Sudie, 2010-ieji, jūs buvot nuostabūs!

Sudie, 2010-ieji, jūs buvot nuostabūs! Būtų melas, jei sakyčiau, kad buvot geri ar puikūs. Buvot nuostabūs ir nepakartojami, apvertę gyvenimą aukštyn kojomis. Privertę dar labiau šypsotis, tikėti, mylėti, dalintis... Buvot metai su dideliais liūdesiais, praradimais, bet dar didesniais džiugesiais ir atradimais. Buvot atradimų ir svajonių išsipildymo metai.

2010-ieji, jei reikėtų Jus įvardinti vienu žodžiu, drąsiai sakyčiau - galimybės. Didelės ir mažos, realiai apčiuopiamos ir plika akimi nematomos. Bet visos tokios tikros, išnaudotos ir pakeitusios mano gyvenimą taip, kad metų pradžioje nė nebūčiau galėjusi įsivaizduoti save esant ten, kur esu. Tikrai, 2010-ieji, buvot galimybių ir savęs išbandymo metai. Metai, atnešę Svajonių išsipildymą.

Ko išmokėt? Tikėti savim. Tikėti, kad nuoširdumas virsta dideliais dalykais. O sunkus darbas visada sulaukia didelio atpildo. Tikėti, kad nėra nieko neįmanomo. Kad gali padaryti daug daugiau, nei kada nors įsivaizdavai. Tikėti, kad svajonės, kad ir kokios jos būtų didelės ar neįmanomos, pildosi.

Atnešėt tiek daug, kad nė nežinau kur pradėti...

Sužadėtuvių žiedą. Ar gali būti, kas tikriau, nei Žmogus, Tave mylintis daugiau metų, nei turi vienos rankos pirštai, norintis įsipareigoti Tau iš meilės? Su žiedu ir baltomis rožėmis, priklaupęs ten, kur esi tokia, kokia esi. Be butaforijų. Be makiažo. Be pozų. Tikrai ir nuoširdžiai. 

Naujus žmones. Tuos, kuriais dar nedrąsiai vadinu draugais. Širdy. Ieva, Jurga, Violeta, Milda - Jūs lyg gaivaus oro gurkšnis ar veidrodyje matomas savęs atspindys, tik kitais pavidalais... Taip pat tuos, kurie suteikė puikių progų įgyvendinti savo vizijas. Tuos, kurie davė šansą išbandyti save. Tuos, kurie patikėjo manimi, kad aš galiu. Ir dabar aš žinau, kad tikrai galiu.

Naujus darbus. Kas galėjo pagalvoti, kad dar mokykloje idiliškai svajojusi dirbti žurnale, netikėtai pasukusi teisės link, vieną gražią dieną, taip sau pačiai nesuvokiamai, perėmiau žurnalo vairą į savo rankas. Sakot, taip nebūna? Būna! Ir dar kaip būna. Kai labai nori ir labai tiki, visko būna.

Įdomius projektus. Ne kasdien, tikrai ne kasdien, į duris pasibeldžia galimybė fotografuoti knygai. Kulinarinei knygai. Ir ne vienai. Ne kasdien, sulauki skambučio, kad davai padėk suorganizuoti vakarienę D.O.M.M. Lounge. Arba Are you interested in being published in ELLE Girl Korea magazine? Ir ne dažnai gauni atpildą už nuosekliai rašomą (rašytą) tinklaraštį.

Supratimą, kad svarbiausia šiame gyvenime esi ne Tu pats. Nesvarbu, kas nutinka. Svarbiausia yra šeima, į kurią gali atsiremti. Draugai, kuriais gali (pa)(si)tikėti. Meilė ir nuoširdumas, kuriuos dalini kitiems, nesitikėdamas atlygio. Patikėkit manim, nuoširdumas ir tikras, nepamatuotas rūpestis gali nuversti kalnus. O Jūsų pasaulį apversti aukštyn kojom. 

Ir žinot, kur viso to, ką atnešė šie metai pradžia? Čia. žaidimų aikštelėje. Pradėtoje rašyti prieš daugiau nei 2 metus. Mylėtoj ir puoselėtoj. Čia sudėtos visos mano svajonės ir tikslai. Pradžia ir Jumyse, kurie manimi patikėjot. O aplinkybės ir galimybės? Jos irgi čia. Viskas viskas, už ką galiu dėkoti šiandien prasidėjo čia, tinklaraštyje. Mano ir Jūsų žaidimų aikštelėje.

Tinklaraštis? Ko gero atėjo laikas stabtelėti. Nebesiplėšyti tarp noro ir galimybių. Negaliu pažadėti krūvos įdomių receptų ar tinklaraščio, rašomo nuosekliai. Geriausiu atveju galiu pažadėti 3-4 įrašus per mėnesį. Tikrus, paprastus ir žemiškus receptus. Taip pat pažadu ne vieną (labai) įdomų projektą. Ties 3-mis dirbu jau šiuo metu. Noriu tikėti, kad ateinančiais laukia dar daugiau įššūkių, galimybių ir svajonių išsipildymo.

Sudie, 2010-ieji, jūs buvote nuostabūs! Iš visos širdies - buvot geriausi mano metai.

O visa kas geriausia, dar laukia ateity. Galbūt 2011-aisiais...

Nuotraukos mano, Jurgos, Justės, Alvydo Donėlos.

Lęšių salotos. Kad Naujieji būtų turtingi

Ar žinote, kad daugelis tautų pupeles, žirnius, lęšius, išvaizda primenančius nedideles monetas, laiko turtingo ir gero gyvenimo simboliu? Ankštinės daržovės virdamos brinksta ir pranašauja augančius turtus. Štai italai  naujųjų išvakarėse tradiciškai valgo lęšių patiekalus, vokiečiai verda lęšių ir kiaulienos dešrelių sriubą, amerikiečiai gamina pupelių troškinį.  kai kuriuose kraštuose stengiamasi suvalgyti tiek pupelių ar lęšių, kiek metuose yra dienų, kad kiekviena jų būtų turtinga ir piniginga. Visai nebūtina gyventi Italijoje, Vokietijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, kad naujųjų išvakarėse galėtume išpranašauti sau turtingus ateinančius metus.

