Žinai, jaučiuosi sumautai. Tik nesakau, nutyliu. Sakys, „šitai jau visai kvankšt. Kaip gali nepatikt Kalėdos?“ Šiaip jau Kalėdos man patinka, bet kažkodėl visai jų nelaukiu. Sėdžiu sukryžiavus kojas ant palangės, spoksau į pliurziną kiemą ir žilvitį priešais, su maskatuojančiais trim lapais, o žmonės šneka, kad ant svieto ramunės žydi... Kokios dar Kalėdos? Ir širdy jokio laukimo.
Ir šiaip mane veikia tas erzelys. Negerai veikia. Atrodo visi lekia, apsikarstę maišais dovanų, popierių, girliandų. Mane tas nesąmoningas pirkimas reikia nereikia išvis iš proto veda. Nesuprantu, kur jie visi randa tą pakilią dvasią, nes tame beprotiškame chaose, karštligiškame lėkime aš tik stoviu kaip įkalta į žemę ir nežinau į kurią pusę dabar man bėgti. Dar tos nugrotos ausį rėžiančios melodijos kasmet per kelias savaites spėjančios įgristi iki gyvo kaulo, nutriušę Kalėdų seniai prekybos centruose ir klaikūs kiniški blizgučiai. Jokios šventinės dvasios juose man nepavyksta įžvelgti.
Blogiausia yra tai, kad kasmet ateina akimirka, kai suvokiu, kad tame chaose kažkur pasimečiau. Ėmiau ir pasimečiau. Likau be vietos. Niekur. Kai visi skuba, zyzia, planuoja šventes ar ateinančius metus, rašo didžiausius sąrašus ir kuria grandiozinius ateinančio penkmečio planus, man pasidaro labai liūdna. Nežinau, ar man savęs gaila, tikriausiai ne, negaila, bet taip šlykščiai jaučiuosi tik kartą metuose. Nykiai ir tuščiai. Bjauriausia, kad tas jausmas toks veriantis, kad net skauda.
Šiaip jau žinau, kodėl pasimetu. Kai visi sudarinėja sąrašus, ką darys ar ką turi padaryti ateinančiais metais, Aš nežinau, ko aš noriu. Ir kuo daugiau apie tai galvoju, tuo blogiau. Grandiozinių planų niekuomet nekūriau, viskas, kas vyksta mano gyvenime vyksta iš širdies ir savaime. Ir šiaip, aš šiek tiek fatalistė.
Keisčiausia, kad pernai pamaniau, jog galiu save apgauti ir metus suplanuoti. į darbo knygą surašiau Didžiausių Metų Darbų Planą. Metai turėjo būti puikūs. Bet savęs nepergudrausi ir įpročio neplanuoti taip lengvai nepakeisi. Iš to plano teišbraukti 3 punktai (tiesa, šiandien išbraukiau 4-ą), iš 25 knygų sąrašo perskaitytos vos 2 (kitos į rankas papuolė ne pagal sąrašą), o likę lūkesčiai sprogo kaip pučiamas balionas: garsiai ir skaudžiai. Ir man gėda. Prieš save labiausiai gėda. Geriau, jau būčiau neplanavusi.
Ir prisiekiau sau, kad šiemet tai jau jokių sąrašų, penkmečio ir dešimtmečio planų nesudarinėsiu. Bus kaip bus. Ir, žinau, bus gerai. Net drebu kaip laukiu tos ausyse spengiančios baltos žiemiškos tylos, kai gali trenkti durim, palikdama senuosius ir kalėdinį erzelį kažkur anapus. Kai viską, regis, gali pradėti iš naujo.
Ir ta slogi šiandienos nuotaika praeis. Dar savaitė ir praeis. Viskas bus gerai. Ir bus Kalėdos. Namai. Gal ir pyragų bus. Meduolių gal. O dabar imu, nukandu briedžiui galvą. gyvent lengviau nepasidaro. Bet ant dūšios geriau.
