Taisyklės, formulės, fotografija ir skaniausia granola

Norėk garsiai ir būsi išgirstas. Tikrai. Taip lydekai paliepus, mums panorėjus ėmėm ir atsidūrėm vieną penktadienio vakarą  t&v | creep studijoje. Ačiū, Andriui ir studijos fotografams už iniciatyvą ir galimybę paviešėti. Dar labiau ačiū už galingą kiekį informacijos ir krūvą patarimų. Viską labai gražiai sukonspektavo ir ant lėkštutės  tinklaraštininkams pateikė Jurga. O aš prisidėdama pasidalinsiu kai kuriais asmeniniais pastebėjimais ir patirtimi:

• Tinkamiausia šviesa fotografuoti maistą – priepšpriešinė/kontrinė. Arba dar kitaip fotografų vadinama pomidorkė. Fotografavimo schema atrodo štai taip: įsivaizduokite jog stovite prieš langą atsisukę į jį veidu, o tarp jūsų ir jūsų šviesos šaltinio (lango) – stalas, ant kurio padėtas maistas. Ši šviesa maisto fotografimui naudojama kone dažniausiai (ypač tinka sriuboms ir troškiniams fotografuoti, apvaliems maisto produktams ir apvalių linijų indams).
  
  
• Šoninė šviesa (kai maistas apšviečiamas 90° kampu nuo lango), tinkama fotografuoti skulptūriškiems maisto produktams ir patiekalams, norint išryškinti jų reljefą, paviršiaus nelygumus (pvz. migdolų raukšleles) ar architektūrišką išvaizdą.
  
  
• Ir beveik niekada (99,9%  atvejų)  nenaudojama šviesa, kai maistas apšviečiamas iš priekio.
  
  
• Maistą stenkitės fotografuoti taip, kad žiūrovas, žvelgdamas į nuotrauką, pasijustų valgytojas, t.y. maistas, pateiktas nuotraukoje, atrodo geriausiai nufotografuotas tokiu kampu, tarsi sėdėtume valgytojo kėdėje ir žiūrėtume į patiektą maistą.
  
  
• Maisto fotografavimui naudojami kampai:
  0° – maistas fotografuojamas akių lygyje;
  45-60° – maistas fotografuojamas norint sukurti prie stalo sėdinčio žmogaus įvaizdį;
  90°– maistas fotografuojamas iš viršaus.

• Aukštų maisto produktų ar patiekalų (blynų stirtos, kelių aukštų torto ir pan.) niekada nefotografuokite iš viršaus. Atvirkščiai, stenkitės parodyti jų aukštį, todėl geriausia fotografuoti nusileidus tiek, kad maistas būtų akių lygyje.
  
  
• Kompozicija. be visų standartinių kompozicijos taisyklių, stenkitės neperkrauti nuotraukos nereikalingais rekvizitais (lėkštelėmis, šaukštais ir pan). Todėl prieš nuspausdami mygtuką, iš kadro pašalinkite bent vieną daiktą (žinoma, ne lėkštę su maistu) – bendra nuotaikos nuotaika bus lengvesnė ir švaresnė.
  
  
• Taigi, fotografuojant maistą galioja taisyklė Mažiau yra daugiau. Tai liečia viską: spalvas, audinius, maisto kiekį lėkštėje ir pan.
  
  
• Svarbiausia – geras, pakankamas šviesos šaltinis. Jūsų namuose tai greičiausiai bus langas. Stenkitės fotografuoti kuo arčiau natūralios šviesos šaltinio. Aš mėgstu susirasti tinkamą ir gerai apšviestą vietą, tačiau nepasiekiamą tiesioginių saulės spindulių. Taip išvengiama ryškių ir kontrastingų šešėlių.
  
  
• Jokios blykstės! Ypač tos, kuri įmontuota fotoaparate.
  
  
• Puiku, jei turite trikojį ir reflektorius. Naudokite juos.
  
  
• Padarykite bent po kelioliką to paties patiekalo kadrų. Dar geriau – keliasdešimt. Nepatingėkite pavaikščoti aplink stalą ar pasukioti lėkštės, ieškodami geriausio rakurso. Išbandykite skirtingus kampus ir aukščius. Kuo daugiau ieškosite, tuo daugiau atrasite. Tikimybė, kad pavyks padaryti puikių maisto kadrų tik padidės.
  
  
• Taip pat atsargiai elkitės su spalvotais indais (ypač dubenėliais spalvotu vidumi) ir itin intensyvių spalvų audiniais. Tuomet visai netikėtai kiaušinis iš balto gali tapti mėlynu, o ryžiai įgauti raudono atspalvio. Nuotraukose tai atrodo itin neskaniai. Viso šito išvengti galima pasitelkus įvairius reflektorius ir skirtingus šviesos šaltinius, bet vargu ar daug kas norės šitaip žaisti namų sąlygomis. Todėl pasirinkti baltą lėkštę, mano galva, yra kur kas paprasčiau.
  