Virtuvė. Nuo... Iki... (2011 m. Nr. 1-2)

Lęšiai ne tik pranašauja ar pritraukia turtus, jie yra ir puikus baltymų bei geležies šaltinis. Lęšiuose gausu vitaminų ir mineralų, todėl jie itin vertinami kaip maistingas produktas. Štai gaivios ir nesudėtingos salotos, kad ateinantys būtų finansiškai geresni. 

Tikite Naujųjų prietarais, tikėjimais, burtais ar ne, bet šias salotas vistiek galite patiekti. Tinka su mėsos ar žuvies patiekalais arba valgyti tiesiog vienas. Jei norite sotesnio varianto, galite įmaišyti virtos ar keptos paukštienos gabalėlių, žuvies.

P.S. tai dar ne paskutinis įrašas prieš Naujuosius.

Lęšių salotos

100 g žaliųjų lęšių

1 česnakų skiltelė, perpjauta perpus išilgai

1 trumpavaisis agurkas, supjaustytas smulkiais kubeliais

½  raudonojo svogūno, supjaustyto smulkiais kubeliais

nepilna sauja petražolių lapelių, smulkiai sukapotų

3 šaukštai šviežių citrinų sulčių

1 šaukštas alyvuogių aliejus

1 šaukštelis karšto vandens

druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų

Lęšius nuskalaukite po tekančiu vandeniu ir kartu su česnakų skiltele išvirkite pasūdytame vandenyje. Nusausinkite, išimkite česnakus, palaukite kol lęšiai atvės. Dubenyje sumaišykite lęšius, kubeliais smulkintą agurką, svogūną ir petražoles. Paruoškite užpilą: dubenyje sumaišykite citrinos sultis, alyvuogių aliejų ir truputį vandens. Užpilkite ant lęšių ir gerai išmaišykite. Pagardinkite druska ir pipirais.

Receptas ir nuotrauka iš knygos „Pietūs dėžutėje“ .

„Pietūs dėžutėje“ – knyga tiems, kurie nemėgsta kavinių bei restoranų maisto ir visada valgo tik namie pagamintą maistą. Knygoje rasite 100 idėjų pietų dėžutėms: sumuštiniai, salotos ir tai, ko reikia prie salotų, nesaldūs kepiniai, receptai mėgstantiems pavalgyti šiek tiek sočiau. Tik jūs patys galite pasirūpinti pilnaverčiais pietumis – su daržovėmis, vaisiais, sveikais užkandžiais  ar net gėrimais. Kodėl viso to nesusidėjus į pietų dėžutę?

Jaukių švenčių, mielieji!

Kalėdų eglė nepuošta, lemputės dar nežiba, tik žvakelės vėlais vakarais spingsi languose. Ech ta, kažkur punyse pasiklydusi Kalėdų nuotaika.  Bet vistik vakar atradau ramybę. Kalėdų ramybę. Ir net iki išnaktų triūsiant virtuvėje, ruošiantis šiandienos vakarienei ir rytojaus pietums buvo taip gera. Gera, nes šventės bus tokios, kokių troškau visa širdimi, ir laikiau kumščius, kad mano norai išsipildytų. Šeimyniškos, ramios, jaukios ir sočios. Ir skanios. 

To paties linkiu ir jums: ramybės širdy, jaukumo namuose ir šeimynykščių greta. 

O visa kita ir taip bus gerai. 

 Gražių švenčių, mielieji.

Trapios vanilinės eglutės

500 g miltų

300 g margarino kepiniams

200 g cukraus pudros

2 kiaušiniai

¼ šaukštelio kepimo miltelių

vanilės estrakto.

Miltus sumaišykite su kepimo milteliais, persijokite. Iki purumo išsukite sviestą, įmaišykite persijotą cukraus pudrą, po vieną įmuškite kiaušinius ir išsukite iki purios vientisos masės. Baigiant sukti įmaišykite kelis lašelius vanilės (ar romo) ekstrakto. Išsuktą sviestą suminkykite su miltais į vientisą, lygią masę. Minkyti reikia greitai, kad sviestas nespėtų sušilti. Tešlą suvoliokte į rutulį, uždenkite maistine plėvele ir laikykite šaltai (10-30 min.), kad sukietėtų. Tešlą kočiokite ant miltais pabarstyto paviršiaus 3-5 mm storio sluoksniu, Iškočiotą tešlą išspauskite norimomis sausainių formelėmis. Kepkite 10-15 min. orkaitėje, 220 °C temperatūroje.

Baltojo šokolado glajus

100 g baltojo šokolado ištirpinkite garų vonelėje ir apliekite iškeptus bei ataušusius sausainius.

Recepto šaltinis: E. Binkauskienė. Kepiniai

Sausainiai su rozmarinais ir graikiniais riešutais

Geri tie reti vakarai, kai gali kalbėti iš širdies apie viską. Ir kaip nori. Nerankiojant atsargiai žodžių. Nesibaiminant, kad tavęs nesupras. Ar supras ne taip. Kai viską gali sakyti taip, kaip yra – tiesiai šviesiai ir nevyniojant į vatą. Nes nėra tokių žodžių, kurių nepataisytų gero vyno taurė. Ar sausainiai.

Rozmarinai. Sena mano meilė. Kaip ir čiobreliai, bet rozmarinus myliu labiau. Penktadienį Užupio krautuvėje pirkdama sūrį, labai viliojausi paskanauti gabalėlio avies pieno sūrio, apvolioto rozmarinuose ir netyčia prasitariau, kad rozmarinai man – prieskonių prieskonis. Kai už prekystalio stovinti šeimininkė, tarstelėjo, kad jai rozmarinas įsipykęs iki gyvo kaulo, pagalvojau nesąmonė. Rozmarinai gali patikri ar nepatikti, bet nusibosti?? Tik jau ne man. Svarbiausia – saikas. Rimtai? Rozmarinai gali pabosti?

Sviestiniai sausainiai su rozmarinais ir graikiniais riešutais

Trapūs ir tirpsta burnoje. Tinka prie įvairiausių sūrių, džemų ir vyno taurės. Bet skanūs ir vieni.