Sausainius, meduolius pradėjau kepti iš anksčiau, juk ne visi tokie kaip aš. Jie kažko kalėdiško laukia. Tai ir prikepiau. Kalną. Ir dar turbūt kepsiu šiandien vakare. Šitie imbieriniai - pipiriniai būtų skanūs bet kokios formos. Ir net net tada, jei nė iš tolo nekvepia Kalėdom
Imbieriniai pipiriniai sausainiai
100 g rudojo cukraus
100 g baltojo cukraus
100 g auksaspalvio sirupo (arba medaus)
100 g baltojo cukraus
100 g auksaspalvio sirupo (arba medaus)
75 ml vandens
150 g sviesto
1 šaukštas cinamono
1 šaukštas malto imbiero
1 šaukštas maltų kardamonų
½ šaukštelio juodųjų pipirų
1 šaukštas malto imbiero
1 šaukštas maltų kardamonų
½ šaukštelio juodųjų pipirų
½ šaukšto kepimo miltelių
500 g miltų
Į puodą suberkite cukrų, įpilkite auksaspalvio sirupo ir vandens. Kaitinkite ant nedidelės ugnies, kol cukrus ištirps. Sudėkite sviestą ir kaitinkite, kol ištirps. Ugnį išjunkite ir palikite paruoštą sirupą pravėsti. Įmaišykite prieskonius ir kepimo miltelius.
500 g miltų
Į puodą suberkite cukrų, įpilkite auksaspalvio sirupo ir vandens. Kaitinkite ant nedidelės ugnies, kol cukrus ištirps. Sudėkite sviestą ir kaitinkite, kol ištirps. Ugnį išjunkite ir palikite paruoštą sirupą pravėsti. Įmaišykite prieskonius ir kepimo miltelius.
Pravėsusį prieskoniuotą sirupą sumaišykite su miltais ir užminkykite vientisą tešlą. Tešlą įvyniokite į maistinę plėvelę ir palikite atvėsti šaldytuve. Geriausia pernakt.
Tešlą dar kartą išminkykite, kol minkysis lengvai. Ant miltais pabarstyto darbastalio plonai iškočiokite, išpjaukite norimos formos sausainius. Sudėkite ant kepimo popieriumi ištiestos skardos. Kepkite 8-12 minučių orkaitėje 180 °C. Palikite atvėsti ant kepimo skardos.
Receptas adaptuotas pagal: sweden.se
---
Ir dar. Man patinka žiema be sniego. O, džyz, kaip man patinka... Galiu mauroti sau su guminiais botais per balas ir per kiemą, be baimės išsitepti tuos sunkiai išsivalančius baisbočius. Apie gerus batus nė nekalbu. Aš ir geri batai žiemą? Turbūt juokauji, K. sakė, kad aš išvis tegaliu nešiot tik kaliošus, nes man batai nelaiko ilgiau nei sezoną. Bet tai ar aš viena tokia nenormali, ar ką?
O dabar jau galit apmėtyt mane pomidorais. Arba nebedraugaut. Bet nepaisant mano pabambėjimų, iškepkit šituos sausainius, jie tikrai nerealūs...
44 komentarai (-ų):
imki nenugrotą ;) http://www.youtube.com/watch?v=67xr_KKPTHE
Vyšnia, o šita man labai labai! Ačiū.
Egle, as nekenciu ziemos, sniego... batus nesioju maksimum viena sezona... nieko neplanuoju, nepernesu to crazy kaledinio pirkimo.... kinietisko s.... nesi tu viena tokia :)
Dalia
kur gauti briediškų formeeelių, kaip noriu tokių :)
Ei, nurimk, puikiai Tave suprantu :) Ne viena tokia esi: aš paniškai bijau kelti koją į parduotuves paskutinėmis savaitėmis prieš šventes (na, valgyt juk visiems kasdien reikia), nes ten bijau vieną dieną tiesiog neprasisprausti per isterikų minią... Aš irgi matau iškvaišusius prašaliečius, kurie tempia maišais viską. Man tik kas kart klausimas: o kokia dalis iš jų visų nuoširdžiai pagalvojo, ko reikia artimiesiems, ar tos atmestinės dovanos arba diiiidelės dovanos kompensuos tą laiką, kurio neskyrė ir neskirs artimiesiems? Aš tuo tarpu nuperku vėlai vakare kažką, kai tik keli žmonės belikę, kažką ko kažkam tikrai reikia, su sšypsena mielai pakuoju, geriu karštą vyną namie prie židiniu su Savo Žmogumi ir stengiuosi pamiršti kas vyksta outside, kalbėdama ne apie Kalėdas. Žodžiu... Aš Tave tik papildyčiau :) Ir nurimk. Tau neturi rūpėti, ką kiti galvoja apie Tavo reakcijas į šventes. Čia Tavo reikalas. Ir tie metiniai sąrašai... Negadink bereikalingų lapų darbo knygoje. Geriau tame lape nusipiešk didelį "smailiką" ir pasirašyk "Myliu ir gyvenu SAVO gyvenimą" :)
Dalia, miela malonu susipažint ;0
Vai kaip aš tave suprantu! Kuo labiau artėja Kalėdos, tuo aš labiau įsitempiu, nes tiek visko reikia suspėti- dovanos, šventiniai patiekalai, vaikų šventės, Liepaičių koncertai, baleto pasirodymai, ir viską norisi atlikti ideliai, juk tokia šventė tik kartą metuose. Turbūt, tai ir varo iš proto. Labai laukiu, kad greičiau tos Kalėdos ateitų (juk nesakysiu praeitų), nes po jų seka ramus ir tingus tarpušvenčio laikotarpis, mano mėgstamiausias laikas.
