Kartais mano valandos dienoje suskaičiuotos ir, nors nieko nespėju, nusispjaunu ir einu tris žingsnius iki virtuvės. Tada skubėdama ką nors maišau, trinu, verdu, kepu, supykstu ant savęs, kad ir taip nieko nespėju, bet galų gale užgniaužiu savo pergyvenimus, papeikimus sau ir nusišypsau - naktis ilga, o aš viską tikrai spėsiu. Norit tikėkit, norit - ne, bet aš (dažniausiai) spėju.
Taip buvo ir vakar, kai žinojau, kad spintelėj tupi pora pakuočių avinžirnių, kurias pirkau (ne)tyčia (Jurgita, tu gi žinai apie ką aš :) ) ir neduoda man nė sekundės ramybės. Jau kurį laiką svajojau apie hummus, tik vis pamiršdavau, neprisiruošdavau, nebūdavo laiko, avinžirniai iškeliaudavo į sriubą, troškinius ar makaronus ar tiesiog tuo metu užsinorėdavau ko nors kito. Pamačiusi, kad tahini pastos, gulinčios šaldytuve, galiojimo dienos greitu metu bus suskaičiuotos, nusprendžiau, kad dabar pats laikas imtis skaniojo hummus.
Geras užkandis yra tas, kuris pats prašosi į burną, o ranka tiesiasi dar ir dar. Hummus, kaip ir Baba Ganoush ar (ne)tzatziki tokie ir yra. Žinoma, jo daug nesuvalgysi - siaubingai riebus, bet retkarčiais pasimėgauti galima. Ypač, kai užsinoriu kažko panašaus į baby food. Man patinka visokios tyrės, tyrelės, užtepai ir mirkalai. Pavyzdžiui sunkiai atsispiriu vaikiškai obuolių tyrelei ar trintiems obuoliams, kriaušėms, kokiam tepamam sūreliui, kurį pagardinu žalumynais, trupučiu jogurto ir prieskoniais. Arba natūraliam pomidorų padažui, kurį galiu kabinti šaukštais. Dar labai patinka ta pati Baba Ganoush, bet K. sako, kad ši smirdi. Et, vyrai.
Hummus man kvepia riešutais. Toks švelnus, kreminis, vos sūrus riešutų skonis. Labai labai skanu. Česnako kiekį galima reguliuoti - aš dedu arba 2 nedidukes česnako skilteles arba vieną rimtą. Jei dėti 3, hummus mano skoniui pernelyg trenkia česnakais. Kajeno pipirai ar saldžioji paprika - pagal nuotaiką. Žalumynai irgi. Beprotiškai fantastiška.
Tiems, kas vis dar ieško avinžirnių (o tokių klausimų sulaukiu išties labai dažnai), vaizdinė iliustracija. Dažniausiai aptinkami didžiuosiuose „Maxima“ ar „Rimi“ prekybos centruose. Konservuotų indelio kaina - 2,99 Lt, „Skanėjos“ - apie 3,40 Lt, o „Müller's Mühle Kichererbsen“ - apie 4,90 Lt.
Vokiškųjų neturėjau, tad nuotrauką pasiskolinau gamintojo.
HummusTaip buvo ir vakar, kai žinojau, kad spintelėj tupi pora pakuočių avinžirnių, kurias pirkau (ne)tyčia (Jurgita, tu gi žinai apie ką aš :) ) ir neduoda man nė sekundės ramybės. Jau kurį laiką svajojau apie hummus, tik vis pamiršdavau, neprisiruošdavau, nebūdavo laiko, avinžirniai iškeliaudavo į sriubą, troškinius ar makaronus ar tiesiog tuo metu užsinorėdavau ko nors kito. Pamačiusi, kad tahini pastos, gulinčios šaldytuve, galiojimo dienos greitu metu bus suskaičiuotos, nusprendžiau, kad dabar pats laikas imtis skaniojo hummus.