325 g miltų

200 g sūdyto sviesto

75 g cukraus arba cukraus pudros*

2 kiaušinių tryniai

1 šaukštas kapotų šviežių rozmarinų

60 g graikinių riešutų

*  Originaliame recepte nurodyta berti 125 g cukraus arba cukraus pudros, bet man ir sumažinus cukraus kiekį, sausainiai pasirodė gerokai per saldūs. Kitą kartą pabandysiu dėti vos šaukštą cukraus ir įmaišyti tarkuoto parmezano. Turėtų būti fOntastiškai skanu.

Kambario temperatūros sviestą ir miltus pirštų pagalvėlėmis sutrinkite į trupinius. Suberkite cukrų, kapotus rozmarinus, įmuškite kiaušinių trynius ir užminkykite tešlą (aš visą tai padariau maisto smulkintuvu).  Išverskite tešlą ant lengvai miltais pabarstyto darbinio paviršiaus ir įminkykite graikinius riešutus. Suformuokite maždaug 5 cm skersmens dešrelę, įvyniokite į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldymo kamerą valandai.kepimo skardą ištieskite kepimo popieriumi, įkaitinkite orkaitę iki 180 °C. Supjaustykite tešlą 1 cm storio skridinėliais ir sudėkite ant kepimo popieriaus. Kepkite apie 20 min. arba kol sausainiai bus gražios auksio spalvos. Ištraukite ir ataušinkite.

Recepto šaltinis: BBC Good Food

Pomidorų ir apelsinų sriuba

Žmonės prisisvajoja savo gyvenimui visokių didelių darbų ir žygių, o nesupranta, kad svarbiausia yra tie maži, šilti, kasdieniniai; tie tokie kaip visčiukai būreliu bėgantys pirma tavęs prie geldos ir nuolat besipainiojantys kiemo žolėje po kojų. Vakare atsigulęs gali visus prisiminti, suskaičiuoti, pagalvoti, ar rytoj užteksi visiems lesalo. O dideles neįvykdomas svajones galima išdalinti į mažesnes ir paprastas ir užmigti žinant, kad jei ne visos, tai bent dalis jų tikrai išsipildys.

R. Granauskas. Rūkas virš slėnių

Vargu ar yra dar paprastesnis sriubos receptas, kurios netikėtas derinys nustebintų tokiu vientisu ir tokiu išraiškingu skoniu. Šiai pomidorų ir apelsinų sriubai paruošti nereikia jokių gudrybių ar daug laiko, tik trupučio meilės, atidumo ir dėmesio. Rezultatas - itin lengva, subtili ir elegantiška sriuba. Tiems mažiems, šiltiems, kasdieniams malonumams.

Pomidorų ir apelsinų sriuba

50 g sviesto*

½ svogūno

800 g konservuotų pomidorų

1 šaukštelis druskos

½ šaukštelio šviežiai maltų juodųjų pipirų

¼ šaukštelio kepimo sodos**

1 šaukštelis šviežių čiobrelių arba ½ šaukštelio džiovintų

250 ml šviežių apelsinų sulčių

125 ml pieno arba grietinėlės

Puode ištirpinkite sviestą, pakepinkite kubeliais pjaustytus svogūnus, kol suminkštės. Sudėkite koservuotus pomidorus, suberkite prieskonius ir sodą, užvirkite ir troškinkite 15 min. ant silpnos ugnies, kol masė šiek tiek sutirštės. Nukaiskite, pertrinkite sriubą elektriniu trintuvu, supilkite apelsinų sultis, pieną/grietinėlę ir dar kartą užvirkite. Jei reikia, pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais. Patiekite karštą. 

* Originaliame recepte siūloma naudoti apie 100 g sviesto. Daugau sviesto šiek tiek prigesina apelsinų skonį, sriuba išverda dar švelnesnė ir skalsesnė.

**Kepimo soda naudojama, kad neutralizuotų pomidorų rūgštelę ir nesutrauktų pieno. Tik nepadauginkite! 

 

Pagal: Elephant's Delicatessen

Tomato Orange Soup

50 g unsalted butter*
½ medium onion, diced
800 g canned diced tomatoes
1 teaspoon salt
½ teaspoon cracked black pepper
¼ teaspoon baking soda**
½ teaspoon dried thyme
250 ml fresh orange juice
125 ml heavy cream or milk

* Original recipe calls for ½ cup unsalted butter (1 stick).
** Baking soda prevents milk from curdling.

In a saucepan, melt butter, add onion and saute until translucent. Add tomatoes, salt, pepper, baking soda and thyme. Bring to a boil, reduce heat and simmer uncovered about 15 minutes or until slightly thickened. Puree in a food processor or blender; strain through a sieve or food mill. Return to saucepan and stir in orange juice. At this point, the soup can be refrigerated until ready to serve. At serving time, add the whipping cream and heat gently, stirring constantly, bringing to a simmer and adjust seasonings if necessary. Extra cream may be drizzled on top of the soup immediately before serving for decorative effect.

Kalėdų dovanoms: kulinarinės knygos 2010

Visada sakiau ir sakysiu, kad man geriausia dovana bet kokia proga - knygos. Geros knygos. Tokias mėgstu ir gauti, ir dovanoti. Teadleižia man draugai ir artimieji, jei šiemet ir vėl būsiu nuspėjama, bet knygoms aš negaliu atsispirti. O vertingesnės dovanos nei gera knyga aš neįsivaizduoju. Valandų valandas galiu slankioti po knygyną, rinkti(s), skaityti knygų nugarėles, versti dar spaustuvės dažais kvepiančius lapus.

Grožinę literatūrą dovanoju tik patiems artimiausiems - žinau skonį, skaitytų ir mėgstamų knygų repertuarą ir beveik visada pataikau tiesiai į 10-uką. Draugams dovanoju tik tas knygas, kuriomis tikiu arba tas, apie kurias paslapčia/netyčia užsimenama. 