būna ir man tokių "periodų" - pastebiu, kad stengiuosi tik dėl vaiko, kad jo prisiminimai būtų patys, pačiausi (nes dar gerai pamenu kaip buvo mano vaikystėje). dar ir ta žiema - užsitęses ruduo visai nepadeda. vis dėl to man patinka sniegas.
mane žiauria nervina dovanų pirkimas, žiauriai (o kažkada džiugino). todėl kuriu savo tradiciją - dovanos keptos, džiovintos ir panašiai. nesuksiu galvos , nebadysiu prisiminti kam ko kažkada, kažkur reikėjo. visiems dovanos bus vienodos. o šiaip, pagalvojus, kam tų dovanų reikia? ar kad neebūtų gėda, kai pats gauni?
va tokios padrikos mintys perskaičius tavąsias.
landžioji po tą švedišką puslpį - žiauriai geras. kas kada apie Lietuvą tokį sukurs?
Laba gražu! Ir juokinga, kaip paskui tas briedžių akis iš tos formelės išKRAPŠTyyyt!
Ne, tu ne viena tokia nenormali:) Ir visai gerai būti kitokia ir jausti(s) kitaip nei būdinga ar priklauso didžiajai daugumai numatytu spec. laikotarpiu. Būk tokia kokia esi, nes esi nuostabi:)*
Puikus įrašas iki širdies gelmių suprantamas, skaičiau ir šypsojausi... primena mano būseną ir elgesį bandant SUPLANUOTI SAVO gyvenimą, pradėti gyventi KITAIP prieš kiekvienas KALĖDAS, kas TAIP sugalvojo??? Kodėl man dabar turi skaudėti širdį, jog gyvenu ne taip, nespėju ir turiu beprotiškai skubėti gyventi... Bandysiu tyliai ir ramiai kepti ryt sausainius, gaila tik, kad neturiu fantastiškų briedžiukų :)
Aš dabar džiaugiuos, kad as ne vienintelė tokia. Kazkaip apie tai nedrysau niekam sakyti, kad negalvotu ko...
gražus įrasas ir pazystamos nuotaikos.
ei, nu, mažas Grinčiuk, Purkštuk :) Ir nekrapštyk iš savęs nieko priverstinai, as tai pavyzdžiui noriu Kalėdų ir noriu namus pasipuoš, bet namie šiuklšynas, remontas, pjūvenos, dulkės ir et.. po velnių, ką gi dabar padarysi :) bučkis *
Niekada nebuvau ta, kuri eičiau koja į koją su minia, ar joje puikiai jausčiausi. Visada jaučiuosi šiek tiek balta varna :).
Bet toji žygiuojanti su kalėdiniais blizgučiais, girliandomis minia, - skirtingai, nei daugelį – manęs visiškai neerzina. Kaip ir neerzina tie, kurie piktinasi baltomis ir saldžiomis vestuvėmis, pompastiškomis krikštynomis, ar kitomis „išsigimstančiomis“ tradicijomis. Tačiau taip yra. Tokia yra aplinka. Ir ji turi teisę būti kokia ji nori, kaip ir aš turiu teisę kurti savąją.
Susikuriau sau mielą, mažą pasaulį , kuriame man jauku ir gera. Ir jei aš nenoriu pirkti kalėdinių dovanų, to ir nedarau. Tam, kad nustebinti žmogų – Kalėdų nelaukiu , nes nieks nežino kam kurios bus paskutinės...
O atidžiau apsidairius, pastebiu, kad daugelis mane supančių žmonių nejaučia savasties. Ir būtent jie į visas „madų tendencijas“, reklamines akcijas, ar socialines normas žiūri ypač rimtai. Vertina, jomis matuojasi save ir kitus. Tačiau tokie žmonės man tolimi, tiek širdimi, tiek bendravimu...
