Saldžiarūgštė vištiena

Vienintelis dalykas, ko pageidauju išmokti pastaruosius trejus metus – planuoti laiką. Bet pritrūksta arba paties laiko, arba motyvacijos. Arba manyje vis dar gyvas tikėjimas, kad „ai, kaip nors susitvarkysiu“. Taip nutiko ir šį kartą, kai facebook profilyje penktadienį pažadėjau savaitgalio džiugesius. Mat buvau tik tik paruošusi kvapnią vakarienę ir labai norėjau pasidalint atradimais.

O-bet-tačiau, neplanuotai išlėkėm į miestą paminėti K. gimtadienio. Be torto ir žvakučių, užtat su karštu imbieriniu vynu ir tapas. Šeštadienį užgriuvo buitiniai reikalai. Tada porai dienų emociškai sugriuvo visas pasaulis ir vištiena su džiugesiais jau buvo ne iki lemputės. Pirmadienį – darbas ir dar vienas naujas projektas. Antradienį ir trečiadienį – rutina ir pirmadienio tęsinys. O rytoj... rytoj pavasaris, todėl nusprendžiau, kad jį pasitinkant reikia pasidalinti paskutiniu geru žiemos dalyku. Juk dalytis gerais dalykais gera, tiesa?  

  

Saldžiarūgštė vištiena

„Sushi nuo A iki Z“ (leid. „Obuolys“), p. 174

Kiek kartų bedariau saldžiarūgštę vištieną, kiaulieną, etc., rezultatas netenkino. Bet susigundžiau dar kartą ir, ką jūs manot? Anot K. pati geriausia saldžiarūgštė vištiena ever. Lygiai taip pat skanu ir be vištienos.Produktų kiekiai pateikti knygoje 1 porcijai, aš viską dauginau iš 4.

100 g vištienos filė

¼ raudonos saldžiosios paprikos

¼ žalios saldžiosios paprikos

½ vidutinio dydžio morkos

5 griežinėliai agurko

4 griežinėliai žalios cukinijos

½ svogūno

½ pomidoro

2 skiltelės česnako

2 šaukštai pomidorų padažo

1 šaukštelis medaus

1 šaukštas augalinio aliejaus

1 šaukštas sojų padažo

žiupsnelis druskos ir šviežiai grūstų juodųjų pipirų

žiupsnelis sezamų

Vištienos filė supjaustykite nedideliais kubeliais, apliekite sojų padažu, išmaišykite ir marinuokite 5 min. (t.y., apytiksliai tiek, kiek užtruksite supjaustyti daržoves).

Raudonos ir žalios paprikų ketvirčius supjaustykite trikampiais gabalėliais (arba juostelėmis), pusę nuluptos morkos bei cukinijos ir agurko griežinėlius supjaustykite pusmėnuliais, svogūną - šiaudeliais, pomidorą skiltelėmis. Susmulkinkite česnaką. 

Į įkaitintą keptuvę su aliejumi sudėkite vištieną, ją šiek tiek apkepę dėkite svogūnų šiaudeliusir kepkite, kol jie pagels. Tada į keptuvę sudėkite morkų pusmėnulius ir kepkite 2-3 minutes. Galiausiai į keptuvę dėkite paprikas, cukinijas, česnakus, agurkus, pomidorus ir dar šiek tiek pakepinkite. Daržovės turi likti traškios.

Prieš baigiant kepti, į keptuvę įdėkite šaukštelį medaus. Pakepinę visas sudedamąsias dalis su medumi, įdėkite 2 šaukštus pomidorų padažo ir viską pabarstykite druska bei pipirais. Kaitinkite, kol pomidorų padažas tolygiai pasiskirstys. Daržoves su vištiena nuolat maišykite, kad neprisviltų.

Keptą vištieną su daržovėmis sudėkite į lėkštę ir apibarstykite sezamais.

(žadėti) savaitgalio džiugesiai

*kinas nr.1: „You Don't Know Jack“ (2010). Al Pacino man – kokybiško ir gero kino ženklas. Lengvai sukrečiantis ir išjudinantis miegančias smegenis. Patiko.

