Varškės pyrago ir kasdienybės trupiniai

- „Padas ne per sausas. Sakyčiau, iškepęs tobulai. Varškė... hmmm...“
- „Galėtų būti puresnė?“
- „Aha.“
- „Žinau. Šitas plaktuvas kažkodėl vargiai plaka, baltymai neišsiplakė taip, kaip norėjau. Žinai, reikėtų naujo.“

- „Žinai, man atrodo, kad čia nereikėtų to viršutinio sluoksnio.“
- „Sakai? Kad būtų panašesnis į cheesecake'ą?“
- „Aha.“

- „Bet gi čia - varškės, o ne sūrio pyragas. Man tai čia tas sluoksnis puikiai dera.“

Kartais man atrodo, kad per daug jį išlepinau. Arba per ilgai kartu žiūrėjome visus „Top Chef“ sezonus, visas serijas nuo pradžios iki pabaigos. Brangiausiojo kritika dažnai primena Anthony Bourdain'ą, Tom'ą Colicchio ir Toby Young'ą kartu sudėjus. Ištraukti gerą žodį iš jo lūpų - sudėtinga. Ragaudamas kone kiekvieną patiekalą (išskyrus Čili troškinį ir makaronus su rūkyta vištiena ir jalapeno pipirais) randa prie ko prikibti, ką pastebėti ir netgi pirštu parodyti, ką „reikėtų šiek tiek pakoreguoti“. Būna akimirkų, kai pagalvoju, kad verčiau pats ir stotų prie viryklės, ar bent jau pasisiūlytų tai padaryti - vis tiek dažniausiai nesutinku. O tada ir pažiūrėsim, kad „Žinai, morkų galėtų čia būti mažiau.“ 

Kita vertus, tyliai nusišypsau, prunkšteliu į ūsą ir labai džiaugiuosi, kad jam ne vis vien. Kad domisi tuo, ką darau ir noriai ragauja visus mano eksperimentus, net jei jie būna ir nelabai vykę. Džiaugiuosi, kad prieš 4  metus dar barako virtuvėje, nesupratęs, kas yra Bolognese padažas ir kodėl jame plaukioja žolelės, jį išpeikė, o pats užsivarvolinęs ketčupo tiek, kad nebesimatė nei makaronų, nei mano kruopščiai ir ilgai ruošto Bolognese, šiandien jis į maistą žiūri kitaip. Mūsų šaldytuve seniai negyvena koldūnai po 2 Lt, spintelėse nėra universaliosios „Vegetos“ ir, laimei, dingo majonezo manija. Esu laiminga.

Pavasario saule, balandžio rytmečio lietumi ir burnoje tiprte tirpstančiu varškės pyragu. Štai taip ir kvepia mūsų kasdienybės trupiniai.

Žinau, žinau... varškės pyragų aplink užderėjo, kaip grybų po rudeninio lietaus... Jurgos tobulasis nekeptas varškės pyragas (kurį buvau prisižadėjus gaminti savo gimtadieniui, tačiau planai netikėtai pasikeitė ir pyrago nebuvo), Jurgitos pats skaniausias varškės pyragas su pudingu. Irgi toOobulas. Arba Rūtos pasakiškas varškės pyragas su traškia trupinėlių plutele. Regis, varškės pyragas never fails. 

Po Velykų, mama aprūpino mane beveik kilogramu varškės (nusprendėme, kad  maisto užtenka ir pyrago Velykoms nekepsim, tad liko daugiau nei kilogramas varškės, dalį pasiėmiau „lauktuvių“). Ne ricotta - nuplaukė mano nusižiūrėtas pyragas. Vietoj, kad išsikepus pernai Velykoms ragautą klasikinį cheesecake'ą (jam tinka per sietelį pertrinta varškė), ilgai sukau galvą, ką čia gero su ja nuveikus. Brangusis pritarė pyrago idėjai, nors  tikrai nesam didieji saldumynų valgytojai, ir štai... dingt mintis galvon, kad gi kadaise Kokone mačiau tooobulą varškės pyragą. Sakykit, ką norit, bet šitas pyragas (ne tortas!) - tikras, geras ir vaikystės skonį primenantis pyragas. Ką ten primenantis, sugrąžinantis į vaikystę, kai namai kvepėdavo varškės pyragu...

Ir išties, viskas čia puikiai dera ir pyragas, kaip sakė Gintė, yra tikras Varrrrrškius. Kitą kartą vyšnias galbūt keisčiau džiovintomis slyvomis, manau, kad būtų dar skaniau arba kaip rekomenduoja recepto originalas šviežiais ar konservuotais vaisiais.

Varškės pyragas su rome mirkytomis vyšniomis

Tešla:

150 g sviesto

150 g cukraus

1/2 šaukstelio malto cinamono

1 šaukstelis vanilinio cukraus arba keli grūdeliai natūr. vanilės

1 kiaušinio trynys

300 g miltų

Sviestą išlydykite, cukrų sumaišykite su cinamonu ir vanilniu cukrumi ir supilkite į ataušintą sviestą. Tuomet įdėkite trynį ir miltus (galima ir šiek tiek kepimo miltelių, kad tešla būtų puresnė). Viską trupinkite tarp pirštų (neminkyti!!), kol susidarys trupiniai. 2/3 trupinių suberkite į popieriumi išklotą skardą, šiek tiek paspauskite ir kepkite 10 min. iki 200 C įkaitintoje orkaitėje. 

Varškės įdaras:

200 g džiovintų vyšnių

200 ml tamsaus romo

120 g sviesto

150 g cukraus

4 kiaušinių

2 v. š. manų kruopų

750 g varškės

vanilinio cukraus

Vyšnias užpilti romu ir palikti pernakt arba mažiausiai 3-4 valandoms, kol vyšnios išbrinks.

Trynius atskirkite nuo baltymų. Sviestą išsukite su cukrumi iki purumo, sudėkite trynius, varškę, manų kruopas, vanilinį cukrų ir vyšnias. Į varškę sukrėskite iki standžių putų išplaktus baltymus ir lengvai išmaišykite. Tuomet ant iškepto ir atvėsinto tešlos pagrindo užtepkite varškės įdarą, išlyginkite ir užbarstykite likusais tešlos trupiniais. Kepkite 40 min. 200 C orkaiteje.

P. S. originalus receptas (už kurio paviešinimą žemai lekiuosi Gintei ir Ernestai, Kokono draugei) yra su vaisiais. Konservuotais ar džiovintais. Aš varškės įdaro proporcijas padidinau 1/4, tad būtinai siūlau perskaityti ir Ernestos rekomendacijas.

Skanaus!

Originalaus recepto šaltinis: Kokonas