Ilgai galvojau, kokias knygas galima vadinti geromis? Klasiką? Modernią literatūrą? Tas, kurias perskaičius, kažką palieka Tavyje ilgam? Tas, kurias norisi skaityti vėl ir vėl? Subtilus klausimas į kurį atsakymo taip ir neradau, kol galų gale nusprendžiau - blogų knygų nėra, yra tik knygos ne mano ar ne jūsų skonio. Kiekviena knyga randa savo šeimininką. Svarbiausia, kad ji būtų skaitoma ir mylima.

Bet šį kartą ne apie grožinę literatūrą. Pamaniau, kad būtų gražu, jei šiemet, kaip ir praėjusiais metais, pabandyčiau sudėti Kalėdoms tinkamų dovanoti knygų sąrašą. Dar gražiau jei toks sąrašas taptų kasmete tradicija. Pagyvensim - pamatysim.

Pastebėjote, kad antrus metus prieš Kalėdas kulinarinių knygų pasipila kaip iš gausybės rago? Kaip išsirinkti sau, kaip išrinkti kietiems, kad knyga nedulkėtų lentynoje? Tiesą pasakius, nežinau. Į sąrašą sudėjau tas knygas, kurios mano manymu, turi vilčių būti skaitomos ir naudojamos. Ar pirkčiau pati sau? Jei būti atvirai, ne visas. Tik labai menką dalį.  Bet tai nereiškia, kad tos knygos nepatrauks kitų dėmesio. O galbūt netgi paskatins daugiau laiko praleisti virtuvėje ir atrasti gaminimo džiaugsmą. 

Žvaigždžių knygos

▪ Gordon Ramsay. Pasaulio virtuvės

Gordonas man patinka. Tiksliau, man patinka jo knygos, nes žiūrėti jo TV šou - vaizdelis nemalonus ne tik akims, bet ir ausims. Todėl aš jų ir nežiūriu, bet knygas mielai vartau. Turiu anglišką knygos Sunday Lunch egzempliorių ir labai ja džiaugiuosi.  Gordon'o receptai nesudėtingi, paprasti, tačiau jo siūlomi valgių receptai - šiek tiek daugiau nei tiesiog eilinė darbo dienos vakarienė. Kaip tik tai, ko gali tikėtis iš virtuvės šefo, kurio restoranai Londone ir Niujorke įvertinti net 13 „Michelin" žvaigždučių. Pasaulio virtuvės paliko gerą įspūdį: įvairi (pateikiami Vidurio Rytų, tailandiečių, amerikiečių, kinų, indų, ispanų, prancūzų, italų, graikų ir britų virtuvių receptai), paprasta, neatrodo sudėtinga.

Patiks tiems, kuriems vakarienė ar savaitgalio pietūs kaskart tampa mažyte švente. Tiems, kurie moka mėgautis ir maisto ruošos, ir valgymo ritualais. 

▪ Jamie Oliver. Gimęs gaminti

Sunku ką ir pasakyti. Knyga labai džeimi-oliveriška. Tokia kaip ir visos jo knygos. Didelė, spalvota. Na tiesiog. Tikrai nerandu kito apibūdinimo, nes knyga man nesiskiria nuo kitų pop chef'o knygų.  Patiks priesiekusiems fanams ir tiems, kurie kolekcionuoja visas Jamie Oliver knygas.

Knygą pavartyti galite čia.

Jei jau prakalbom apie Jamie, aš mieliau rinkčiausi ir rekomenduočiau Oliverio ministeriją. Super paprasta, receptai šeimyniški, sotūs, nesudėtingi ir daugiau ar mažiau, greitai paruošiami. Gaminom iš šios knygos ne kartą - skanu ir nesudėtinga.

Knygą pavartyti galite čia. 

▪ Sophia Loren. Mano gyvenimo receptai

Šios knygose, deja, neradau nė viename knygyne. Kol kas ją galima apžiūrėti tik e-parduotuvėje, bet jei kur nors pamatysite gyvai, būtinai pavartykite. Mat apie Sophios Loren knygas sklando legendos ir itin geri atsiliepimai. Ypač italų virtuvės forumuose. Sako, kad receptai puikūs, atkeliavę iš aktorės šeimos - tikra autentiška italų virtuvė, o nuotraukos iš asmeninio aktorės šeimos albumo.Intriguoja. Kai tik pasitaikys proga, būtinai būtinai nuosekliai išvartysiu visą knygą. Tik man įdomu, kodėl leidėjai nuspręndė į lietuvių kalbą išversti būtent šią - Recipes and Memoirs knygą, nes kiek teko skaityti, pirmoji S. Loren kulinarinė knyga In Cocina Con Amore, pirmąkart pasirodžiusi dar 1971 m., vertinama kur kas geriau. Bet ir ši labai sėkminga ir perkama. Argi galima atsispirti tokiam gėriui, kai aktorės lūpomis nuskambėjusi frazė "Už viską, ką Jūs matote, aš esu dėkinga spagečiams", ne vieną privertė įsimylėti ne tik gražuolę, bet ir italų virtuvę. 

Net neabejoju, kad patiks visiems italų virtuvės ir garsios aktorės gerbėjams.

Knygą pavartyti galite čia.

Lietuvos žvaigždučių knygos

▪ Beata Nicholson. Metai Beatos virtuvėje

Storesnė nei pirmoji, spalvota ir gausi receptų, Beatos knyga ir vėl šluojama iš lentynų su didžiuliu entuziazmu. Suskirstyta į 9 skyrius, pagal didžiausias metų ir mažytes šeimos šventes: Kalėdos, Užgavėnės, Velykos, Piknikai, Gimtadieniai mažų ir didelių, Joninės, Derlius, Draugių vakarėliai ir Ne Eilinis savaitgalio vakaras. Bet visa tai Jūs jau tikriausiai girdėjote ir kur nors skaitėte, o Beatą arba mylite, arba ne.

Mano nuomone, knygą dovanoti tinka tiems, kurie mėgsta pavalgyti skaniai ir sočiai, ir paruošti vakarienę šeimai virtuvėje nepraleidžiant pusė dienos ir tiems, kurių virtuvėje pirmoji Beatos knyga rado savo vietą. Kaip teigia knygos anotacija: Tiems, kas su pirmąja Beatos knyga pradėjo gaminti, antroji suteiks įkvėpimo naujiems kulinariniams išbandymams.