Geras užkandis yra tas, kuris pats prašosi į burną, o ranka tiesiasi dar ir dar. Hummus, kaip ir Baba Ganoush ar (ne)tzatziki tokie ir yra. Žinoma, jo daug nesuvalgysi - siaubingai riebus, bet retkarčiais pasimėgauti galima. Ypač, kai užsinoriu kažko panašaus į baby food. Man patinka visokios tyrės, tyrelės, užtepai ir mirkalai. Pavyzdžiui sunkiai atsispiriu vaikiškai obuolių tyrelei ar trintiems obuoliams, kriaušėms, kokiam tepamam sūreliui, kurį pagardinu žalumynais, trupučiu jogurto ir prieskoniais. Arba natūraliam pomidorų padažui, kurį galiu kabinti šaukštais. Dar labai patinka ta pati Baba Ganoush, bet K. sako, kad ši smirdi. Et, vyrai.
Hummus man kvepia riešutais. Toks švelnus, kreminis, vos sūrus riešutų skonis. Labai labai skanu. Česnako kiekį galima reguliuoti - aš dedu arba 2 nedidukes česnako skilteles arba vieną rimtą. Jei dėti 3, hummus mano skoniui pernelyg trenkia česnakais. Kajeno pipirai ar saldžioji paprika - pagal nuotaiką. Žalumynai irgi. Beprotiškai fantastiška.
Tiems, kas vis dar ieško avinžirnių (o tokių klausimų sulaukiu išties labai dažnai), vaizdinė iliustracija. Dažniausiai aptinkami didžiuosiuose „Maxima“ ar „Rimi“ prekybos centruose. Konservuotų indelio kaina - 2,99 Lt, „Skanėjos“ - apie 3,40 Lt, o „Müller's Mühle Kichererbsen“ - apie 4,90 Lt.
Vokiškųjų neturėjau, tad nuotrauką pasiskolinau gamintojo.
1 skardinė konservuotų/ arba 250 g virtų avinžirnių
1 citrina
2 skiltelės česnako
4 v. š. tahini (sezamų pastos)
½ a. š. druskos
kajeno pipirų/saldžiosios paprikos miltelių
alyvuogių aliejaus
Avinžirnius nuplauti po tekančiu vėsiu vandeniu ir nusausinti. Viename inde sumaišyti česnako skilteles, tahini pastą, išspaustas citrinos sultis, avinžirnius ir druską.Viską sutrinti elektriniu maisto trintuvu iki vientisos masės, kol ši taps tyrės konsistencijos. Jei tyrė atrodo per tiršta, galima įpilti kelis valgomuosius šaukštus paprasto virinto vandens.
Sudėti į dubenėlį, kuriame patieksite, užlašinti pora valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus, pabarstyti žiupsneliu kajeno pipirų arba saldžiosios paprikos milteliais ir porai valandų padėti į šaldytuvą, kad skonis taptų vientisas ir atsiskleistų prieskonių aromatas.
Valgyti šaltą. Skaniausia su pitos ar kitos plokščios duonos paplotėliais. Man dar be galo skanu su žaliomis daržovėmis (crudités): morkų šiaudeliais, salierų lapkočių stiebeliais, žiedinių kopūstų galvutėmis ar pvz. neįprasčiau - virtais briuselio kopūstėliais ar obuolių skiltelėmis.
1 citrina
2 skiltelės česnako
4 v. š. tahini (sezamų pastos)
½ a. š. druskos
kajeno pipirų/saldžiosios paprikos miltelių
alyvuogių aliejaus
Avinžirnius nuplauti po tekančiu vėsiu vandeniu ir nusausinti. Viename inde sumaišyti česnako skilteles, tahini pastą, išspaustas citrinos sultis, avinžirnius ir druską.Viską sutrinti elektriniu maisto trintuvu iki vientisos masės, kol ši taps tyrės konsistencijos. Jei tyrė atrodo per tiršta, galima įpilti kelis valgomuosius šaukštus paprasto virinto vandens.