Mūsų šeimoje Kalėdos ateina po Kūčių, ir eglutes puošimas yra mano mėgstamiausias Kūčių dienos darbas. Branginu paprastas ir senas man perduotas šeimos istorijas, tradicijas ir šventes. Jos man tokios paprastos, gražios ir mielos.
Sraigė
"Bet savęs nepergudrausi ir įpročio neplanuoti taip lengvai nepakeisi". Esu NEplanuotoja (arba nevykusi planuotoja, kaip kiti pavadintų) ir tuo patenkinta :P ;) Bet va svajojimo tai nieks iš manęs neatims :) Galima netgi tas svajones užsirašyti - bet niekas nedraudžia tiesiog imti ir apsigalvoti ;)
Mano asmeniniai "Nauji Metai" būna,pavyzdžiui rudenį, o čia tiesiog sezonas, kaip sezonas - eina ir praeina. Malonu, kai žmonės džiaugiasi - aš už džiaugsmą ;) Nemalonu, kai žmonės tampa "kalėdų zombiais", ką padarysi...
p.s. gražūs briedžiai ;)
Eglut, negi tikrai nežinai, ko nori? Skaitau tavo tinklaraštį jau gerus metelius... žinai, ką pirmiausia pagalvoju? "Taip, šita mergina žino, ko nori iš gyvenimo, ji eina savo keliu." Ir tikrai, nuoširdžiai sakau - visada būk savimi, net jei norisi sėdėt ant palangės, net jei norisi daug briedžiukų suvalgyt :) esi nuostabi, esi įkvepianti ir dar... mane pvz. tu paskatinai fotografuoti, dar tik pradžia, nes tik visai šviežiai turiu gerą fotoaparatą. Tavo laukimas kitoks, nei tų, kurie perka blizgučius, juk šventės yra širdyje, o ne parduotuvės lentynose ;) Ačiū, kad rašai :)
Jurgita
Egluže, regis įlindai į mano vidų ir viską "išpylei" kas ant širdelės gulėjo. Juk iš tiesų tikrosios vertybės - dėmesys, dovanojamas artimiesiems, o ne tos suš**** dovanos, kurias siūlo prekybos centrai. Dėl planų - gyvenime jų nekūriau.. ir kam? Ki nežinai kas tavęs laukia už kito posūkio. Ačiū už pasidalijimą, gera žinoti, kad yra bendraminčių...
Jei atvirai, po šiuo įrašu tikėjausi išvysti kur kas mažiau komentarų, o iš jų - kur kas daugiau pamokymų, kaip reikia gyventi ir visur įžvelgti džiaugsmą.
Gal ir gaila, bet nesu aš nei mažas, nei pūkuotas, ir rožinių akinių nenešioju. Būna visko. Nuryji ir gyveni toliau.
Su sniegu ar be sniego, lauki jų ar nelauki, Kalėdos vistiek ateis. ir, tikiu, kad bus geros.
O jums visiems, ačiū, kad esat.
Man Kalėdų laukimas ir pilni prekybos centrai blizgučių yra du nesusiję dalykai. Beveik džiaugiuosi, kad dėl mažosios I. slogos kurį laiką neišlendu iš namų. Užtat, namai kvepia sausainiais, cukatais ir kitom gėrybėm ;) O šiuos sausainius būtinai bandysiu :)
Vajezau, Egluže, briedžiai, ir tie, nosis iš liūdesio pakabino :). Kažkaip atsiliepė dauguma tų, kurie nemėgsta žiemos:). O aš labai, labai MYLIU žiemą. Bet gerą žiemą, kaip prisnigta, kai laikosi šaltukas, o ne pliurzalynė:). Man be galo patinka kai kylanti saulė nudažo rausvai pusnis, kai apšerkšnija medžiai, kai girgžda po kojomis sniegas, kai mėnulis kabo kaip blynas, kai dangaus skliautas pasipuošia milijonais žvaigždių. Aš myliu ŽIEMĄ už ŽIEMĄ :). Ir nuo viso to grožio tokia šiluma viduje apsigyvena, kad jau nebepastebi nei skubančių žmonių, nei bligučių... O liūdesys dėl to, kad sniego nėra :), nes su juo į žemę ateina RAMYBĖ :). Ir mylėkim šventes, susikurkim savo mylimas Kalėdas- kas be blizgučių, o kas ir su blizgučiais, kas be dovanų, o kas ir su jomis. Juk ne tai svarbu. Svarbu, kad tai būtų, būtent Jūsų mylimos Kalėdos....Ir kepkim sausainius, meduolius ir t.t. kvepiančius ŽIEMA! :)
Paskaiciau ir pagalvojau - vat, puikiausiai sinchronizuojuosi su tavimi, lygiai taip pat jauciuosi ir panasiai galvoju, tik ne kiek del to nesigrauziu!
