Sudie, 2010-ieji, jūs buvot nuostabūs!

Sudie, 2010-ieji, jūs buvot nuostabūs! Būtų melas, jei sakyčiau, kad buvot geri ar puikūs. Buvot nuostabūs ir nepakartojami, apvertę gyvenimą aukštyn kojomis. Privertę dar labiau šypsotis, tikėti, mylėti, dalintis... Buvot metai su dideliais liūdesiais, praradimais, bet dar didesniais džiugesiais ir atradimais. Buvot atradimų ir svajonių išsipildymo metai.

2010-ieji, jei reikėtų Jus įvardinti vienu žodžiu, drąsiai sakyčiau - galimybės. Didelės ir mažos, realiai apčiuopiamos ir plika akimi nematomos. Bet visos tokios tikros, išnaudotos ir pakeitusios mano gyvenimą taip, kad metų pradžioje nė nebūčiau galėjusi įsivaizduoti save esant ten, kur esu. Tikrai, 2010-ieji, buvot galimybių ir savęs išbandymo metai. Metai, atnešę Svajonių išsipildymą.

Ko išmokėt? Tikėti savim. Tikėti, kad nuoširdumas virsta dideliais dalykais. O sunkus darbas visada sulaukia didelio atpildo. Tikėti, kad nėra nieko neįmanomo. Kad gali padaryti daug daugiau, nei kada nors įsivaizdavai. Tikėti, kad svajonės, kad ir kokios jos būtų didelės ar neįmanomos, pildosi.

Atnešėt tiek daug, kad nė nežinau kur pradėti...

Sužadėtuvių žiedą. Ar gali būti, kas tikriau, nei Žmogus, Tave mylintis daugiau metų, nei turi vienos rankos pirštai, norintis įsipareigoti Tau iš meilės? Su žiedu ir baltomis rožėmis, priklaupęs ten, kur esi tokia, kokia esi. Be butaforijų. Be makiažo. Be pozų. Tikrai ir nuoširdžiai. 

Naujus žmones. Tuos, kuriais dar nedrąsiai vadinu draugais. Širdy. Ieva, Jurga, Violeta, Milda - Jūs lyg gaivaus oro gurkšnis ar veidrodyje matomas savęs atspindys, tik kitais pavidalais... Taip pat tuos, kurie suteikė puikių progų įgyvendinti savo vizijas. Tuos, kurie davė šansą išbandyti save. Tuos, kurie patikėjo manimi, kad aš galiu. Ir dabar aš žinau, kad tikrai galiu.

Naujus darbus. Kas galėjo pagalvoti, kad dar mokykloje idiliškai svajojusi dirbti žurnale, netikėtai pasukusi teisės link, vieną gražią dieną, taip sau pačiai nesuvokiamai, perėmiau žurnalo vairą į savo rankas. Sakot, taip nebūna? Būna! Ir dar kaip būna. Kai labai nori ir labai tiki, visko būna.

Įdomius projektus. Ne kasdien, tikrai ne kasdien, į duris pasibeldžia galimybė fotografuoti knygai. Kulinarinei knygai. Ir ne vienai. Ne kasdien, sulauki skambučio, kad davai padėk suorganizuoti vakarienę D.O.M.M. Lounge. Arba Are you interested in being published in ELLE Girl Korea magazine? Ir ne dažnai gauni atpildą už nuosekliai rašomą (rašytą) tinklaraštį.

Supratimą, kad svarbiausia šiame gyvenime esi ne Tu pats. Nesvarbu, kas nutinka. Svarbiausia yra šeima, į kurią gali atsiremti. Draugai, kuriais gali (pa)(si)tikėti. Meilė ir nuoširdumas, kuriuos dalini kitiems, nesitikėdamas atlygio. Patikėkit manim, nuoširdumas ir tikras, nepamatuotas rūpestis gali nuversti kalnus. O Jūsų pasaulį apversti aukštyn kojom. 

Ir žinot, kur viso to, ką atnešė šie metai pradžia? Čia. žaidimų aikštelėje. Pradėtoje rašyti prieš daugiau nei 2 metus. Mylėtoj ir puoselėtoj. Čia sudėtos visos mano svajonės ir tikslai. Pradžia ir Jumyse, kurie manimi patikėjot. O aplinkybės ir galimybės? Jos irgi čia. Viskas viskas, už ką galiu dėkoti šiandien prasidėjo čia, tinklaraštyje. Mano ir Jūsų žaidimų aikštelėje.

Tinklaraštis? Ko gero atėjo laikas stabtelėti. Nebesiplėšyti tarp noro ir galimybių. Negaliu pažadėti krūvos įdomių receptų ar tinklaraščio, rašomo nuosekliai. Geriausiu atveju galiu pažadėti 3-4 įrašus per mėnesį. Tikrus, paprastus ir žemiškus receptus. Taip pat pažadu ne vieną (labai) įdomų projektą. Ties 3-mis dirbu jau šiuo metu. Noriu tikėti, kad ateinančiais laukia dar daugiau įššūkių, galimybių ir svajonių išsipildymo.

Sudie, 2010-ieji, jūs buvote nuostabūs! Iš visos širdies - buvot geriausi mano metai.

O visa kas geriausia, dar laukia ateity. Galbūt 2011-aisiais...

Nuotraukos mano, Jurgos, Justės, Alvydo Donėlos.