Pasakos apie karamelizuotus pomidorus ir grietinės ledus

Skaitau. Tiksliau, paskutiniu metu vėl iš naujo bandau atrasti skaitymo malonumą ir geriant kvapnią arbatą vidurdienio saulės atokaitoje, užvertus paskutinį puslapį nesuprasti, kur dingo ką tik po kojomis dar kabėjęs rytinis rūkas. Skaitymas man - tarsi transo būsena, kai lyg medus arbatoje ištirpsta laikas. Tačiau kur kas dažniau nei grožinę literatūrą, aš vis dar skaitau receptų knygas. Šįkart - paskutinė duoklė darbui ir J. Vysockajos „Receptai visiems metams“

Jei žiemą prekybos centre dairotės braškių, o vasarą – Kalėdomis kvepiančių mandarinų, ši receptų knyga tikrai ne jums. Nors galėtų būti ir atvirkščiai – pavartę ir perskaitę įsitikinsite, kad sezoninė mityba ir gyvenimas gamtos ritmu kasdienį racioną praturtinti vitaminais, būtinomis organizmui medžiagomis ir netgi tapti smagiu žaidimu. „Abrikosus reikia valgyti liepą ar rugpjūtį, bet tikrai ne sausį, braškes – birželį, o žiemą gardžiuotis pupelėmis, žirniais, duona ir kitu puikiu maistu“, – rašo knygos autorė Julija Vysockaja, pagrindine knygos tema pasirinkusi metų laikais pagrįsta mitybą.

Leidyklos „Alma Littera“ išleista garsios rusų aktorės ir kulinarinės TV laidos „Valgome namie" vedėjos Julijos Vysockajos knyga „Receptai visiems metams“ – jau antroji lietuvių kalba pasirodžiusi moters knyga. Nesvarbu ar J. Vysockają pažįstate kaip aktorę ir garsaus rusų režisieriaus A. Končalovskio žmoną ar nuolat stebite jos laidą ,transliuojamą per vieną rusiškos televizijos kanalą, ar nė kart nesate apie ją girdėję, tačiau jei domitės virtuvės užkulisiais, neabejoju, kad naująją jos knygą pavartyti bus bent jau smalsu ir įdomu.

352 puslapių storumo knyga „Receptai visiems metams“ suskirstyta į keturis didelius ir dvylika mažesnių skyrių. Taip, čia kalbama apie 4 metų laikus ir 12 mėnesių.  Metų laikai knygoje pradedami skaičiuoti ne nuo žalumynais žėrinčio pavasario, tačiau nuo žiemos. Dar įdomiau, kad atskaitos tašku pasirinktas didžiųjų metų švenčių mėnuo – gruodis. Kiekviename skyriuje dominuoja kelios pagrindinės tuo metu gausiai derančios daržovės ar vaisiai, o kiekvienam ingredientui autorė paruošti siūlo po kelis skirtingus būdus. Pagal J. Vysockają gegužė mus džiugina rūgštynėmis, smidrais, liepa – pomidorais, burokėliais, persikais, rugsėjis – grybais ir moliūgais, o balandis ridikėliais, krapais ir gražgarstėmis.

Kiekvienas pasirinktas ingredientas aprašytas atskirai, kada ir kodėl geriausia jį pirkti, kokiomis naudingomis savybėmis ir vitaminais pasižymi, kaip jį geriausia paruošti apdoroti ir valgyti bei dalijamasi kitais patarimais ir pastebėjimais.

Receptai

Nors pagrindinė knygos idėja, sezoninė mityba, tačiau man pasirodė, kad J. Vysockaja neriboja savo fantazijos nei geografinėmis platumomis, nei ilgumomis – knygoje gausu įprastai rusų virtuvei nepriklausančių ingredientų ir receptų (tikrai nesiorientuojama į vietinę sezoninę mitybą, greičiau - į prekybos centruose konkrečiu metų laiku karaliaujančių prekių asortimentą). Rytietiški grikiai, tailandietiška sriuba, azijietiškos salotos, padažas salsa verde, Artimųjų Rytų kulinarinis šedevras - salotos tabbouleh, shiitake grybų užkandis ir kiti egzotiški receptai knygoje rado vietą greta su autorės vyro firminių bulvių ar šeimos pamėgto obuolių ir silkių suvožtinio.