*kinas nr.2: „The Girl With the Dragon Tatoo“ (2011). Galvojau bus labai blogai. Buvo geriau nei maniau. O ir pavadinimas toks artimas (:

*kinas nr.3: „Hysteria“ (2011). Apie tokius filmus negalvoju. Nei prieš, nei po. Turėjom bilietus į kino teatrą. Vibratoriaus sukūrimo istorija šeštadienio popietei smagiai susižiūrėjo visai smagiai.

*kinas nr.4: „Hugo“ (2011). Nėra labai blogai, bet aš tikėjausi kur kas geriau.

*melodija: ilgas savaites ieškojau kažko. Ir šiandien man skamba Sailor&I – Tough Love

*fotografija: Peggy Wong.

*knyga: labai laukiu knygos „Tuscany“. Nepagydoma meilė.

*receptas: rūkytos lašišos ir apelsinų paštetas.

*video: man regis, kad nesidalinau. „29 ways to stay creative“. Rytinė mantra.

*kelionės: šį kartą tikrai nepraleisim. Zion National Park.

*gėris: How Was Your Day?

*tinklaraštis: lenkiškas „Kwestia Smaku“ profesionalumu pranoksta daugelį garbinamų vakarietiškų tinklaraščių. Gaila su lenkų kalba nedraugauju, bet naujienas prenumeruoju jau daugiau nei 3 metus.

*žodžiai: Recipes do not make food taste good; people do. Judy Rodgers.

*savaitgalio planas: Vilniaus knygų mugė? KKKKK. Klasiokai, Kaunas, K., Kamilė, Kaziukas. Dar vynas ir tingus sekmadienis.

Likusius filmus ir melodijas pasitaupiau kitam kartui. Ką gali žinot, gal jis jau visai netrukus?

Gražaus ir neskubraus pavasario!

Vienas namuose. Baltagūžių kopūstų salotos.

Vienas namuose... Tu darai valgai, ką nori... Būtų beveik tiesa, jei tik būtų kas nors, kas tuos pietus paruoštų ir patiektų. Na, tokius, kokių norėčiau: dubenėlį šiltos sriubos (geriausia – prancūziškos svogūnų) ir kokį žuvų troškinį ar keptos žuvies gabaliuką. O dar jei taurę vyno įpiltų, išvis nustočiau skųstis. Nes tikroji tiesa yra tokia, kad darbo dienomis būdama viena namuose aš vistiek neturiu tiek laiko ir kantrybės vien tik sau gaminti prabangius (laiko atžvilgiu) pietus ar užkandžius.

Kartais išsiverdu du minkštai virtus kiaušinius be lukšto ir užsitepu riekelę duonos sviestu. Dar kartais pasiruošiu greitos miso sriubos su ryžiais, wakame jūržolėmis ir pora krevečių, jei nutinka taip, kad šaldytuve randu kokią vieną kitą. Bet dažniausiai susimaišau greitas salotas ar suvalgau kokį gerai sunokusį avokadą su citrinų sultimis.

O salotos tai irgi ne kokios prašmatnios. Jei užsuktumėt į svečius per pietus, labiausiai tikėtina, kad pavaišinčiau burokėliais. Orkaitėje keptų burokėlių mūsų šaldytuve, kaip ir sūrio, yra visada. Burokėlių salotos su tunais, gražgarstėm ir apelsinais, su avokadais (šitų irgi yra beveik visada), su fetos ar ožkos sūriu, kepintais ir sūdytais žemės ar lazdyno riešutais, su varškės sūriu ir kmynais, su obuoliais ar su kriaušėm, galų gale su pupelėm ir svogūnais.

 

O kai pabosta burokėliai ir padus ima kutenti visiškas paprastumas, į trasą grįžta kopūstai su morkomis, kurių, kaip ir minėtų burokėlių, avokadų bei sūrio, namuose turi būti visada. Antraip prasideda panika, kodiniu pavadinimu „Tai ką man reiks valgyt“. Mano buvusios kambariokės tikriausiai galėtų šį bei tą papasakot apie mano romaną su šviežių kopūstų salotomis. Vietos ten atsirastų ir morkų salotoms su česnakais. Bet čia jau kitos istorijos. Tik ilgametė meilė, kaip žinia, nerūdija.

