Keptas viščiukas su traškia garstyčių plutele

Man patinka uosti. Vėją, pavasario priešpiečiais glostantį skruostus. Jazminus, kadaise žydėjusius po senuoju kambario langu. Stiprią ryto kavą, gilią naktį, tyras svajones. Uosti šiltą lietų ir karščiu alsuojančias gatves. Miestą ir gyvenimą, didelius kaip pasaulis. Mūsų rytą, vasaros obuolius, įkeptus į pyragą, žemuogių smilgą, virstančia  raudonais karoliais ir "Eskimo" ledus. Palengva tirpstančius rankoje. Blunkančias vaikystės nuotraukas, kvepiančias prisiminimais ir rudeniškus rytus, meilės akimirkas. Paiki tie mano kvapai. Žinau.

Bet labiausiai už viską man patinka uosti knygas. Dar kvepiančias spaustuve ir tas kitas. Kvepiančias istorija. Lėtai sklaidyti puslapius, stebėti bėgančias raides, susivijusias į (ne)reikšmingus sakinius ir gerti popieriaus kvapą. Ir dažų. Ir laiko. Ir istorijos. Knygas aš myliu. Nuo mažens. Tik pastaruoju metu vis pritrūkstu joms vos valandos per dieną. Kaskart kartoju, kad dabar... jau dabar.. dabar tai jau tikrai skaitysiu. O neskaitytų knygų kalnas vis auga ir auga, ir auga. Grėsmingai ketindamas sutrypti mano sąžinę. Ir jau beveik sutrypė.

Bet aš ne apie tai. Apie Knygų mugę. Porą metų teko nesilankyti, nes tas masinis "turgus", kuomet negali net prieiti prie norimo stendo ir krūva išprotėjusių žmonių, atėjusių labiau vardan pačios mugės, nei knygų mane žiauriai erzina. Ir dar, aš amžinai norėčiau susipirkti visas ten esančias knygas ir užsidaryti amžiams. Ir tik skaityti skaityti skaityti, savo didelėj įsiviazduojamos ir niekada nesibaigiančioj bibliotekoj. Pasislėpus tarp  ąžuolinių lentynų, įsitaisius  Arne Jacobseno kiaušinyje, o prie kojų šiltai įsitaisius šuniui ir katinui. O taip, aš buvau knygų graužikė. Buvau.

Ką skaitot, mielieji? Šiuo metu. Ir ką drąsiai rekomenduotumėt, a?

Apie viščiuką. Viščiukas nelabai į temą. Na, pusiau į temą. Kaip žinia, savaitgalis jau visai ant nosies, o aš prisiminiau, kad kažkokiu neįmanomu būdu, šis viščiukas užsigulėjo mano archyvuose geras 2 savaites. Taigi, savaitgalio pietums - idealus pasirinkimas. Nedaug terlionių ir puikus rezultatas. Sakau, nes viščiukas beveik išnyko akyse. Traški plutelė (prašau nekreipti dėmesio į neapskrudusią krūtinėlės dalį -  mūsų "orkaitė" tokius didelius kepinius kepa nelabai tolygiai) ir minkšta mėsytė. Žodžiu, valgyk, ausim lapnok ir džiaukis.

Keptas viščiukas su traškia garstyčių plutele

3-4 česnako skiltelių, susmulkintų

2 v. š. dižono garstyčių

2 v. š. sauso balto vyno

1 v. š. sojų padažo

2 v. š. tyro alyvuogių aliejaus

1 a. š. aštraus čili/tabasko padažo

1 a. š. Provanso žolelių

½ a. š. druskos

1 išdarinėto viščiuko*

* Marinato porcijos ir kepimo laikas paskaičiuotas 1-1,2 kg viščiukui

Paruoškite marinatą: smulkintą česnaką, garstyčias, vyną, sojų padažą, aliejų, čili padažą ir prieskonius sudėkite į elektrinį maisto trintuvą ir sutrinkite iki vientisos, emulsinės masės.

Nuplautą ir nusausintą viščiuką visą tolygiai ištepkite garstyčių marinatu. Dėkite viščiuką į gilų indą, apvyniokite jį maistine plėvele ir palikite nakčiai šaldytuve, kad mėsa marinuotųsi.

Likus mažiausiai 30 minučių iki kepimo išimkite vištieną iš šaldytuvo, įkaitinkite orkaitę iki 220°C temperatūros.

Dėkite paukštį į kepimo skardą krūtinėle žemyn (kad sausiausia paukštienos dalis – krūtinėlė liktų sultinga ir neperkeptų). Ant viršaus tolygiai paskirstykite visą inde likusį marinatą ir pašaukite į orkaitę. Kepkite apie 30-35 minutes arba kol vištiena gražiai paruduos, o odelė taps traški.

Iškepusį paukštį išimkite iš orkaitės ir prieš pjaustydami leiskite vištienai pastovėti ne trumpiau kaip 5 ar 10 minučių, kad mėsa būtų sultingesnė ir minkštesnė. Dėkite viščiuką ant švarios pjaustymo lentos ir supjaustykite į 8 gabalus, naudodami aštrų peilį arba virtuvės žirkles.

Tiekti su šviežiomis ar keptomis daržovėmis, bulvių koše ar kitu mėgstamu garnyru.Aš kepiau karamelizuotas morkas ir svogūnus balzaminio acto padaže.

Skanaus!