk sakiau, kad galiu šypsotis. Ir šypsausi.

Riešutai meduje

20 lazdyno riešutų
8 šaukšteliai medaus
4 riekelės tamsios ruginės duonos

Riešutus smulkiai sukapoti (galima sudėjus į kelis polietileninius maišelius padaužyti kočėlu arba susmulkinti el. smulkintuvu), pakepinti sausoje, gerai įkaitintoje keptuvėje ir sumaišyti su skystu medumi*. Duonos riekeles paskrudinti ir užtepti riešutų - medaus sviestu.

Taip pat žiauriai skanu šitą masę dar šiltą užsitepti ant riekelės brie arba ožkos pieno sūrio. Ir gardžiuotis su puodeliu kavos.

*Medų geriau vartoti skystą, nesusicukravusį, nes jei nuspręsite indelį laikyti šaldytuve ar virtuvės spintelėje, vėliau riešutų ir medaus mišinį bus sunku lengvai užtepti. Be to, su skystu medumi skaniau.

Skanaus!

Recepto šaltinis: Kwestia Smaku.

Apie madingas piktžoles ir Katinišką paprastumą

Madingos piktžolės? Kas čia per velnias? O Jūs ką, nežinojot, kad gražgarstė (kitaip rucola arba eruca sativa) yra paprasčiausia piktžolė? Piktžolė, be kurios šiandien neapsineina nė vienas save gerbiantis arba bent jau įsivaizduojamai save priartinantis iki gerbiamumo restoranas, piktžolė, kurią rupšnoja kone visos elito žvaigždės ir žvaigždutės, rypaudami visokiems a la madingiems žurnalams kokie jie gurmanai, kaip jų namie ruošiamos salotos neapsieina be rucolos ir bla bla bla...

Aklai madų niekada nesivaikau, iki žvaigždžių ir žvaigždučių - man dar kaip karvei iki mėnulio, o madinguose restoranuose irgi nepietauju. Tai paklausit, kurių velnių aš čia apie tą gražgarstę pasakoju? Ogi todėl, kad radau tokį nepaprastai paprastą arba paprastai nepaprastą (čia dėl tos pačios gražgarstės ir kedro riešutų) receptą.

Receptas iš tokio vietinio, nacionalinės reikšmės, bet kažkodėl nepagrįstai garbinamo žurnaliūkščio "Žmonės", kur buvo spausdinamas trumpas interviu su gerb. D. Katinu. Straipsnį permečiau akimis dėl bendro išprusimo, bet neaptikau nieko ypatingo, tik pamačiau puikų receptą - D. Katino žaliąsias salotas. Paprasta kaip du plius du, bet toks paprastumas man panašu tik į pasilepinimą. Nusirašiau komponentus ir pradėjau tyliai dūsauti bei svajoti, kaip savaitgalį atsisėdus prieš saulutę valgysiu, rupšnosiu ir labai save mylėsiu.

Žaliosios salotos
Pagal D.Katiną

žaliųjų gražgarsčių
druskos
po keletą šaukštų moliūgų sėklų, kedro riešutų ir saulėgrąžų branduolių
alyvuogių aliejaus
balzaminio acto

Gražgarstes nuplauti, nusausinti ir išdėlioti lėkštėse. Sausoje kepuvėje apkepinti kedrų riešutus, moliūgų sėklas ir saulėgražų branduolius. Riešutus berti ant salotų, pabarstyti druska ir apšlakstyti aliejumi bei balzaminiu actu.


Skanaus!

Avokadų ir kokosų skonio ledai

Šiandien mano pasaulis kvepia sodriai gaivia žaluma. Taip, kaip kvepia tik po lietaus, kai vėjas gairina šaligatvių asfaltą, o obelų ir vyšnių žiedai pasipuošę lietaus ašarų trupiniais vėl kelia galvas į saulę.

"Važiuokim į Paryžių. Šįkart iš tikrųjų."

Pakuždu į ausį ir užsimerkiu. Užuodžiu ankstyvus rytus, kai įkritusi į sniego baltumo fotelį terasoje, mažais gurkšneliais galėsiu mėgautis kvepiančia kava. Ir ledais. O po kojom žydės kaštonai. Kai iki pilnos trūksta tik žemuogių, suvertų ant pačios ilgiausios smilgos, ir saujos prisirpusių vyšnių...

Avokadų ir kokoso ledai

2 dideli arba 3 vid. dydžio avokadai
360 ml pieno
240 ml kokosų pieno
120 ml cukraus
1 a. š. citrinos sulčių

Avokadus perpjauname pusiau, išimame kauliuką, išskobiame minkštimą. Į maišytuvą dedame avokado minkštimą, cukrų, citrinos sultis, pilame pieną ir kokosų pieną ir viską trinti tol, kol gausis vientisa, tiršta masė.

