Cukruotų riešutų ir spanguolių pasaka

Kompiuteris, internetas ir virtuali realybė - kasdien tampa vis didesniais mano "vidinio aš" priešais. Žinau, daug kam tai skamba juokingai, paradoksaliai ir netikėtai, nes tie, kas mane pažįsta, žino jog didžioji mano gyvenimo dalis telpa toje nedidelėje dėžutėje, kasdien įdėmiai stebinčioje mane ir mano emocijas. Didžiąją laiko dalį.

Tai ir mano darbas, mano bendravimo priemonė, mano žaidimų aikštelė, mano idėjų šaltinis, o kartais ir mano laisvalaikis. Ir jei ta maža, pilka, kvaila, nešiojama dėžutė sugenda, aš einu iš proto ir jaučiuosi kaip be rankų. Taip, aš esu nuo jos priklausoma ir tada manęs neapleidžia jausmas, kaip tądien, kai pasimetusi keturmetė mergaitė saulėtame ir sausakimšame Palangos paplūdimyje iškeliavau ieškoti mamos ir tėčio. Tuomet aš tos dėžutės nekenčiu. Nuoširdžiai ir tikrai nekenčiu.

 

Bet gyvenimas man dovanoja didelius ir gražius netikėtumus. O tada kiekviena akimirka virsta stebuklinga, nuoširdžia ir tokia tikra. Ta pati dėžutė pilna tokių stebuklingų dalykų ir gerų žmonių, kurių galbūt gyvenime aš niekuomet nebūčiau sutikusi, dabar nebūčiau tuo, kas esu, nedaryčiau to, ką darau ir neturėčiau jūsų visų, mane skaitančių. O virtuali realybė gali padovanoti draugų, kurių gatvėje atsitiktinai nesutiktum, iki skausmo panašių į tave patį ir skaitantį tave visą taip, lyg skaitytų savo mintis. Net jei jie ir gyvena toli...

O vienas įdomiausių ir paskutinių netikėtumų - "netyčia" suorganizuotas virtualių pažinčių vakaras, prasidėjęs nejuokingai juokingais nutikimais ir nušalusiom kojom, bei pasibaigęs niekada nesibaigiančiom kalbom (kažkada juk reikėjo išsiskirstyti), sušiais, vynu, sūriu ir tobulu šokoladiniu pyragu. Taigi, Dovilės išvykimo proga suorganizuotas, mano ir Justės visom keturiom palaikytas, ilgai nekalbinant ir nesispyriojant sulaukus Violetos ir Dovilės pritarimo, susiruošėme švęsti pažintį.

Keista, kad 5 skirtingi ir vienas kito beveik nematę žmonės, randa tiek daug bendro. Negalvokite, kad mūsų kalba sukosi tik apie kompiuterius ir kitokia geek'inę veiklą - visos jaunos, žavios ir veiklios. Skamba kaip iš serialo, bet aš nemeluoju.Štai, Violeta - į pažintį atklydo foodblog'indama - man jos rašymai tokie artimi ir iki skausmo pažįstami, kad rodos, ten rašau aš pats, o ruošiamas maistas, jei ten nebūna mėsos, prašyte prašosi į mano lėkštę.  Justė - be galo talentingai ir gražiai fotografuoja, kaskart negaliu atsigėrėti jos nuotraukomis - į žaidimų aikštelę užsuko prieš metus, tada ir atradau jos fėjišką fotografijos pasaulį. Dovilė (kurią pažįstu jau daugiau ne šešerius metus, beje mūsų pažintis prieš tiek laiko irgi prasidėjo virtualiai, o jau daugiau nei į metai bendraujame gyvai), kuria nuostabius ir be proto gražius papuošalus. O su kita Dovile mane suvedė... bendras darbas - naujasis žaidimų aikštelės logo, kuriuo pasipuošim netrukus - jos ilgas, krupštus ir kantrus darbas. Su manim labai nelengva, aš žinau... 

Dar kartą įsitikinau, kad virtualus gyvenimas gali virsti labai gražaus, malonaus ir tikro bendravimo pradžia. Aš tikiuosi, kad čia buvo tik pradžia.

O nuo gyvenimo įdomybių šoktelkim prie virtuvinių linksmybių. Tad apie cukraus plutele dengtus riešutus. Ilgą laiką knietėjo išbandyti cukruotus riešutus, bet vis pritrūkdavo arba laiko, arba galimybių. Arba gero recepto. Nors tikrai žinojau, kad Deivio receptai negali pavesti, savo akimis mačiau, kad pagal jo receptą daug kam šis receptas tiesiog nesuveikė. Be to, ieškojau kažko įdomesnio ir galbūt šiek tiek kitokio.

Kai jau buvau bepamirštanti, kad tuos riešutus išvis norėjau gaminti, po akim pasitaikė One Particular Kitchen receptas - cukruoti riešutai su prieskoniais ir džiovintomis spanguolėmis. Jums skamba taip pat skaniai, kaip ir man? Tada marš į virtuvę ieškoti spintelėse produktų, rištis prijuostę ir stoti prie puodų. 

O riešutai išties skanūs - traški ir saldi plutelė, liežuvį tango šokti priverčiantys čili pipirai ir visada mano mielai sutinkamas cinamonas. Cukruoti riešutai tinkami, regis, visais gyvenimo atvejais: pagardinti pusryčių košę ar javainius, berti į salotas (suteikia žavaus ir pikantiško traškumo) ar tiesiog užkandžiauti žiūrint sporto rungtynes ar gerą vakaro filmą. O gražiai supakuoti tampa ir skania dovana ar lauktuvėmis.

Cukruoti riešutai su spanguolėmis

400 g įvairių riešutų (migdolų, lazdyno, anakardžių, graikinių ir kt.)

2 kiaušinio baltymų, kambario temperatūros

1 v. š. vandens

80 ml rudojo cukraus

160 ml baltojo smulkaus cukraus

1  a. š. druskos
1 a. š. cinamono

 ½ a. š maltų čili pipirų

150 - 200 g džiovintų spanguolių

Įkaitinkite orkaitę iki 150°C temperatūros. Į didelį dubenį suberkite riešutus (dubenį paimkite didesnį, nes riešutus reikės maišyti). Mažesniame dubenėlyje išplakite baltymą su 1 v. š. vandens iki standžių putų ir gerai sumaišykite su riešutais, kol šie tolygiai pasidengs baltymo puta.

Į riešutus suberkite cukrų, rudąjį cukrų, druską, čili pipirus bei cinamoną ir taip pat gerai išmaišykite – kol riešutai visiškai pasidengs cukraus ir prieskonių sluoksniu.

Paberkite riešutus ant kepimo popieriumi išklotos kepimo skardos ir tolygiai paskirstykite, kad riešutai nebūtų sulipę. Kepkite 10 minučių. Tuomet riešutus gerai išmaišykite, kepkite dar 10 minučių ir vėl gerai išmaišykite. Suberkite džiovintas spanguoles ir vėl pašaukite į orkaitę 10 minučių.

Ištraukite riešutus iš orkaitės, pamaišykite, kad neliktų jokių gumulėlių ir sukibusių riešutų bei paskleiskite ant lygaus paviršiaus, kad vienas su kitu nesiliesdami riešutai atvėstų. Laikykite sandariame inde.

Skanaus!

Recepto šaltinis: One Particular Kitchen