▪ Audrius Rakauskas. Gustavo receptai

Na, nei pridursi, nei atimsi. Kas nežino Gustavo ir jo garsiojo griuvimo nuo kėdės, paragavus paties paruošto patiekalo? Neįtikėtina, bet ši knyga kai kuriuose knygynuose šiuo metu pardavimo kiekiais lenkia net Beatos knygas. Sunku vertinti, nes knyga orientuota į tokią auditoriją, kuriai aš nepriklausau - tėvus, auginančius atžalas nuo kelių ir keliolikos metų arba tuos pačius vaikus, kurie jau savarankiškai gali kažką pasigaminti virtuvėje. Tiesą pasakius, tikėjausi, kad knyga bus šiek tiek kitokia - estetiškesnė. Bet gal čia tik man taip atrodo, nes chaotiškas Gustavo personažas manęs niekada ir nežavėjo. Kita vertus, jei ši knyga kažkam padės atrasti kelią į virtuvę ir žengti ten pirmuosius žingsnius - valio!

▪ Agnė Jagelavičiūtė. Pasimatykime virtuvėje

Galit apmėtyti mane pomidorais, bet ši knyga tikrai verta dėmesio. Bent jau pavartymo. Nesileisiu į asmeniškumus patinka man knygos autorė, ar ne, bet knyga man paliko gerą įspūdį. Miestietiška knyga. Jauno miesto žmogaus virtuvė. Kosmopolitiška. Nors didžioji dauguma receptų jau kažkur matyti, tai nereiškia, kad jie blogi. Anaiptol. Galiausiai, šią knygą ko gero reikėtų priimti, kaip pati Agnė sakė, kaip dovaną sau, kurią ji pasidavono 30-mečio proga. Be pretenzijų užkariauti masės žmonių širdis ir virtuves.

Parašyta lengvai ir paprastai, pilna gražių valgių ir gyvenimo būdo nuotraukų. Drįstu sakyti, kad Agnės knyga - gražiausia iš pastarųjų trijų minėtų autorinių kulinarinių knygų. Nuotraukų pateikimu, estetiškumo požiūriu, lengvumu. Receptų paprastumu ir elegantiškumu. Man ši knyga pasirodė tokia... Lėta, dvelkianti ramybe, mėgavimusi virtuve, padaryta neskubant ir apgalvotai. Slow life, slow food.

 

Patiktų tiems, kurie nesivaiko madų knygų lentynose, vertina paprastumą ir neatrastus perliukus.

Kitos knygos

▪ Heather Winner. Virtuvės ekspresas

Stora (574 psl.), graži ir labai aiški, struktūruota knyga. Valgių įvairovė - nuo... iki... Nieko nuostabaus, knygoje pateikia 700 receptų. Knygos anotacija skelbia, kad receptų įvairovė "nuo greitai pataisomų vakarienių iki viename inde kartu su garnyru keptų patiekalų".

Patiks tiems, kam patinka knygos - receptų rinkiniai. be asmeniškumų, be populiaraus veido, su daug vertingų patarimų ir aiškiomis iliustracijomis.

Knygą pavartyti galite čia.

▪ 100 receptų sergantiems diabetu

Tiems, kas niekada nesusidūrė su cukriniu diabetu, galbūt pasirodys keista, kad ši knygą atsidūrė sąraše. Bet tie, kurių šeimoje yra bent vienas žmogus, gyvenantis su šia liga, tikrai supras, kad pradžioje su šia diagnoze reikia susidraugauti ir beveik kardinaliai pakeisti meniu. O tai nėra taip paprasta. Dažnai ir fantazija išsenka, ieškant ką dar nesudėtingo ir skanaus pagaminti. Tai - sveikų receptų knyga. Visų jų sudėtyje yra mažiau cukraus, mažiau riebalų, mažiau cholesterolio – to, ko sergantieji su maistu turėtų gauti kuo mažiau. Knygoje pateikiami receptai su paskaičiuotu glikeminiu indeksu ir maistine verte.

Knyga tiems, kurie dar tik mokosi susidraugauti su cukriniu diabetu, tiems, kurie jau apsiprato ir ieško įkvėpimo ir tiesiog tiems, kurie nori maitintis sveikiau.

▪ Dovanos iš virtuvės

Pasikartosiu, bet ši knyga man tikrai patinka. Reikia patvirtinimo? Dovanos iš virtuvės jau apsigyveno kelių draugių namuose, o įtikinančius vaizdus, kad ši knyga verta dėmesio, rasite čia.

Kitokios knygos 

▪ Domininkas Velička. Vyno istorijos

Knyga, kurios dar neturiu ir neskaičiau. Bet labai norėčiau perskaityti ir turėti. Lengvai ir neįparegojančiai pažinčiai su vynu. Skaičiusiųjų  atsliepimai (kuriais pasitikiu) - kuo puikiausi, todėl man jau niežti delnai, kaip noriu ją perskaityti. Juolab, ir pats p. Velička itin malonus vyriškis, jei sutiksite jį Vyno Banke, būtinai paprašykite patarimo geram vynui - nuoširdžiai patars kokį butelait5 išsirinkti, net jei biudžetas ir labai ribotas.

Knyga turėtų patikti tiems, kurie savo pažintį su vynu dar tik pradeda.O bendram išprusimui nepakentų paskaityti kievienam.

▪ Paulius Jurkevičius. Staltiesės ritmu

Skaičiau, džiaugiausi, piktinausi ir juokiausiu vienu metu. Ši knyga užburia, o ją perskaityti galima vienu prisėdimu. Sveikas humoras, šiek tiek ironiškas, dažnai prastą lietuvių skonį pašiepiantis ir pamokantis pasakotojo tonas neretai priverčia lūpų kampučius pakilti į viršų. Knygoje gausu atsakymų į klausimus: kuo skiriasi gera kava nuo prastos, kodėl lietuviški cepelinai derėtų su itališku putojančiu raudonuoju sausu lambrusco ir kodėl raudonas vynas nedera su pica, koks alyvuogių aliejus yra geras, o kurį verčiau išmesti į šiukšlių dėžę, kaip išsirinkti, laikyti ir ragauti vyną, kodėl cappuccino ir pica – „derinys-žudikas“, kokie kiti skonio žudymo būdai ir kodėl parmezanas ne „gaminamas“, o „daromas“, kokie blogo restorano požymiai ir koks yra „Michelin“ vadovo kodas? Atsakymai į visus šiuos ir dar keliasdešimt kitų klausimų, į kuriuos atsakymus žinoti būtina. Žinoma, jei nors per metrą norite priartėti arčiau gero skonio žinovų.