Gautą ledų masę, pilti į indą (geriau plokščią) ir dėti į šaldymo kamerą. Po 45 min patikrinti ir, jei prie indo kraštelių masė jau sustingusi, maišytuvu vėl ją gerai išmaišyti (visa tai reikalinga tam, kad ledų masė būtų vientisa, kreminė ir be vandens kristalėlių). Vėl dėti į kamerą ir po 30 min procedūrą pakartoti. Taip ledus permaišant kas 30 min. Po 2-3 val. (kada ledai bus tinkami smaguriavimui - pamatysite patys) iš anksto pasiruošti šaukštelius, ledus dėti į ledaines ir kibti į darbą ;)

Perspėju, ledai ypač sotūs.

Skanaus!

Recepto šaltinis: allrecipes.com

La dolce vita! Bazilikų panna cotta su trintais juodaisiais serbentais

Seniai žinau, kad būna nefotogeniškų žmonių, bet šiandien galutinai įsitikinau, jog būna ir nefotogeniškų desertų. Nemeluoju. Mano norams ir fotoaparatui jau ne pirmą kartą nepaklūsta tokia nepaprastai skani, kreminė ir nuodėminga panna cotta.

Nebuvo įrašo apie baltojo šokolado panna cottą su trintų aviečių ir vanilės padažu, nebuvo ir įrašo apie jogurtinę panna cottą su braškių putėsiais, nebuvo net įrašo apie pačią paprasčiausią tradicinę panna cottą su esspresso želė, nes tiesiog nebuvo normalios vaizdinės medžiagos, o tokia kokia buvo, manęs netenkino. Ir visus tuos kartus desertas buvo nepakartojamo skonio - tirpstantis burnoje, kreminės tekstūros, nesprangus.

Dar prieš rašydama šį įrašą, įsivaizdavau kokios puikios bus nuotraukos - ramios ir pablukusios žemiškos spalvos, pagrindinis dėmesys atitenka pavasariškai žaliam desertui, kuris išdidžiai pūpso patupdytas baltoje lėkštelėje. Ir kontrastui (vaizdo ir skonio, žinoma) - juodieji serbentai. Deja, deja, deja... Greičiausiai blogam šokėjui ir ... trukdo :) Kad ir kaip bandžiau fotografuoti, žalsva spalva šviečiant saulei man nepasidavė ir nuotraukose švelni žaluma virto kone kiaušinio trynio spalva, o ir kompozicija
Bet skonis... Trumpai - TOBULAS.

Neįprastų derinių savaitei skirtas, kartą jau prieš tai išbandytas namie, tikrai gana neįprastas derinys (tik kol neparagauji), kuriuo pirmąkart mus vaišino Violeta ir Rimas "Kulinariniame susitikime". Tokio deserto pamiršti neįmanoma.

Bazilikų panna cotta su trintais juodaisiais serbentais

2 saujos šviežių baziliko lapelių
300 ml grietinėlės (36% rieb.)
100 ml pieno
2 a. š. želatinos
2-3 a. š. cukraus
vanilės ekstrakto

Sauja šaldytų juodųjų serbentų ir cukraus
arba juodųjų serbentų uogienės

Bazilikų lapelius užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti 20 s. Nusausinti ir sutrinti blenderiu. Bazilikų tyrę sudėti į švarios medvilnės (marlės) skepetaitę ir nusunkti skystį, kuris bus naudojamas desertui. (Bazilikai mano pačios užauginti ant palangės ir atkentėję katino niokojimus, visi buvo paaukoti dėl kilnaus tikslo - panna cottos)

Pagal gamintojo nurodymus ant pakuotės pasiruošti želatiną. Į puodelį supilti grietinėlę, pieną, cukrų ir įlašinti kelis lašelius vanilės ekstrakto (nuostabu, jei turite vanilės lazdelių - sėklytes ikrapštykite tiesiai į puodelį su grietinėlės/pieno/cukraus mišiniu), kaitinti ant nedidelės ugnies, kol cukrus ištirps. Tik jokiu būdu neužvirinti! Nukelti nuo viryklės, įmaišyti pasiruoštą želatiną (kol ištirps) ir bazilikų sunką. Supilstyti į indelius, dėti į šaldytuvą ir laukti kol sustings.

Serbentus sutrinti su cukrumi ir tiekti prie deserto. Aš dar turėjau braškių, tai ir jų dėl vaizdo uždėjau.

Skanaus!