Sausainiai, beje, prasmatniai atrodo - tai ir kepsiu juos - bus kaledine dovana. Argi reikia daugiau? Aciu!
Na, aš gal skiriuosi tuo, kad laukiu Kalėdų. Laukiu savu ritmu, kuris kasmet kitoks, sava eiga ir nusiteikimu, kas neišmatuojama nei dovanų kiekiu, nei nuveiktais darbais. Tada manęs neerzina nei pirkimo manijos apsėstieji, nei Kalėdų nelaukiantys. Banalu, bet esmė, kaip aš nusiteikusi savo viduje. ;)
O panaši esu tuo, kad niekada nekuriu Naujų metų planų rezoliucijų ar pan, kaip ir niekad nedarau praėjusių metų atliktų darbų suvestinių. Nes nematau nei prasmės, nei naudos. Mėgstu išgyventi metus tokius, kokie jie yra/bus. tame ir visas žavesys. ;)
tokie simpatiški briedžiukai:) gal išduotumei, kur tokių formelių galima rasti?
Skanaus visiems bandysiantiems ir kepsintiems.
Baski, šitos sausainių formelės keliavo iš Stockholmo, bet manau, kad Švedijoje ir kitur galima rasti ;) arba on-line shop'uose pažiūrėti.
Tikri pepparkakor! Reiks isbandyti :)
Sniego tai norėtūsi :) Tuojau pat kepsiu šiuos sausainius. Pipirai jau nosį kutena :))
...va, gavoju susirasiu tų nuostabių Eglės meduoliukų receptą - pernai visus jais apdalinau, net receptą aptrintą atidaviau...paskaitinėsiu kuo Eglė gyvena, gal ir mane įkvėps Kalėdų laukti, o ji, pasirodo, irgi nelaukime. Gal, sakau, kaip tik dabar bus šiltesnės ir tikresnės Kalėdos - be didelių lūkesčių viską iki joms ateinant nuveikti,be poreikio visus nudžiuginti, gal visgi pagaliau mūsų namuose Adventas?
Gera taip būti. Stebuklas tiesiog.
aš turbūt nelabai į temą, bet kodėl neleidžia tinklalapyje nukopijuoti recepto teksto? noriu įsikelt į word'ą ir atsispausdint, kad būtų be nuotraukų, nes daug dažų išsinaudoja, o dar nespalvotas spausdintuvas, tai nelabai ir nuotraukos gražios išeitų, o neleidžia :( o negaliu į virtuvę kompiuterio viso nusinešt, nes stacionarus blyn :D:(
net pirmame komentare norėdama paklausyt dainos, negalėjau nukopijuoti youtube nuorodos, reikėjo po vieną raidę suvedinėt, norint paklausyt dainos, na nelabai patogu :D:/
Baski, formelės tai švediškos, iš Stokholmo ;) bet manau, galima ir on-line nusipirkti.
Aure, man tai nesinorėtų ;) bet sausainių jau trečią partiją iškepiau. Gražiu ir dabar vieną.Skanūs.
Lina, negali žinot... Norėčiau tikėt, kad taip ir bus. Bus.
Anonimui, aš tiesiog pavargusi nuo nuotraukų vagių ir kopijuotojų, įdėjau funkciją, kad jų nebūtų galima kopijuoti. Jei naudojate Internet Explorer ar Mozzila firefox naršykles, pažymėtą tekstą galite nukopijuoti su klavišų kombinacija Ctrl+C. Bet pasistengsiu artimiausiu metu įdiegti spausdinimo funkciją. Ne vieną prašymą jau tokį girdėjau... ;)
Sveiki:) noreciau paprasyti autores isduoti paslapi ir pasakyti, kur tokia nuostabia formyte pirko?:)
Anonimui, na man nesunku ir šrštą kartą pakartoti - formelė yra parvežta iš Švedijos :)
Aš lygiai taip pat jaučiuosi, tik negalėjau to sau apibūdinti, kad kaip tiksliai padarei Tu :)
Man imbieriniai sausainiai taip pat likę vieninteliai, primenantys tikras Kalėdas...