Baltagūžių kopūstų salotos

„Šeimininkės vadovas“ (Trečiasis papildytas leidimas, 1963 m.), p. 372

500 g (nedidelė gūželė) kopūstų

1 morka

3 šaukštai alyvuogių aliejaus

1 ½ šaukšto raudonojo vyno acto

½ šaukštelio cukraus

druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį

Kopūstus supjaustykite kuo plonesniais šiaudeliais (idealu, jei turite mandoliną, pjaustykite ploniausiais šiaudeliais), morką sutarkuokite smulkia trintuve. Supilkite aliejų, actą, įberkite cukraus, druskos ir pipirų. Dar kartą švariai nusiplaukite rankas (tikiu, kad prieš ruošdami maistą jau plovėte) ir rankomis gniaužykite daržoves, kol kopūstai paleis savo sultis ir salotos gerai susimaišys. Dėkite pusei valandos į šaldytuvą. Prieš patiekdami dar kartą išmaišykite šaukštu.

O ką likę vieni valgote Jūs?

Pomidorų sriuba su cinamonu + blog'ų (savi)reklamos savaitė nr. 2

Geri pavyzdžiai užkrečia. Ir dėkuidie. Šiemet blog'ų tinklaraščių (savi)reklamos savaitė ne tokia triukšminga kaip pernykštė ir tinklaraštinkai vangiai dalijasi savais atradimais, tačiau įkvėpta Traukinukų pamaniau, kad verta pratęsti tradiciją ir pasidalinti savo skaitiniais bei lietuviškos blogosferos perliukais, patraukusiais akį ir šiltai įsitaisiusiais mano google reader'yje skaityklėje. Gal tarp maniškių skaitinėjimų ir jūs atrasite šį bei tą naujo, nematyto, įkvepiančio ir padedančio lengviau įsibėgėti dienai .

Taigi, šį kartą dalinuosi per praėjusius metus atrastais ir (bent jau man) naujais tinklaraščiais. Ką skaičiau anksčiau ir sėkmingai tebeskaitau šiemet, galite peržvelgti praėjusių metų įraše: Blo'gų (savi)reklamos savaitė nr.1 .

aš pasakų herojus. Braukiau ašaras, kai Vio trenkė savo virtuvės durimis ir pareiškė išeinanti visam laikui. Liūdėti teko neilgai, nes po kurio laiko kaip Pilypas iš kanapių išdygęs pasakų herojus yra pats mylimiausias herojus ever. Trepsintis kojele ir toks svajotojas iš prigimties. Barbius devyndarbius, gebantis ir kalnus nuversti, ir iki ašarų prajuokinti.  O vyniniai vakarai su tuo herojum niekada neprailgsta. Tik galėtų būti kur kas dažnesni...

le confiture framboises. Tyras, šviesus, naivus (gražiąja prasme) ir švelnus Domantės fotografijos pasaulis. Anot pačios Domantės, tai blog'as pamąstymams, nuotraukoms, piešinėliams – visoms toms nuotrupoms iš kasdienybės, kurios it nedidelis, retkarčiais paragaujamos saldžios aviečių uogienės šaukštelis, priverčia lūpų kampučius pakilti.

Vaikai ir vanilė. Apie Aušrą man papasakojo Eglė, kai vanile kvepiančiame tinklaraštyje tebuvo vos du įrašai. Nuo tos dienos tapau ištikima Aušros skaitytoja ir Milano šeimos nuotykių sekėja. Ir tegu jūsų neapgauna vėjavaikiškas tinklaraščio pavadinimas – šiuose namuose kepami sudėtingiausi konditerijos šedevrai, o šeimininkė (ir mažieji pagalbininkai) drąsiai galėtų atidaryti Milano šeimos kepyklą..

Sezoninė virtuvė. Seniai sakiau, kad lietuviško maisto blogosferai reikia būtent tokio tinklaraščio ir labai apsidžiaugiau, kad atsirado žmogus garsiai kalbantis apie meilę sezoniniam ir vietiniam maistui. Mano širdį pavergė patiekalų ir pačios Renatos paprastumas bei šilumą spinduliuojantys, kvepiantys namai. Buvau, mačiau, per barzdą varvėjo.    

Rafinerija. Atradimas. Didžiulis atradimas. Pradžioje Kristinos rašliavų absoliučiai nemėgau dėl asmeninio nusistatymo, vėliau ėmiau laikytis neutralios pozicijos, kol galiausiai kapituliavau ir dabar galiu prisipažinti meilėje. Ir, kad ir kaip būčiau sukusi akis nuo „Silva Rerum“ skaitymų, pačio autoritetingiausio skaitytojo (t.y. tėčio) nuomonė visgi įtikino ir „Silva Rerum“ jau laukia savo eilės.

