Paprastai ir cukruotai.

Teisintis labai nemėgstu, tačiau priežasčių kodėl apie tai tik dabar - apstu. Bet tiek to... "Geriau vėliau nei niekada", - sako liaudis, tad aš ir keliauju tiesiai prie reikalo - prieš porą savaičių oficialiai duris pravėrusi, o žurnalistus ir tinklaraštininkus į pristatymą praėjusį ketvirtadienį pakvietė "Kulinarijos studija". Ir aš ten buvau, arbatą, vyną gėriau, o savo šokoladinį molten cake, namo parsinešiau, mat labai labai skubėjau.

Taigi, praėjusios savaitės ketvirtadienio rytą, kitapus Rusų dramos teatro, vietoje "InVino -tuvės" (Teatro g. 7 -7 ) įsikūrusi studija, pakvietė į vėlyvųjų pusryčių spaudos konferenciją. Visi, kuriems sostinės kulinarinėje arenoje trūko veiksmo, praktinių, gyvų pamokų ar tiesiog laisvalaikio pramogos prie viryklės, turėtų nustoti skųstis. Arba bent jau skųstis mažiau. 

Pavieniai praktinės kulinarijos kursai/mokymai Vilniuje tai atsiranda, tai vėl tyliai kažkur dingsta. Nežinau ar be proto brangūs "Count Line" kursai verti sumokėtų pinigų - ten lankytis neteko. "Skonio studijoje" vedamus kursus galėjau stebėti akies krašteliu apsiperkant - atrodo labai patikimai. Ir Vygantas pamenu, pakankamai neblogai atsiliepė. "La Carnevale" pamokos, bent jau iš prisistatymo, man pasirodė nelabai rimtos, o ką galvoju apie "Virtuvės guru", jau sakiau čia. Taigi, ketvirtadienio rytą su dideliu smalsumu nuskubėjau žiūrėti, o kaipgi bus "Kulinarijos studijoje"?  

Bendraminčių skautų Dariaus Budzinausko ir Aistės Stonytės idėja gimė, supratus, kad Vilniuje nėra vietos, kurioje kulinarijos būtų galima mokytis iš profesionalų ir gerai praleisti laiką. Aplankę kelias ne Lietuvoje veikiančias tokias studijas, grįžo su galybe idėjų ir pasiraitoję rankoves ėmėsi darbo. Rezultatas - veikianti "Kulinarijos studija".

Jaukios ir stilingai įrengtos studijos šeimininkai sako norintys, jog visi ateinantys čia jaustųsi kaip namie: pageidauji arbatos ar kavos, jungi virdulį, pasiruoši sau ir dar kitiems pasiūlai. Kol kas nedidelė knygų biblioteka - idėjoms ir įkvėpimui ar laukimo minutėms užmušti, jei atvykote per anksti. Be pagrindinės virtuvės erdvės, kurioje laisvai gali gaminti 10 žmonių ir virtuvės šefas, greta vienos sienos ir vaizdo į žaliuojantį kiemą glaudžiasi stalai, prie kurių bus vakarieniaujama gaminimo sesijoms pasibaigus.  Aplinka šviesi, minimalistinė, tačiau neatrodo pernelyg sterili. Kaip sakė D.Budzinauskas, dar trūksta užgyvenamų detalių: vazonėlių su prieskoniais ant palangės, pagalvėlių ar šiaip smulkmenų, tačiau čia būti išties gera ir lietum kvepiantis rytas padvelkė modernia prancūziška elengacija.

Kulinarinių sesijų temos ir prasideda nuo klasikinės prancūzų virtuvės ir tęsiasi iki egzotiškojo Tailando ar Libano kvapų. Gruzijos, Armėnijos, itališkųjų Sicilijos ir Toskanos regionų valgiai, rusų, lenkų , tradiciniai japonų virtuvės  patiekalai,  pietu meniu pagal santūriuosius vokiečius ir netgi tradicinė lietuvių virtuvė, Žolinių valgiai, Padėkos dienos vakarienė, molekulinė virtuvė. Visas šias ir kitas  "Kulinarijos studijos" temas rasite išrikiuotas jų puslapyje. Greta suaugusiems rengiamų kursų, planuojamos ir sesijos šeimoms,  į maisto ruošą įtraukiant ir mažuosius bei mamoms, neturinčioms kur palikti mažylių - greta studijos esančiose patalpose planuojama įrengti žaidimų kambarį..

