2011 m. liepa 22 d., penktadienis

Agrastų ir bananų uogienė

Mano mama uogienių neverda ir agurkų nekonservuoja. Ir tegul šis teiginys jokiu būdu nenuskamba kaip priekaištas, veikiau – pagyrimas. Kam jas virti ir vargti, jei nieks vistiek nevalgo? Iš tiesų  savo vaikystės namuose uogienes verdamas pamenu iki kokių penkerių šešerių. Jei neklystu, jos iš virtuvės repertuaro dingo gimus ir šiek tiek paūgėjus broliui.

Be to, uogienių mums privirdavo močiutė. Tik būdavo stovi ta stiklainiukų kolonada rūsyje, į kurį ir taip vos per visus konservuotus agurkus, pomidorus, bulvių maišus, dviračius ir niekad nečiaužytas slides vos gali įeiti, ir stovi tol, kol surūgsta. Kažkada net radome juodųjų serbentų uogienės stiklainį, uždarytą prieš 8 m. Tikriausiai aišku, kad smaližių mūsų namuose – nerasta. Išskyrus brolį, bet jam uogienė – ne skanėstas. Dėl manęs uogienės galėdavo ir nebūti. Ypač braškių. Šitos tai nė per kur į burną. Ir niekaip nesuprasdavau, kam tokią skanią uogą, kaip braškę, šitaip gadinti ir į stiklainį uždaryti?

Užtat mano suolo draugės, Viktorijos, mama virdavo tobulą uogienę. Turbūt vienintelę dėl kurios kada nors krausčiausi iš proto. Agrastų ir bananų. Kasmet lauknešėlį – porą stiklainėlių vasaros lauktuvių – gaudavau ir aš. Šita uogienė skaniausia, kokią buvau kada ragavusi. Žalsvai geltono gintaro spalvos, tiršta, sodraus saldžiarūgščio skonio. O jau kvepia... iš koto gali išvirsti stiklainėlį atsidarius!

Taupydavau aš tą uogienę iki paskutinio lašo, o geriausius rudens pusryčius prisimenu tik taip: vos vos paskrudinta forminė balta duona (skrudintuvas mano tėvų virtuvėje yra nepakeičiamas pusryčių draugas jau daug metų. Net aš pusryčių namuose be skrudintos duonos neįsivaizduoju), dosniai užtepta tiršta agrastų ir bananų uogiene. Dar puodelis mėgstamos arbatos ir tobulai dienos pradžiai daugiau nieko nereikia.

Prašiau prašiau aš to recepto. Kasmet prašau. Bet draugė užmarši ir ne uogienės jai galvoj. Taip recepto laukiant ir agrastų sezonas, ir metai gali pasibaigti (ir baigėsi jau kelis kartus belaukiant). Kiek domėjausi aplink, niekas tokios neverda. Na, neverda tai neverda. Gerai, pati kur nors susirasiu. Ir radau kažkokiame no-name'iniame angliškame forume, išsisaugojau prieš kurį laiką ir pamiršau.

Ir dabar kai Rūgpieniuose nuraškyti agrastai pradėjo grasinti surūgsią, ėmiau ir išviriau aš tą uogienę. Skonis – puikus, kvepia be proto, tik spalva rausva. Spėju, kad perviriau. Kitą kartą (jei Viktorija vis dar nepašefuos man recepto) vietoje 1 kg cukraus dėsiu 0,5 kg uogienių cukraus. Tikiuosi išvirs greičiau ir bus ne tokia raudona, o tokia, kokią prisimenu. 


Agrastų ir bananų uogienė

1,5 kg rūgštesnių agrastų
3 bananai
1 kg cukraus

Bananus sutrinkite šakute. Agrastus nuplaukite nuvalykite ir sudėkite į puodą, mediniu šaukštu lengvai pagrūskite agrastus, sumaišykite su trintais bananais ir užberkite cukrumi. Palikite pernakt, kad atsirastų sulčių. Užkaiskite puodą ant nedidelės ugnies ir virkite apie 1 val. karts nuo karto pamaišydami. Jei reikia, nugriebkite susidariusias putas.