Labas,
chi chi, prenumeruoju Tavo naujienas, nes... foto yyyypač gražios, tokios "apetitnos", o svarbiausia, tos foto tikrai neapvilia, nes maistas visad nuostabus. Dabar kaip tik šaldų šitų sausainių tešlą, mama užprašė rytojui kolegėms dovanėėlių. Ir.. žinoma aš prisiminiau Tavo įrašą. Taigi, padariau tešlą, ir duodu mamai ragauti (o ji, žinoki, yra geras skonių derinių ekspertas!). Tai sako: nuostabu!! Nors labai kreivom akim žiūrėjo, kai dėjau po šaukštą visų tų aštrių prieskonių,))
Išsitraukiau ir aš visokias formeles, bet reiks prašyt draugų, kad iš Skandinavijos ir man briedžiukų parvežtų:D atrodo fOntastiškai,))
Oi, Egle, kaip suprantu. Aš šiomis dienomis nė nosies iš namų į prekybines gatves nedrįstu iškišti. Tai taip gera - kepu sau imbierines snaiges, kabinu ant lango ir nesuku galvos dėl dovanų :)
O geriausias būdas pabėgti nuo to prieššventinio siaubo - išeit atostogų :)
P.S. O briedžiai - tai galingi :)
O gal kas žinote, kur Vilniuje panašių formelių gauti?
Super sausainiai! Šiandien visą kalną prikepėm :)
Justut, Viktorija, žiauriai faina, kad ne mums vieniems patiko :))
Rūta, ačiū! O dėl atostogų, tai panašiai ir padariau. Iki sausio galo dirbsiu tik 'viena koja', tiklsiau, dirbsiu kitus darbus :) Tai nelabai atostogos ;)
Anonimui, deja, panašių neteko matyti... Yra kitokių briedžių formelių, bet bent šiek tiek panašių, nelabai.
Kepu. Džiaugiuosi. Briedžiai- jėga :)
Labai ačiū Jums už receptą ir išpažintį apie žiemą - tiksliau,tą keistą orą už lango:) Kad ir koks keistas oras už jo,- viduje kerintys kvapų aromato mišiniai.
Be galo skanūs sausainiai (jau puošiu savo egles ir lenkiuos žemai.
Aciu jums uz super straipsnius, visada laukiu naujienlaiskiu su nekantrumu!!!!
tesla jau uzminkyta - laukia rytojaus, jauciu, kad bus nerealus sausainiai! dali teslos nuvalgiau beminkydama:)mmm kaip skanu!!
O del Kaledu laukimo tai ir man siais metais jos kazkokios kitokios, galvooju, kad gal cia del sniego trukumo? kuris yra neatsiejama sventes dalis? kaip bebutu turiu maza Zuiki, kuriam sios Kaledos dar tik antros ir as kaip ismanydama stengiuosi, kad jis nuo pat pirmu dienu patiketu svenciu stebuklu, kvepianciais sausainiais namais (nors tai bus patys pirmi mano kepti sausainiai gyvenime!!:))zibancia eglute, pakilia namiskiu nuotaika! nors kartais ir norisi staugti grizus is prekybos centro...;)
taip kad, visi grinciukai nusisypsom, juk toooookios grazios sventes mums ant nosies!!!!
stebuklingu ir siltu svenciu.
Ieva
Puikus blogas, labai patinka kaip dėstai savo mintis :) Beje, pritariu, sunku džiaugtis kai tiek vargų užspaudžia prieš šventes :)
Sandra
Kur mano raktai?
Iskepiau vakar Jusu sausainiukus, labai skanus, tik norejau pakalausti ar jie turejo kita diena tapti toookiais kietais?
Jolanta, jėga, kad jėga ;))
Anonime, prašom prašom. žemai lankstytis nebūtina, užtenka ir gero komentaro ;)
Ieva, tikiuosi, kad Jūsų šventės buvo įsimintinos ir labai stebuklingos bei šviesios.
Sandra, ačiū už supratimą ir komplimentus.
Anonime, šiaip pepparkakor ir turi būti kietoki, traškūs, bet tikrai ne akmeniniai. Galbūt padauginot miltų? jei kepsite dar kartą, ataušusius sausainius iškart sudėkite į maišelį, neturėtų sukietėti.
Rašyti komentarą