Šefai. Jų kol kas - 15. Ir kol kas visi tik vyriškosios giminės atstovai. Nors ne veltui sakoma, kad geriausi kulinarai vyrai, turiu pastebėti, kad prie virtuvės darbastalių tą rytą stojo tik studijos viešnios. Savo tinklalapyje "Kulinarijos studija" kol kas pristato tik 6 virtuvės meistrus, tačiau D. Budzinauskas patikino, kad artimiausiu metu bus atskleisti visi virtuvės paslaptis padėsiantys įminti vyrukai. O ateityje kulinarijos subtilybių galbūt mokys ir profesionalios virtuvės arenoje kur kas rečiau matomos damos. Iš kol kas esamų virtuvės profesionalų man teko tik šiek iš arčiau pažinti D. Dabrovolsko (restoranas "Neringa") ir M. Praškevičiaus ("Briusly" ir "Woo") patiekalus. Abu virtuvės meistrai lengvai ir maloniai bendrauja, nors gal ir nėra patys kalbiausi sutikti vyrai :). O štai iš Libano kilusiam Ossama Charafeddine tikrai iškalbos ir jumoro jausmo netrūksta. Mane tikrai sužavėjo tai, kaip jis bendrauja su studijos "mokiniais".

Studijos šeimininkai prasitarė, kad kulinarines sesijas ves ne tik profesionalai, dirbantys restoranų virtuvėse - artimiausiu metu iš arti bus galima pamatyti ir patarimų išgirsti ir iš kulinarinėje padangėje vis ryškiau žibančių žvaigždučių. Jau susitarta, kad porai kulinarinių sesijų diriguos ne tik buvęs ŽAS'as Bilas, bet ir Londone gyvenanti Beata Nicholson.

Kaina. Viena kulinarinė sesija, kurios metus dalyviai mokysis ruošti užkandį, karštą patiekalą ir desertą, kainuos 115 Lt. Planuojama, kad sesijos truks apie 3 valandas, bet jei šefas ar dalyviai užsiplepės, greičiausiai ir ilgiau. Prie pačių gamintos vakarienės bus siūloma ir specialiai konkrečios sesijos valgiaraščiui parinktas vynas, kuriuo bus galima mėgautis čia pat, skanaujant savo rankomis ruoštą vakarienę.

Nors mano nuomone, kaina yra beveik teisinga (kaip paslaugą perkantis vartotojas, be abejo, norėčiau, kad ji būtų kuo mažesnė), šiuo metu asmeniškai man, ji šiek tiek kandžiojasi.Mielai apsilankyčiau bent vienoje sesijoje (svajoju apie Prancūzijos virtuvę), bet teks palūkėti, kol kišenė galės atsiverti atsiverti kur kas plačiau. Taip pat, manau, kad turiu teisę lyginti "Virtuvės guru" ir "Kulinarijos studijos" kursus. Į pirmuosius, kurių kaina labai panaši, ir už dyką antrąkart kojos nekelčiau. O pramogai "Kulinarijos studijoje" teks pataupyti, bet ateityje tikrai apsilankysiu.

Pirmas įspūdis - labai labai neblogai. Jei idėjos autorių kalbos apie organizuojamus labdaros projektus, pamokas vaikų namų auklėtiniams bei Jamie Oliverio vizitą  nebus tušti pažadai ir viską pavyks įgyvendinti taip, kaip planuota, beliks drąsiai spausti dešinę. Na, o kaip bus išties... Pagyvensim - pamatysim.

Įsūdžius kitomis akimis, galite pasiskaityti ir pas Jurgą iš "Lengvų daiktų". O apie pačią studiją ir ką dar joje galima veikti, skaitykite oficialiame "Kulinarijos studijos" tiklalapyje.

O dabar - trumpai. Į dienos šviesą net galbūt nelabai tinkamas traukti, labai kuklus, bet tikrai neprastas receptas. Taigi, reanimuojam senąjį palmjerų variantą. Žinoma, kad į kur kas paprastesnį, dar greitesnį ir ypač tinkamą, kai užgriūna netikėti svečiai. Arba netikėtas potraukis saldėsiams ir pyragaičiams.

Palmiers. Pâte feuilletée.
~30 mini sausainėlių

500 g. (6 lakštai) sluoksniuotos bemielės tešlos

120 ml. cukraus

2 a.š. vanilinio cukraus

Šaldytą sluoksniuotą tešlą atšildyti kambario temperatūroje. Sumaišykite paprastą cukrų su vaniliniu cukrumi.

Ant virtuvės stalo paviršiaus berti 1 a.š. cukraus mišinio, patiesti tešlos lakštą, pabarstyti paviršių dar 1 a.š. cukraus. Šiek tiek iškočioti. Užberti dar 2 a. š. cukraus ir suvynioti*. Tą patį pakartoti su kitais tešlos lakštais.

Suvyniotą tešlą supjaustykite 5 mm. storio juostelėmis, spustelėkite pyragėlius delnu ar pirštais, kad šiek tiek susiplotų ir dėkite į kepimo skardą. Patepkite kiaušinio plakiniu,  pabarstykite likusiu cukrumi ir pašaukite į 220°C karštumo orkaitę.

Kepkite, kol gražiai paruduos, o cukrus ant pyragėlių karamelizuosis. Tai užtruks 15-20 min. Leiskite atvėsti ir mėgaukitės su rytiniu puodeliu kavos ar arbatos.

* Vyniokite taip: pažymėkite tešlos lakšto vidurio liniją ir iš abiejų pusių tešlą sulenkite iki pažymėtos linijos.  Pakartokite dar kartą.

Skanaus!