Kai uogienė bus norimo tirštumo, supilstykite į švarius, sterilizuotus stiklainėlius ir sandariai uždarykite. Iš šio kiekio išvirė 2 l uogienės.



Savaitgalio džiugesiai:

*kinas: prdėjau žiūrėti dėl Julianne Moore, baigiau, nes patiko „The Kids are Alright“
*melodija: Dave Mathews Band „Crush“
*knyga: Carl Honoré „Garbė lėtumui“.
*fotografija: mane veža Eric Wolfinger nuotraukos
*receptas nr. 1: kaip paruošti puikias Cezario salotas
*receptas nr. 2: kaip išsirinkti ir paruošti midijas pasakoja Belgijoje gyvenantys lietuviai
*video nr. 1: labai gražus „Why EverYou Would NOT want to cycle?“
*video nr.3: nebanalus love story filmukas
*virtuvei: šviežių prieskoninių žolių lentynos idėja
*tinklaraštis: Sprouted Kitchen
*savaitgalio planas: Šiauliai!

Šiltų ir saulėtų savaitgalio akimirkų!
Bookmark and Share Print Friendly and PDF

24 komentarai (-ų):

Dovilytė rašė...

O geras! Panašią uogienę virėm su mama prieš porą dienų :) Radau receptą senam jos sąsiuvinyje ir sumaniau išvirti. Vadinasi ji "Vyro uogienė" :D Receptas šiek tiek skiriasi ir mums ji išėjo žalios spalvos :)

Anonimiškas rašė...

O kas ten tie juodi uogieneje? Nenuskabyti agrastu ziedukai ar tos seklytes is vidaus?

Egle rašė...

Dovilyte, jei negaila, brūkštelk uogienės receptą :)

Egle rašė...

Anonimui, man regis labai aiškiai parašyta, kad agrastu reikia nuvalyti, t.y. nuskabyti. Ten sėklytės iš vidaus.

donata rašė...

o mano mama ir močiutė verda agrastų-apelsinų. labai skani ir taip pat be galo kvapni! jau laukiu kada grįšiu namo ir gausiu jos isidėt į burną :) o spalvytė uogienės atrodo puiki!

egidija rašė...

pagaliau sulaukiau :) o su uogienių cukrumi verdant kiek laiko reikėtų ant ugnies laikyti?

Egle rašė...

Donata, ooo irgi turėtų būti skaniai saldžiarūgštė. :)

Egidija, tiek, kiek rekomenduoja cukraus gamintojas. Dansukkeris siūlos virtis 5 min. max 10 min.

Miglė rašė...

Aš tik prieš kelias dienas prisiminiau, koks puikus dalykas yra agrastai, kažkaip pastaraisiais metais buvau juos primiršus.
Visiškai pritariu dėl braškių uogienės! Šviežios arba šaldytos, o išvirtos - jau visai ne tas.

Dovilytė rašė...

Tikrai negaila :)
Reikės:
1 kg bananų
3 kg sumaltų agrastų
2 kg cukraus
Bananus supjaustykite smulkiais kubeliais, sumaišykite su agrastais (nuvalytais, nuplautais bei sumaltais mėsmale) ir cukrumi. Užvirinkite ir 15 – 20 minučių pavirkite. Sudėkite į švariai išplautus stiklainius ir sandariai uždarykite.
Skanaus!

Monika rašė...

Na mes tai visad verdame panašią uogienę iš trijų sudedamųjų dalių - agrastų, apelsinų ir bananų bei cukraus, visko po 1 kg :) labai skanu būna :))

Ccornus rašė...

Mano nuomone,kiekvienas,kad ir nedidukas naminis gaminėlis-maža pergalė už savo genties išsaugojimą,o bent keletas šiuolaikinių panų ,virs rūpestingomis, namines uogienes ir maistą gaminančiomis babytėmis.Juk vieną kartą mums baigsis anų laikų sveikatos kreditas,sudorotas maximinės kinietiškos kiaulienos ir kito šlamšto:).

Ausrra rašė...