  
• Mano akims nesižiūri ir labai vintažinės, nusendintos ar dar kaip nors nuspalvintos ir apdorotos nuotraukos. Maisto spalvos turi būti gyvos, raiškios ir valgomos. Jei pamačius nuotrauką ima tįsti seilės ir norisi to kažko paragauti – nuotraukos autorius pataikė tieisiai į dešimtuką.

Mano mėgstamiausi maisto fotografai? Jų išties daug, bet labiausiai žaviuosi Anders Schonnemann, Karen Mordechai, Adriana Mullen, Julia Hoersch, Keiko Okawa, Con Poulos, Antonios Mitsopoulos, Claudia Castaldi, Markus Nillson, Yuki Sugiura, Line Klein ir krūva kitų.

Virtuvėje, kaip ir fotografijoje, svarbiausia išmokti ir žinoti pagrindines taisykles. O paskui – laisvė improvizacijai ir džiazui. Granola (saldus grūdų ir sėklų mišinys su riešutais) taip pat turi savo formulę. Ją išmokus, belieka pridėti truputį šio, truputį ano, dar žvilgtelėti ką turit virtuvės spintelėse ir voila! – sveikas ir skanus grūdų ir riešutų mišinys gerai dienos pradžiai paruoštas.

Anksčiau granolą ruošdavau tik su sviestu ir ruduoju cukrumi arba medumi, kaip čia. Kol neperskaičiau Melissos Clark patarimo, publikuoto NY Times dienraštyje, granolą ruošti su alyvuogių aliejumi. Tiesa, išbandyti jį galiausiai ryžausi visai neseniai. Tik ne su alyvuogių, o vynuogių kauliukų aliejumi. Ir turiu pasakyti, kad rezultatas pranoko visus lūkesčius. Artimiausiu metu tikrai liksiu prie šio recepto.

Taigi formulė. O ji paprasta: 8 dalys sausų produktų + 1 dalis skystų produktų. Paprasčiau tariant: apie 500 g avižinių dribsnių, 300 g įvairių riešutų, sėklų ir džiovintų vaisių ar uogų + ~240 ml skysčio (aliejaus + medaus).

Medų patarčiau naudoti neutralesnio, švelnaus skonio. Bet jei labai mėgstate grikių ar čiobrelių medų, taip pat tiks.

Aliejus: alyvuogių, vynuogių kauliukų, graikinių riešutų ar kitas jūsų mėgstamas aliejus.

Riešutai: migdolai, graikiniai, lazdyno riešutai, anakardžiai, karijų, pistacijų ir visi kiti, kokius mėgstate. Įdomaus skonio granolai suteikia sūdyti žemės riešutai. Ypač dera su medumi, vanile, cinamonu, kokosu.

Grūdai ir sėklos: lukštentos moliūgų sėklos, saulėgrąžų branduoliai, linų sėmenys, sezamo sėklytės, aguonos, kviečių gemalai. Pastarieji, kaip ir linų sėmenys, labai padeda žarnyno veiklai gerinti, tad nepamirškite įberti bent šaukštelį ar du.

Džiovinti vaisiai ir uogos: džiovintos spanguolės, vyšnios, braškės, razinos, avietės, figos, ananasai, melionai ir visi kiti džiovinti vaisiai idealiai tinka granolai paskatinti. Tik bandymų keliu atrasite mėgstamiausią skonių derinį. Gana įdomų skonį granolai suteikia datulės ar cukruoti imbierai. Dar viena taisyklė, kurią išmokau bandymų keliu - džiovintus vaisius ir uogas įmaišyti reikia tik tada, kai iškepusi granola visiškai ataušta. Antraip vaisiai ir uogos dažnai apdega ir apkarsta. Taip pat reikia elgtis ir su šokolado gabaliukais - įmaišyti tik granolai visiškai atvėsus. 

Prieskoniai: vanilė/ vanilinis cukrus, mažas žiupsnelis kardamono, muskato riešuto. O asmeniškai man labai patinka įberti žiupsnį malto cinamono.  

Granola. Nr. 3

Natūralus, becukris grūdų ir sėklų mišinys pusryčiams. Be gyvulinės kilmės riebalų ir sinteninių kvapų. 

500 g avižinių dribsnių

100 g migdolų

20 g migdolų drožlių (plokštelių)

100 g kokoso drožlių

100 g džiovintų spanguolių

¾ šaukštelio cinamono

1 šaukštas linų sėmenų

60 ml vynuogių kauliukų

180 ml skysto medaus

Dubenyje sumaišykite avižinius dirbsnius, migdolus, migdolų ir kokosų drožles,  linų sėmenis ir cinamoną. Viską užpilkite aliejumi ir medumi, išmaišykite. Supilkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, kepkite orkaitėje, įkaitintoje iki 180 °C temepratūros, apie 30-35 min.. Kol granola kepa, porą kartų permaišykite medine lopetėle. Ataušinkite ir įmaišykite džiovintas spanguoles.

Recepto šaltinis: nėra.