Knyga, ko gero, patiks visiems, nors trupinėlį besidomintiems maistu.

▪ Geneen Roth. Moterys, maistas ir Dievas.

Dar kitokia knyga. Moteriška. Iš serijos valgyk.melskis.mylėk, tik šiek tiek kitokia "Jeigu jūsų požiūris į maistą kelia nerimą – valgote per daug ar per mažai, nuolat mąstote apie tai, ką valgote, ar apskritai negalite liautis valgę – tada ši knyga skirta jums", - rašoma knygos anotacijoje.

Knygoje, tapusioje New York Times bestseleriu, "autorė skatina atkreipti dėmesį į tikruosius mūsų poreikius, kurių neįmanoma patenkinti tuštinant parduotuves ar prikimštus šaldytuvus. Knygoje ji išdėsto septynias esmines mitybos rekomendacijas ir dalijasi praktiniais patarimais, padėjusiais tūkstančiams moterų išsilaisvinti iš tironijos, susijusios su maistu, bei atverti duris į laisvą, nuo svorio metimo nepriklausomą būtį. Tai kelionė į gilų pasitenkinimą teikiantį santykį su maistu, savo kūnu... ir beveik viskuo kitu." Manau, kad skaitysiu.

Gerų paieškų knygų lentynose!

Tilapijų Amandine kreminiame špinatų patale

Žmogiška. Kartoju sau kaip mantrą. Juk pavargti yra žmogiška? Tiesa? Pavargti ir nenorėti tviskančių lempučių. Pasislėpti nuo šurmulio, prasidedančio anapus to namo ir kiemo vartų. Negalvoti apie nepradėtas-nesupirktas-nesugalvotas Kalėdų dovanas. Tikėtis, kad niekas tavęs šią akimirką neprisimintų. Tingėti skųstis, kaip slidu ar kokia šalta šiemet žiema. Pavargti ir neveikti nieko. Trokšti pabėgti. Arba ištirpti laike. Žmogiška, tiesa?

Todėl kelias dienas leidžiu sau gyventi prabangiai. Tyliai. Ryte neskubant gerti kavą. Valandą žiūrėt į tuščią kiemą. Stebėt kaip snaigės pinasi į ilgas seno žilvičio kasas priešais mūsų langą. Apsimūturiuoti iki ausų ir slankioti po skaitytų knygų knygynus, sendaikčių krautuves. Pamiršti laikrodžius. Glostyti knygų nugarėles ir siurbčioti arbatą. Nerašyti laiškų. Fotografuoti. Neveikti nieko. Tik atėjus pietų metui, užsirišti prijuostę ir maišyti, pjaustyti, kepti. O paskui prisėsti tyloj, ir apie nieką negalvojant pietauti.

Dar nesupratau, ar tokių dienų vėjai galvą prapučia nuo susikaupusio streso, nuovargio, įtempto galvojimo, jaudulio, ar kaip tik - įkrauna energijos, gerų minčių, vilčių, tikėjimo, jėgų. Ko gero, ir taip, ir taip. Tos dienos sunkios, bet ir kartu ir lengvos. Geros. Laimei galiu sustoti, įkvėpti ir judėti toliau. Iki kito karto.

Tilapijų Amandine*

200 ml pieno

miltų apvoliojimui

600 - 800 g tilapijų filė**

druskos ir šviežiai grūstų pipirų

90 g sviesto

20-30 g migdolų drožlių

1 citrina

* žuvų, šparagų, šparaginių pupelių, bulvių ir pan. paruošimas, kai kepama svieste, o padažui-garnyrui naudojami  rudajame sviesto padaže kepinti migdolai ar jų drožlės.

** šviežios arba šaldytos. Jei žuvys šaldytos, atšildykite pernakt šaldytuve ir gerai nusausinkite popieriniais rankšluosčiais. Galima naudoti ir kitas baltas žuvis: upėtakius, jūros liežuvius, jūros ešerius, menkes ir pan.

Į negilų indą supilkite pieną, miltus suberkite taip pat į negilų indą. Žuvų filė supjaustykite ~150 g gabaliukais, pabarstykite druska ir pipirais, pamirkykite piene ir gerai apvoliokite miltais. Keptuvėje ištirpinkite pusę sviesto. Kai riebalai įkais, apkepkite žuvų gabaliukus iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus (apie 3 min. kiekvienai pusei). Žuvis iš keptuvės išimkite, sudėkite likusį sviestą ir pakepinkite, kol gražiai parus. Sumažinkite ugnį, suberkite migdolų drožles ir nuolat maišydami kaitinkite, kol migdolai apskrus (apie 2-3 min.). Nukelkite nuo ugnies, įspauskite citrinos sultis (galite paskaninti kapotais petražolių lapeliais) ir užpilkite ant keptų žuvų.

Adaptuota pagal John Besh 'My New Orleans'

Kreminiai špinatai

2 šaukštai sviesto

1 nedidelis svogūnas

1 šaukštas miltų

200 ml grietinėlės

150 ml pieno

450 g šaldytų špinatų

druskos ir šviežiai grūstų pipirų

žiupsnelis malto muskato

Keptuvėje įštirpinti sviestą, pakepinti kubeliais pjaustytą svogūną, kol suminkštės. Suberti miltus ir pakepinti, kol miltai švelniai parus. Supilti grietinėlę, pieną, įberti žiupsnelį druskos, pipirų ir kaitinti, kol pradės tirštėti. Sudėti atitirpintus ir nusausintus špinatus, kaitinti ant silpnos ugnies, kol špinatai sušils. Nukelti nuogunies, įberti žiupsnelį muskato. Jei reikia, dar druskos ir pipirų.