Knygoje aprašyti patiekalai išties nesudėtingi ir labai paprasti, o kai kurių gamyba trunka vos 5 minutes. Toks niekingai paprastas, pavyzdžiui, yra raguolių su obuoliais receptas, kuriam reikalingi jau iškepti raguoliai, obuoliai, sviestas, cukrus, grietinėlė ir truputis cinamono.Na, bet nežinau, ar toks receptas išties vertas knygos... Gerąja prasme nustebino ir sužavėjo autorės išradingumas. Karamelizuoti pomidorai su grietinės ledais skamba išties netikėtai, tačiau nuotraukoje atrodo taip žavingai, kad vilioja šį neįprastą receptą išbandyti tuoj pat, kai tik atsiras šviežių pomidorų. Netikėtų derinių knygoje ir daugiau: svogūnų marmeladas, ožkų sūrio suflė su čiobreliais, raudonojo vyno šerbetas su braškėmis ir kiti.

Autorė mėgsta ir improvizuoti – jei tikitės tailandietiška sriuba ar salotos primins tas, kurias ragavote keliaudami po egzotiškąjį Tailandą, greičiausiai turėsite nusivilti –  net fotografijose šie receptai nė trupučio neprimina originaliųjų savo prototipų, o su pirmtakais juos vienija tik pavadinimas ir keli komponentai. Nors tikriausiai jie taip pat yra ne mažiau skanūs, nei autentiškieji. J. Vysockaja improvizuoja ne tik rytietiškoje virtuvėje, jos eksperimentų ribos nusitiesia ir iki prancūzų, italų ar Artimųjų Rytų virtuvės ribų

Fotografijos

Nors dauguma iliustracijų galima žavėtis ir netgi būtų smagu pasikabinti kaip virtuvės dekoraciją, kai kurios fotografijos yra tokios nevykusios ir nekeliančios apetito (žr. 298 psl., lietiniai su grybais ir mėlynuoju sūriu), kad jos netinkamos ne tik knygai iliustruoti, bet net ir draugams ar artimiesiems rodyti. Taip pat pasigedau ir vientisumo – besižavint didelėmis ir išraiškingomis nuotraukomis, kartas nuo karo akį rėžia labai keistos nuotraukų mozaikos - kompozicijos, kuriose sunkų ne tik įžvelgti pagrindinius ingredientus, bet ir pamatyti, kaip atrodo jau pagamintas patiekalas. Pritrūko ir patiekalų nuotraukų - juk daugelis knygą perka būtent todėl, kad nori matyti kaip atrodys jų pagamintas patiekalas, o ne vietoje pupelių sriubos išvysti dešimties skirtingų spalvų pupeles.

+

Plėtojama ir skatinama sezoninės mitybos idėja – juk pomidorai kvapniausi ir braškės saldžiausios – vasarą, o puikiausi bulvių patiekalai ruošiami jau iš žiemojančių bulvių. Knygos struktūra labai aiški ir patogi naudoti, o receptai – neįmantrūs, paprasti, tačiau įdomūs,  nenuobodūs ir patikrinti pačios autorės. „Tinkamas valgis tinkamoje vietoje tinkamu laiku – tai mano įsitikinimai ir pagrindinė šios knygos idėja“, – teigia J. Vysockaja.

-

Knyga beveik niekuo nesiskiria ir neišsiskiria nuo kitų, knygynų lentynas jau laužančių autorinių receptų knygų. Laiko patikrintas ir kulinarinių knygų leidėjų pamėgtas džeimioliveriškas - gordonramziškas knygos apipavidalinimo stilius (kurį sėkmingai naudoja ir Lietuvos kulinarinių knygų žvaigždukai) jau gerokai pabodęs, tad vartyti ją šiek tiek nuobodu ir regis, žinai kas tavęs laukia už poros puslapių.

Taip pat nuliūdino ir iki galo neišplėtota pagrindinė knygos mintis – sezoninė mityba. Knygos pradžioje, gruodžio mėnesio skiltyje esančioms azijietiškoms salotoms naudojamos… šaldytos (!) šparaginės pupelės. Man atrodo, kad tai visiškai kertasi su pagrindine knygos mintimi – šviežiomis arba sezoninėmis daržovėmis. Juk knygoje pateikiama vos keliasdešimt receptų, tad jie tikrai galėjo būti parinkti taip, kad skaitytojui būtų aišku kas per žvėris yra mityba, remiantis metų laikų teikiamomis gėrybėmis. Jei reikėtų rinktis pirkti knygą ar ne... Vos dėl kelių ar keliolikos man patikusių receptų aš jos nepirkčiau, o verčiau pridėjus porą dešimčių litų, įsigyčiau rimtą kulinarijos knygą. Na, nebent jūs esat ištikimi J. Vysockajos gerbėjai.

Leidykla „Alma Littera“. Iš rusų k. vertė Elžbieta Monkevič.