Plonas ir minkštas picos pagrindas

Dar tik antradienis, o mano galva jau plyšta nuo padarytų ir dar nepadarytų darbų. Nuo bandymo neatsilikti nuo grafiko, nuo bandymo surikiuoti  visas mintis į teisingas lentynėles, nuo augančio kalno neatsakytų laiškų.  Dar nuo savigraužos, kad nieko nespėju ir esu labiausiai šiam pasaulyje savo laiko nemokantis  planuoti personažas.

Todėl ir rašau šį įrašą jau ne sekmadienį, kaip planavau. Bet jei ne dabar, tai kada? 

Jaučiuosi tarsi šuoliuočiau uždususi septynmyliais batais per savaitės dienas - nespėji apsidairyti, o jau, žiūrėk, sekmadienis. Visai kaip Gintė - greitai greitai. Ir atrodo, žmogus nieko ypatingo ne(pa)darai.

Kartais pasiilgstu tų ofisinių, tarp nykių biuro sienų praleistų dienų. Tada nors ir viskas buvo taip pat greitai greitai, nors ant stalo - kalnas popierių, bet buvo kitaip. Laukdavau darbo dienos pabaigos, žinodama, kad grįšiu namo, pakabinsiu baltus marškinius į spintą ir galėsiu įsisisukt į savo virtuvę. Lėtai minkyti tešlą, virtį troškinį ilgiau nei valandą ar dvi. Drybtelti su knyga ant sofos ir gerti arbatą taip ilgai, kaip noriu. Nors ir amžinai. O dabar. Dabar viskas tik greitai.

Šiuo metu mūsų šeimoje madingas laisvalaikio praleidimo būdas yra vadinamas Darbu. Į klausimą "Ką veiki?" atsakymo ilgai galvoti nereikia. Madingai leidžiam ir savaitgalius, bet šįkart sekmadienį nusprendėm paaukoti  ir visai nemadingai pailsėti. Nieko neveikiant. Vartantis lovoj iki pietų. Taigi, sekmadienis - tingiai ir lėtai. Su namie kepta pica ir tinginio svajone - kai visą tešlos minkymo darbą atlieka duonekpė.

Duonkepė. Viską darantis prietaisas mūsų virtuvėje atsirado "Electrolux" dėka (kaip ir dar pas keletą tinklaraštininkų, pareiškusių norą išbandyti šį prietaisą savo virtuvėje). Be abejo, man jau seniai niežėjo rankos iš arti pačiupinėti ir nors trumpam paturėti tokį džiaugsmą namuose. Žinoma, ir įsitikinti, ar mums jo tikrai reikia.

Pirmas mano dublis kepant duoną buvo, švelniai tariant, nelabai vykęs. Tiksliau - visiškas fiasko. Senmadiška duona su pienu iškepė, tačiau neiškilo.  Namie pasklidęs šilto kepinio aromatas džiugino (net dabar užuodžiu tą kvapą), bet savo rankose laikiau - keptą plytą. Tiesa, nieks kits čia nekalts, tik aš pats - nugrybavau su mielėm (manau jos jau buvo šiek tiek out of date), nepažiūrėjau ir rezultatas buvo toks, koks buvo. 

Moralinei reabilitacijai pasirinkau paprastesnį receptą - tešlos minkymą. Ir nepasigailėjau. Vien dėl šios funkcijos galėčiau įsigyti duonkepę, o tada jau kepti, kepti, kepti. Tešlos minkymas (kaip sako mano mama, tol, kol minkoma tešla pradės sproginėti pūslelėmis) tikrai nėra pats mėgstamiausias mano užsiėmimas virtuvėje. Nors, turiu sutikti, kad nervus gerai ramina.

Kad sekmadienis būtų visiškai slow - nei tešlos minkyti, nei į parduotuvę vienintelio trūkstamo ingrediento bėgti - nuspredėm: "Bus pica. Ir šaldytuvo turinio švarinimas". 

Žaidimų aikštelėje yra picos pagrindo receptas (reikėtų pasakyti, visai neblogas). Dar turiu vieną nepublikuotą, tačiau ypatingai gerą receptą picos tešlai. Šis ypač tinka calzone tipo picoms gaminti - plonytis, saikigai traškus ir ne per minkštas. Pažadu pasidalinti. Kada nors, ko gero... Bet šįkart specialiai paieškojau picos pagrindo recepto duonkepei (nors esminio skirtumo tarp receptūrų ko gero tikrai nėra). Įdomumo vardan. Akis užkliuvo už šio konkretaus recepto, kuriuo dabar ir dalinuosi.

Manų kruopos tešlai suteikia minkštumo, tačiau kitą kartą gamindama pagal šį receptą dėčiau  jų šiek tiek mažiau - padas, nors ir gavosi minkštas, tačiau jau šiek tiek panėšėjo į guminį. Bet galbūt kažkam patinka ibūtent toks, tad siūlau eksperimentuoti savo nuožiūra.

Plonas ir minkštas picos pagrindas

2 nemažos picos

250 ml + 2 šaukštai šilto vandens

2 šaukštai + 1 šaukštelis alyvuogių aliejaus

1 šaukštas  cukraus

2 šaukšteliai druskos

750 ml (420 g) miltų

6 šaukštai + 1 šaukštelis manų kruopų*

3 šaukšteliai sausų mielių

1. Sudėti visus produktus į duonkepę gamintojo instrukcijoje rekomenduojama tvarka, nustatyti tešlos minkymo režimą ir ir laukti kol mašina atliks visą juodą darbą.

2. Kai duonkepė baigs minkyti, išverskite tešlą ant lengvai aliejumi patepto paviršiaus. Porą kartų perminkykite ir dėkite į aliejumi pateptą dubenėlį, uždenkite audinio skepetaite ar maistine plėvele ir leiskite tešlai  'pailsėti' dar 10 minučių*.

3. Tešlą plonai iškočiokite, patepkite trintų pomidorų padažu ir sudėkite tai, ką labiausiai mėgstate arba šaldytuvo likučius. Mes švarinom šaldytuvą, tai ant picos atsidūrė tšviežių pomidorų tyrė su česnakais ir jau baigiančiais pavargti bazilikų lapeliais, skilandinė dešra, pievagrybiai, gražgarstės, šviežias Sūris "Braziliškai" su žolelėmis ir "Džiugas". Kita pica buvo irgi paįvairinta atsižvelgiant į šaldytuvo turinį. Čia jau, kaip sakoma, kiekvienam pagal skonį.

Jei duonkepės po ranka nėra:

1. Mieles išmaišykite šiltame vandenyje ir palikite maždaug 5 minutėms. Suberkite druską, cukrų ir aliejų, išmaišykite. Supilkite miltus, manų kruopas ir gerai išminkykite. Suformuokite tešlos kamuolį, dėtkite į aliejumi pateptą dubenį, uždengti maistine plėvele ir padėti šiltai 1,5-2val., kol tešla pakils. Toliau žr. 3 punktą.

* Manų kruopas galite keisti kukurūzų kruopomis.

** Pastaba: paruošta tešla gali būti laikoma šaldytuve, kol bus paruošta naudoti. Įvyniokite tešlą (ar jos dalį) į aliejumi pateptą maistinę plėvelę ir laikykite šaldytuve ne ilgiau kaip 7-10 dienų . Šaldiklyje - iki 2 mėnesių.Nusprendę kepti picą, tešlą atšildykite iki kambario temperatūros.

Skanaus!