Adaptuota pagal NY Times ir Rose Schulman

Su citrinomis keptos bulvės 

600 g bulvių

1 citrina

2 skiltelės česnakų

1 šaukštelis džiovintų čiobrelių

4 šaukštai alyvuogių aliejaus

¾ šaukštelio druskos

¼ šaukštelio šviežiai grūstų pipirų

Bulves nuplaukite, nusausinnkit, supjaustykite puselėmis arba ketvirčiais ir sudėkiteį dubenį. 4 dalis perpjautą citriną išspausti, sultis kartu išsunktomis citrinomis sudėti į dubenį su bulvėmis, suberti čiobrelius, druską, pipirus, grūstus arba plonomis riekelėmis pjautytuc česnakus ir supilti aliejų, Viską gerai išmaišyti. Kepkite 220 °C temperatūroje, kol gražiai apskrus.

Pagal O, The Oprah Magazine

---

Tiesa, draugai, jei kas nors bandote man priskambinti mano asmeniniu telefono numeriu, verčiau brūkštelkit laišką. Pametus telefoną susisiekimas su manimi - apribotas, o naujo aparato įsigyti neprisiruošiu visai "netyčia".

Practice makes perfect. Kūčiukai.

Pasninko kūčiukai. Iš miltų, vandens, aliejaus, mielių, cukraus. Ne, pasninko mes nesilaikom, tiesiog norėjau iškepti skanius ir tinkamus Kūčių vakarienei. Nes tą vakarą ant mūsų stalo nebūna sviesto, majonezo, grietinės ir kitų gyvulinės kilmės produktų. Niekuomet ir nebuvo. Tokios šeimos tradicijos, perduodamos iš karto į kartą. O Kūčių vakaro tradicijos man patinka. Jų dėka vakarienė būna lengva, jauki ir saugi. 

Pirmieji kūčiukai, kepti savaitgalį buvo gana prėski. Antras ir trečias dublis pavyko kur kas geriau - saldūs bei traškūs. Tokie kokie man ir patinka. Vieni trapesni, kiti minkštesni. Ir aguonpienyje greit neištęžta (išbandyta!). Žodžiu labai vykę. Practice makes perfect. Tokius ir kepsiu dar ne kartą, nes Kūčių vakaro šie nesulauks. Baigia ištirpti akyse ir burnoje. Ir visai nesvarbu, jog po pirmųjų bandymų buvo likusios tik maltos aguonos, reikalo visai nepagadino.

Kūčiukai

450 g miltų

180-200 ml vandens

2 šaukštai aguonų

6 šaukštai cukraus

10 g šviežių mielių

žiupsnelis druskos

2 šaukštai aliejaus

Mieles ištrinkite su cukrumi. Vandenį pašildykite, suberkite pusę persijotų miltų ir su cukrumi ištrintas mieles. Viską išplakite (plakiau šluotele), pavirščių pabarstykite miltais ir pastatykite šiltoje vietoje, kad pakiltų. Suberkite likusius miltus, aguonas, supilkite aliejų ir minkykite, kol tešla nebelips prie rankų. Tešlą palikite uždengtą šiltoje vietoje, kad pakiltų. Iš tešlos iškočiokite piršto storio volelius, supjaustykite nedideliais, vienodo dydžio gabaliukais, sudėkite į miltais pabarstytą (arba kepimo popieriumi išklotą) skardą. Kepkite 180 °C temperatūroje, kol gražiai pagels.

NB! Jei mėgstat trapius ir kietus, kepkite 180 °C temperatūroje, jei minkštesnius - 200 °C, kol pagels. Ištraukę palikite atvėsti ir galėsite skanauti. 

Kočiokite labai plonomis juostelėmis ir supjaustytkite mažais gabaliukais - kūčiukai bus nedideli ir dailūs. Mielinė tešla gerai pučiasi, tad jei supjaustysite didesniais gabalėliais iškeps nebe kūčiukai, o  drambliukai :) Geriausia pirmą skardą kepti pasibandymui, o tada jau matysite kokio dydžio kūčiukai jums skaniausi ir priimtiniausi.

Iš nurodyto kiekio iškepsite 3-4 kepimo skardas nedidelių kūčiukų.

Kūčiukai. Christmas Eve Biscuits

Kūčiukai are small (~1x1x1 cm), sometimes sweet, baked dough pieces. Could be made with poppy-seeds mixed in or without ones. These biscuits are baked for Christmas Eve supper, when they are served with poppy seed milk. Originally made without butter, milk and eggs.

450 g flour
180-200 ml warm water
2 tbs poppy seeds
6 tbs sugar
10 g fresh yeast
pinch of salt
2 tbs oil

In a bowl cream the fresh yeast with sugar, stir in warm water until dissolved, add half the sifted flour. Dust top of the batter with flour and let rise in a warm spot until mixture has doubled in size. Add the rest of the flower, salt, oil and poppy seeds. Mix everything to make a firm but not sticky dough. Knead for several minutes, place in bowl, cover and leave in a warm place until it has doubled in size. Turn out and knead again. Roll dough into 1cm = ½ inch rolls and cut into small pieces. The smaller the pieces will be, the nicer kūčiukai will bake. Place dough pieces on a baking sheet and bake in preheated oven at 180 °C, until golden brown. It takes about 10-12 min.

If you want your biscuits to be crunchy bake them at 180 °C. If you prefer soft texture then bake at 200 °C
Serve soaked in poppy seed milk. They can also be eaten without.


Aguonu pienas. Poppy seed milk

1 l water
200 g poppy seeds
100 g honey or sugar (more or less to taste)

Scald poppy seeds with boiling water and soak for a 3-4 hours. Drain, process scalded poppy seeds in food processor, food mill or grinder. Pour 1 l of boiled water over the processed poppy seeds, add honey/sugar and stir until dissolves. Chill the milk. Can be served strained or unstrained. Serve with kūčiukai.

Dovanos iš virtuvės. Geriausia kalėdų dovana.

