2011 m. birželis 9 d., ketvirtadienis

(Ne)idealios kasdienybės pietūs

Kartais vakare, po pakvaišusios dienos atsigulusi į lovą, dar prieš pradėdama skaityti kokią nors literatūrą, bandau įsivaizduoti kokie bus mano rytojaus pietūs. Idealiam pasaulyje jie ir būtų... idealūs. Regiu save virtuvėj, kažkur tyliai plaukia liūliuojanti Facing The Sun, ir aš nesukubriai dubenyje maišau mėgstamiausias salotas. Arba trumpai ant sviesto kepinu žuvį, su riešutais ar be jų, troškintais špinatais ar trintų žirnelių koše. Galiausiai įsitaisau balkone, mudviejų švelniai vadinam „terasa“, ir saulei bučiuojant apnuogintas kojas mėgaujuosi. Idealiu gyvenimu, be abejo.

Taip būtų jeigu būtų. Idealioje kasdienybėj. Deja, taip dažniausiai nebūna.

Nes žinai, kaip nutinka kitos dienos popietę? Užskuodžiu tekinomis į trečią aukštą, 3 minutes savo puikiojoj gigantiškoj rankinėj ieškau raktų, o pagaliau suradus, įlekiu namo suplukus, iki kelių išleidus liežuvį ir įraudusiu veidu, apkibusiu šviesiom plaukų sruogom. Sviedžiu rankinę ant sofos. Arba ant komodos. Priklauso, kiek dar turiu jėgų sviedimui į tolį. Viena ranka aunuosi batelius, kita bandau glostyti įkyriai besimeilinantį katiną, o pati godžiai dairausi šaldytuvo pusėn. Garsiai pasilabinu. Su katinu, žinoma. Nes daugiau namie - nė gyvos dvasios. O dar po akimirkos pagaunu save visa galva sulindusią į vėsų šaldytuvą.

Tiesą sakant, gaminti tokiame karštyje neturiu nei noro, nei didelio entuziazmo. Juo labiau būnu alkana, kaip vilkas, tai apie kokį gaminimą mes kalbam? Mhm... Virti kiaušinius? Pernelyg išalkusi, kad laukčiau 10-15 minučių. Salotos? Geriau jokių, jei jos nebus tokios, apie kurias svajojau vakar. Nereikia būt genijum, kad sugebėtum atskirti svajones nuo realybės.

Traukiu rupios ruginės duonos abišalę ir atpjaunu gerą riekę. Šaldytuvo kampe surandu į blizgų popierių suvyniotą paskutinį, sutaupytą sviesto gabalėlį. Padedu ant saulės, kad suminkštėtų. Tuo tarpu pasikuitusi daržovių lentynoj sučiumpu pundelį ridikėlių. Laimei, bent šitie dar ne paskutiniai - dėl visa ko pasitikrinu. Kyšteliu po šaltu tekančiu vandeniu, dar pamedituoju kartu atgaivindama ir pavargusias rankas.

Kol supjaustau plonais griežinėliais, pusė ridikėlių pradingsta burnoj. Likusieji palaukia, kol ant duonos užtepu aptirpusį sviestą (kai lauke +30, sviestas tirpsta ne blogiau nei saulės atokaitoj pamiršti ledai) ir suberiu griežinėlius ant glotnaus, prieš tai šiek tiek pasūdyto, kreminio sviesto. Sviestą visada, prieš tepdama arba užtepusi ant duonos, pasūdau - man taip skaniau. Surandu no rytinės kiaušinienės atlikusių pjaustytų svogūnų laiškų ir žaibo greičiu užberiu ant ridikėlių.

Pastumiu rankinę. Spengiančioj tyloj prisėdu ant sofos kraštelio ir užsimerkusi lėtai atsikandu.
Beveik idiliški pietūs.

Vasara.


Mėgaukitės vasara ir ridikėliais!
Bookmark and Share Print Friendly and PDF

14 komentarai (-ų):

Juste rašė...

Ačiū Ačiū Ačiū kad priminei! Skrandis ūžia, kaip valgyt prašo, o aš taaaip tingiu gamint, o va ridikėliai taip ir guli! Ne ilgam, tuoj bus sužiaumoti su namine duona:)

Egle rašė...

Juste, nugi į sveikatą ;)

Viktorija rašė...

Ech, tas oras :) Aš šiandien taip šaldytas vyšnias tirpinau. Išnešiau į balkoną, po 10 min jau buvo galima valgyti su lietiniais :)

Egle rašė...