Anais laikais, turbūt privaloma buvo virti uogienes. Lūždavo ir mūsų rūsių lentynos nuo nesuvalgytų ir pasenusių gėrybių. Užtat dabar atvirkščiai, labai norisi savos, o ypač įdomesnės, kaip kad šita. Jei rasiu dar agrastų, būtinai pabandysiu :)

phyllis grant rašė...

so so beautiful. i love looking at your blog.

Maisto Diletante rašė...

Tikrai idomiosios uogienės dabar ant bangos...

egidija rašė...

šiandien bendradarbė pavaišino ta idealiąja uogiene. skanesnės turbūt nesu valgius. pabandžiau pasigaminti pati. bet turbūt ne ta ausim klausiausi. beje skaičiau ir Eglės, ir Dovilės receptus. ir, man atrodo, supratau kame šiuose abejuose receptuose yra klaida. šios uogienės išviso nereikia virti. tik sutrinti uogas, bananus ir cukrų. jokio virimo. tik kelias minutes pavirusi supratau - jokio idealaus skonio nebus.

Egle rašė...

Migle, agrastai yra vienos nuostabiausių sodo uogų!

Monika, taviškę, jei liks uogų irgi išbandysiu. Apelsinus nulupat ar sumalat?

Ausrra, galbūt tu ir teisi. Nors vistiek žinau žmonių, kurie ir tais laikais uogienės nėkart nėra virę ;) O tavo agrastų pyragas tiesiog puikus!

Phyllis, i'm so flattered that you visit my blog from time to time. Your compliments are always flattering.

Maisto Diletante, kad nėr ši labai įdomi :) Bet išties tai visos tos braškinės jau iki gvo kaulo pavodusios, užtat ir norisi kažko naujesnio, dar neragauto, kitokio.

Egidija, nu auksas Tu, ne kitaip! bet noripasakyt, kad nė minučiukės, nė čiut čiut pavirt nereikia???

egidija rašė...

dar kartą ryte ragavau tos dieviškos uogienės. nu tikrai - nevirta. bet kad būt visai tikrai šiandien tiksliai iškamantinėsiu kolegę ir duosiu žinot.

egidija rašė...

nu va, išklausinėjau... vis dėl to virti reikia. ant mažos, mažos ugnies 20 minučių, visada maišyti. emaliuotame puode. bet ir aš viską taip dariau, gal tik mažiau maišiau... mistika kažkokia su ta uogiene :D

Anonimiškas rašė...

gal ir ne į temą, ir gal ne čiaa, bet esu be galo sužavėta tavo nuotraukomis. Tiesiog nuostabios! Labai norėčiau sužinoti, kokiu fotoaparatu fotografuoji ir kaip galima išgauti tookį jaukų šviesų apšvietimą balto fono? Jei tai maža tarnybinė paslaptis, whatever, tiesiog tuomet pasigrožėsiu :)

Eglė rašė...

Ką tik išvirė. Skanaujam su skrebučiais, gardu!:) Mano agrastai buvo panokę gerokai, tai truputį citrinos sulčių įspaudžiau :) Labai džiaugiuosi, kad sunaudojau agrastus, kurie vargšai paprastai pas mus nesuvartojami ir išviriau savo pirmąją uogienę :)

Ccornus rašė...

Gaila,kad negrįžtat prie jogurtų .Ieškodamas tos temos ir pripėdavau čia:).Patinka,kad intuityviai jaučiat ką reikia daryti,kad neaukoti savo vaikutėlių masinio maisto pabaisai.Gerai,kad ji dar jauna.

Aarthi rašė...

Hai Dear

This looks yummy....you have a lovely blog… You have so many wonderful recipes..I have bookmarked you blog and some recipe from that to try..Please check out my blog.I am having a Giveaway in my blog..Please check it out and partcipate in that..
http://yummytummy-aarthi.blogspot.com/2011/07/homemade-bounty-chocolate-and-giveaway.html

Aarthi

sandra rašė...

kuo galima pakeisti agrastus?

Egle rašė...

Sandra, bet kokiomis rūgščiomis uogomis, bet agrastai šitoj uogienė ir YRA visa ESMĖ, tad aš jų nekeisčiau niekuo. Ir nė už ką.

Geriau tada išsivirti Bananų džemo

Rašyti komentarą