Šios knygos prekybos vietose dar tikriausiai nėra. O aš vieną iš pirmų 3 egzempliorių ,atkeliavusių į leidyklą, namo parsinešiau dar ketvirtadienį. Ir žinot ką? Glosčiau, mylavau ir negalėjau atsidžiaugti, kad tokia knyga pagaliau išleista lietuviškai. Ir pagaminta Lietuvoje.

Graži. Spalvinga. Šventiška. Išradinga. Įdomi. Bijau net ir pergirti, kad nepasirodytų lyg neskani reklama. Kita vertus, ketinimų reklamuoti knygą ir neturiu. Tik noriu, kad ją atrastų tie, kurie mėgsta dovanoti. Ir spėtų įsigyti, kol knygą dar neiššluota iš knygynų lentynų (asmeniškai aš tikiu, kad ši knyga turės itin didelį pasisekimą).

Knygą Dovanos iš virtuvės sudaro 8 skyriai: Saldumynai, Kepiniai, Šventiniai kepaliukai, Skanėstai stiklainiuose, Gardu, kas nesaldu, Mišiniai, Gėrimai, Lengva ranka (detaliai aprašyta, kaip dovanas gražiai supakuoti, kaip ištapyti butelį ar stiklainį, kaip suverti karoliukų papuošimus).

Receptų įvairovė, jei ne stulbinanti tai tikrai įspūdinga. Saldainiai, sausainiai, pyragaičiai, biskočiai, keksai, duonelės, uogienės, užkandžiai, prieskoniniai aliejai, actai, pagardai, užtepai, mišiniai sausainiaims, pyragams, arbatoms ir netgi sriuboms. Atskiras naminių (be abejo, alkoholinių) gėrimų skyrelis, kuriame ne  tik vanilinė degtinė, bet ir mėtų, kavos, apelsinų likeriai, deginė su aitriaisiais pipirais, amaretas, limoncello ir kt. Trumpai tariant, rinktis tikrai iš ko.

Saulėgrąžų ir šokolado saldainiai (43 psl.), Avižiniai sausainiai (184 psl).

Kalėdų nuotaika manęs dar neaplankė, tad apie visokias banalias saldybes ir tai, kaip smagu gauti mielas dovanas, paruoštas su meile svaigiai kvepiančioje virtuvėje, apie cinamono, gvazdikėlių ir vanilės kvapus gražinančius į vaikystę ir pan. pasiskaitysite kitur. O aš kviečiu pasigrožėti knygos Dovanos iš virtuvės puslapiais.

Mamos saldainiai (22 psl.)

Smaližių kakava (215 psl.), Kepinti riešutai meduje (126 psl.)

Kapučino malonumas (213 psl.), šokoladinis švelnumas (86 psl.)

Naminiai griliažiniai saldainiai (čū psl.), Avižinės juostelės (74 psl).

Mėtiniai šokoladiniai gabalaičiai (44 psl.)

Moka draugams (217 psl.)

Feta aliejuje (151 psl.)

Marinuotos kriaušės (132 psl.)

Vanilinė degtinė (237 psl.), Aviečių actas (144 psl.)

Traškūs sausainiai su razinomis (191 psl.), Citrinin4 druska su pankoliais (159 psl.)

Draugystės sriuba (196 psl.)

Kaimiška sriuba (199 psl.)

Kalėdinis kepaliukas (110 psl.)

Mandarinai brendyje (130 psl.).

Ispaniškas skanumėlis (155 psl.), Biskotti su parmezanu ir kumpiu (56 psl.)

Geresnės Kalėdų dovanos mėgstančiam gaminti ir dovanoti nė nesugalvočiau.

Death By Chocolate

Padovanok sau minutę ramybės

ir tuomet suprasi, kaip kvailai skubėjai.

Išmok tylos

ir pastebėsi, kad kalbėjai per daug.

Būk kilnus

ir suvoksi, kad teisdamas kitus buvai per griežtas.

Senovės kinų išmintis

Šokoladinis pyragas be miltų

Kitokia žiauriai šokoladinio pyrago versija

400 g juodojo šokolado

4 šaukštai brendžio arba romo*

4 kiaušiniai

120 g cukraus pudros

180 ml grietinėlės 36%

4 šaukštai cukraus pudros arba smulkaus cukraus

Šokoladiniam glajui

100 g sviesto

100 g juodojo šokolado

* pyliau 2 šaukštus brendžio. Pats tas.

Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C. Apskritą 20 cm formą su išimamu dugnu patepkite sviestu. Ištirpinkite šokoladą kartu su alkoholiu, jei naudojate, garų vonelėje (mažesnį puodą su šokoladu įsttatykite į didesnį su vandeniu taip, kad tarp mažo puodo dugnas ir vanduo nesiliestų. Vandenį kaitinkite ant silpnos ugnies, kad nevirtų, bet garuotų)  Palikite šiek tiek pravėsti. Į švarų metalinį dubenį įmuškite kiaušinius, supilkite cukraus pudrą ir taip pat statykite į garų vonelę. Elektriniu mikseriu plakite apie 3 min., kol mišinys truputį sušils, išimkite dubenį iš puodo ir plakite dar apie 7 min., kol masė taps tiršta ir puri. Išplakite grietinėlę kartu su 4 šaukštais cukraus iki standumo. Atsargiai sumaišykite kiaušinius su ištirpintu šokoladu, nepermaišykite, stenkitės, kad masė išliktų puri. Taip pat asariai įmaišykite plaktą grietinėlę. Supilkite į paruoštą kepimo formą, kepkite orkaitėje 50 min. Atvėsinkite iki kambario temeperatūros ir pastatykite kelioms valandoms į šaldytuvą.

Pjaustykite paišldę peilį po karšto vandens srove ir kruopščiai nusausinę. Peilį pašildykite ir nusausinkite po kievieno pjūvio.

O aš mokausi. Kantrybės, atlaidumo, meilės ir laiko sau, būti dviese. Dalintis, džiaugtis, neskubėti, nesikrimsti ir mėgautis. Mokausi gyventi iš naujo.

Ramios ir šviesios darbo savaitės pabaigos.

Lamb - Gabriel