Sudėti į dubenėlį, kuriame patieksite, užlašinti pora valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus, pabarstyti žiupsneliu kajeno pipirų arba saldžiosios paprikos milteliais ir porai valandų padėti į šaldytuvą, kad skonis taptų vientisas ir atsiskleistų prieskonių aromatas.
Valgyti šaltą. Skaniausia su pitos ar kitos plokščios duonos paplotėliais. Man dar be galo skanu su žaliomis daržovėmis (crudités): morkų šiaudeliais, salierų lapkočių stiebeliais, žiedinių kopūstų galvutėmis ar pvz. neįprasčiau - virtais briuselio kopūstėliais ar obuolių skiltelėmis.
Skanaus!
Recepto proporcijos standartinės, surankiotos iš kelių skirtingų šaltinių, o aš dažniausiai gaminu „iš akies“.
22 komentarai (-ų):
Oi nugvelbei mano įrašą :)) Ai tiek to.. reikės kokį papimpintą variantą ta proga išbandyt.. su keptom paprikom ar alyvuogėm.. :)
vau kaip skaniai atrodo ... pas mane jau ir guli pakelis avinzirniu ... geda pasakyti, bet jau ko gero geri metai ruosiuos issikepti falafeliu ir nesugebu atrasti tam laiko ... geda ..
Ziupsneli druskos ... tik dek savo recepta, gi zinai kartais reikia kad keli padarytu panasu,kol pati prisiruosi :))
Cha cha cha, kas pirmesnis, tas gudresnis :) Juokauju. ŽD, nieko aš negvelbiau, tik dabar prisiruošiau nufotografuoti, o tai žinai, tokie 'receptai' lieka dažnai nepastebėti ir pamiršti :)
aguonėle, falafelių aš irgi neprisiruošiu ir vis galvoju kaip čia juos pakepus, kad nereikėtų aliejuje kepti :)
gausiai skaniai atrodo! aš tai jau seniai galvoju avinžirnių įsigyti, nes tiek daug gėrio girdžiu apie juos. beje, kur tahini pirkai? :)
Bri, kaip tai kur? :)) "Sveikuose produktutose" :) Įsigyk įsigyk, aš juos dar italijoj pamėgau ir į salotas su tunu dėdavau :)
falafel tai išviso gėrybė... o jei dar kokį derantį padažiuką sumeistravus jogurtinį... tai .. mmm... ir su daug daržovių šviežių...
cia taip gundot falafelius iskepti ... ech.. tik ikvepimo jiems dar palinkekit :))))
>> falafelių aš irgi neprisiruošiu ir vis galvoju kaip čia juos pakepus, kad nereikėtų aliejuje kepti :)
falafeliai yra labai labai labai labai gerai, kai pirmąsyk paragavau, tariau sau - dievų maistas. visai rimtai, neperdedu. tiesiog užsimerkiau ir sustingau. o man taip retai pasitaiko ,)
nuvilsiu, bet, žinok, aliejuje 'tikriausia' ir... skaniausia ,) esu ragavusi ir orkaitėj keptų (tik aliejum pašlakstytų ar net ne), ir shallow-fried (neblogas variantas - dažniausiai šitą ir naudoju, mat nemėgstu cackintis su aliejaus puodais), ir, aišku, tradicinius. deja, bet orkaitėj kepti rutuliukai būna gerokai per sausi, jukšjukš. na arba aš tiesiog nesu įvaldžiusi tos technikos.
čia, kaip sakant, bijai vilko-neik į mišką: nori varškės spurgų, tai žinok, kad reiks aliejum pasitaškyt. ,)
o tau nepatinka variantas kepti-aliejuje-ir-nuvarvinti-ar-servetuke-nusausinti?
o į temą:
humusas yra labai šaunu. mažiems užkandukams tarp paskaitų, pakramsnojimams tarp valgių (spjūvis prancūzijos sveikatos ministerijos skelbimams 'neužkandžiaukite'), su daržovėm, duonom duonelėm, ar.. vienas.