Tai jau jo... aš kokosų aliejaus buteliuką saulėj kelias minutes palikus, radau visiškai skystą, kai iš šaldytuvo ištraukiau kietą, kaip akmenį.

Ieva M. rašė...

Egluže, labai skaniai parašei, o aš perskaičiau ir siaubas kaip užsimaniau:D

Rennie rašė...

Labai vaizdžiai čia apie tą karštį ir alkį aprašei. Net aš per monitorių pajaučiau. Pažįstamas skonis, tokius labai mėgstu.

julė rašė...

Aga, vieni šauniausių sumuštinių šiam metų laikui - gaivūs ir traškūs ir ak-tas-sviestas-beigi-duona-naminė; o prancūzai apskritai mėgėjai valgyti tiesiog-ridikėlius-su-tiesio-sviestu. Nuostabūs nuostabiausi sumuštukai, ir jokių panini su saulėj džiovintais pomidorais, špinatais, baltu sūriu ir kitokiom gardenybėm nebesinori.

Tiesa, fantazija neišneša, kaip po tokių liesų pietelių nesisuka galvelė ir skrandukas negurgia - išduok paslaptį, kaip randi tiek energijos visai tai šūsniai puikių darbų nudirbti, jei be pusrytukų ir su sumuštinuku pietum :)? Kava? Miailė? Savi[taiga/apgaulė], kad "man daugiau ir nereikia"? Kas?

Egle rašė...

Ieva, kas čia tėr? bėk ir susitepk sumuštinį :)

Renata, :)

jule, tai prašom negalvoti arba persigalvoti, kad čia buvo mano visi pietūs. Čia tik alkio kirminą numalšinau. Kava piktnaudžiauju tik ryte, pradėjau valgyti sočius pusryčius/priešpiečius (net nežinau, kaip juos pavadint), tai energijos pasikraunu. O kai taip karšta, man tikrai mažiau valgyt norisi...

Karolina rašė...

Mmm.. Čia gi mano bene mėgstamiausi pusryčiai vasarą/pavasarį, o žiemą taip pat valgau su avokadu. Labai skanu dar užsibarstyti kepintų sėmenų :)

Anonimiškas rašė...

Labai grazi nuotrauka. Gal isduosite,kokiu fotoaparatu daryta?? Nes as pats pries pora dienu tuo paciu kampu fotografavau beveik toki pati sumustini, bet mano nuotrauka ryskumu jusiskei 10 kartu nusileidzia.
Ir tai daryta dienos sviesoje ar prie lempu???
Aciu uz atsakymus.

P.S. As ridikeliu sonuose ipjovas padarau ir tada riekelemis supjauscius- gaunasi tokios zavios gelytes

julė rašė...

Oi, Egle, atsiprašau, jei tai nuskambėjo kaip priekaištas ar kišimasis į svetimas žemes. Čia buvo tiesiog -- draugiškai curious mergaitės, kuriai net vasarą pietūs privalo būti dviejų patiekalų, klausimas. Persiprašau, jei žodžiai mano nedailiai nuskambėję.

irgi Eglė rašė...

Iš tikrųjų per tokius karščius geriausi pietūs - kas nors lengvo ir paruošiamo be viryklės :)

Beje, abišalė ir yra "gera riekė", tokia per visą kepalą. Bent jau taip mano kaime vadina.

Anonimiškas rašė...

mmmm, toks įspūdis , kad mano grįžimą namo aprašėte :)))tik pasitinka mane ne katinas, o aptingęs šuo, o ir sumuštinis ne toks gražus gaunasi... Beje, dar vienas skanutėlis derinys - batonas su sviestu ir šviežiais agurkais :)

Egle rašė...

Karolina, avokad1 irgi ant sviesto dedi? Aš tai tik ant duonos gerai sunokusį avokadą tepu, pipirais, druska pabarstau ir citrinos sultim aplieju :) Niam.

Anonime. Fotografuoju aš kaip visada: dienos šviesoje, kur arčiau lango. Fotoaparatas Nikon D80, objektyvas Nikon AF Micro Nikkor 60mm f/2.8D

julyt, oi neeee.. nenuskambėjo taip :) tikrai. Tai aš čia turbūt nekaip nuskambėjau :) Viskas OK.

Egle, o pas mus abišale duonos puskepalį vadina. Bet iš tiesų, teisingai tu sakai :) Aš tik iš įpročio taip parašiau ;)

Anonime... mmm... o man dar skanu juoda duona + sviestas + pomidoras + čiut druskytės

Rašyti komentarą