mano mėgstamiausia variacija - su špinatais ir saulėje džiovintais pomidorais (mirkyti aliejuje gardžiau, bet ir 'atgaivinti' sausučiai visai nieko) - ne tik gardu, bet ir žiūrisi gražiai.
aguonėle, jau ir aš baigiu susigundyt :)
Egidija, apie padažiuką prašom plačiau :) Su žalumynais? Česnakais? Ar dar koks kitoks?
jule, tu kaip visada - auksas. Dėl aliejaus, mano jautrokas skrandis, todėl aš stengiuosi nevalgyti (ir nevalgau) riebaluose virtų produktų, geriau troškintą ar virtą. Nepiktnaudžiauju tsknt. Nu bet vistiek gundausi. Neprisigeria jie labai labai labai daug aliejaus?
Tauta reikalauja proporcijų humuso :)
man tai 'normaliai' - iš esmės man nepatinka kepti aliejuje dalykai dėl to 'riebumo', liekančio ant lūpų, net nežinau kaip nusakyti. po falafelių taip nebūna - gal kad neblogai nusausinu servetuke?
aišku, ne troškinti brokoliai (šypt), bet ir ne tiek prisigeria aliejaus kaip kokie karbonadai, džiūvėsėliuose apvolioti.
Jurgita žino žino :))
Labai smagus 'tepaliukas', būtinai bandysiu, sudėtis smarkiai patinka.
Baisiai mėgstu visokius užtepus ant duonos pusryčiams, o užsikabinau paragausi "Sveikuose produktuose" rastų "LandKrone" užtepų :) Mmm, taip ir gundausi gaminti hummus... Atrodo, net dabar jo skonį jaučiu :)
Egel, padažiukas tai elementarus: jogurtas be priedų, plius tahini, plius česnakas ir citrinų sultys. na galima ir žalumynų kokių: kalendros, petražolių ir t.t.
pardon, vardą negražiai per skubėjimą parašiau...Egle...
Tralialia, gavau avinžirnių :)) Sausų. NET dviejų rūšių radau, cha :) Bet gal tik trečiam dideliam prekybcentry! Tiesa, su konservuotais ne taip sekės, paieškas atidedu kitam sykiui :)
papasakokit apie tahini. Ar ryškus kvapas? ar aštrus? Ar su kuo nors palyginamas?
Visas kitas dalis vakar sumaliau ir išragavau, įbėriau sausų sezamų, tai tik tiek, kad faktūrą padarė įdomią. Bet visam humusui lyg ir trūksta ryškesnio skonio.
Kodėl rašai, kad siaubingai riebus? Ar nuo to trupučio aliejaus jau tau per siaubingai?
Sveiki,
gal galima butu gauti informacija, kur jus perkate sezamu pasta, nes didziuosiuose prekybos centruose nera, tai kur jos butu galima gauti?
is anksto dekoju uz info :)
Žinoma ;) aš perku "Sveikuose produktuose" Atrodo štai taip: http://www.sveikiproduktai.lt/content/sezamo-pasta-tahini-tamsi-ekologiska-340-g-sunita
Kur įsigyti rašoma čia:
http://www.sveikiproduktai.lt/howto
Bet esu mačiusi tahini ir kitose eko parduotuvėlėse.
Aciu labai dar kartele uz info @-->---
Nėra už ką.
Dalia, kvapas jo tikrai nėra ypatingai aštrus. Vos pradarytas stiklainėlis maloniai ir švelniai atsiduoda sezamais. Manasis jau prasivėdėjęs, nes pradarytas stovi daugiau nei pusmetį, tai labiau užuodžiu aliejų, kuris nusistovi tahinio viršuj, kai atsiskiria trintos sezamo sėklos ir aliejus.
Riebus, nes pagamintas tik iš sezamų sėklų (trintų) ir augalinio aliejaus, o 100 g turi 678 kcal.
skaniausia humus yra su ant sviesto pakepintais pusu riesutais (nezinau, kaip versti, pine kernel), tokio humuso pati nedarau, valgau tik turkijoje...nuostabesnio humuso nesu valgius...
Rašyti komentarą