Briuselio kopūstai. Pirmiausia Rūtą pažinau, kaip tinklaraščio Lietuvos virėja autorę, vėliau kaip šiltą ir maloniai bendraujantį žmogų ir, galiausiai, kaip puikią rašytoją, besidalinančią savo įspūdžiais apie gyvenimą Briuselyje. Žinant, kad daugeliui tautiečių Briuselis – ranka pasiekiamas, tikrai laiko verti skaitinėjimai.

Dolce vita by Laura. Apie Lauros tinklaraštį, jau esu rašiusi Savaitgalio džiugesiuose: nežinau ką ji veikia, kuo dirba, bet žinau, kuo gyvena. Rašymo stilius veža. Būtų nevalia šio šarmingo, nenuobodžios kasdienybės prieskoniais paskaninto tinklaraščio nepaminėti dar kartą. 

Elegancija.eu. Kolega Giedrius Drukteinis rašo apie viską, Dar nuostabiau, kad jis tą viską taip puikiai išmano, kad belieka tik klausytis, linkčioti galva ir nesivelti į diskusijas, nebent norit būti užvartyti istoriniais, politiniais, kultūriniais ir visokiais kitokiais (ne)nuginčijamais faktais. Žodžiu, žaviuosi tokiais žmonėmis iki kurių man dar augti, kaip iki mėnulio. P.S. ant naktinio stalelio kaip tik guli Giedriaus knyga „Kaklaraištis yra politika“. Rekomenduoju visiems savo įvaizdžiu bei manieromis besirūpinantiems vyrams ir jų moterims.

manoMUZIKA.lt Mano muzikinis rytas neprasideda neperskaičius visų tos dienos įrašų ir neperklausius visų tų melodijų.

Linkiu ieškoti, skaityti, atrasti ir dalintis.

Pomidorų sriuba su cinamonu

A. Jagelavičiūtė „Pasimatykime virtuvėje“, psl. 23

Sakot, pomidorai ir cinamonas nedera? Ot ir dera! ir tai patvirtina ne tik ši sriuba, atrasta A. Jagelavičiūtės knygoje „Pasimatykime virtuvėje“, bet ir N.Segnit, „Skonio žinyne“ siūlanti cinamoną vietoje cukraus pomidorams pasaldinti: „Subtiliai prieskoniais paskanintas pomidorų padažas daro stebuklus ruošiant mėsos kukulius, ėriuko kulkšnis, krevetes ir baklažanus.“

Agnė sako, kad šis receptas nesunkiai įkandamas net ir tiem, kas nemoka iškepti kiaušinio, o sriubą gardina šlakeliu balzaminio acto ir sezamų sėklomis. Bet kaip rašo pati: „jei neturėsit sezamų sėklų ar balzaminio acto, patiekalo skonis nenukentės. Svarbiausia – čia cinamono aromatas.“ Tad truputį padžiazavusi virtuvėje sriubą pagardinau (ir papuošiau) karamelizuotomis moliūgų sėklomis su trupučiu cinamono.

400 g konservuotų pomidorų be odelės

1 baltasis svogūnas

1 šaukštas alyvuogių aliejus

1 šaukštelis cukraus

žiupsnis šviežiai grūstų pipirų

druskos pagal skonį

½ šaukštelio cinamono

grietinės (arba grietinėlės)

vandens

karamelizuotų moliūgų sėklų (žr. žemiau)

Į įkaitintą puodą įpilkite šiek tiek aliejaus ir pakepinkite susmulkintą svogūną. Sukrėskite pomidorus su visomis sultimis, suberkite druską, cukrų, pipirus. Įpilkite vandens tiek, kokio tirštumo sriubos norite. Sriubą užvirkite, ugnį sumažinkite ir pakaitinkite dar porą minučių. 

Išjunkite ugnį, suberkite cinamoną ir išmaišykite. Kiek pravėsusią sriubą sutrinkite sriubą elektriniu trintuvu ar virtuviniu kombainu. Pilkite į dubenėlį, dėkite grietinės ir paskaninkite karamelizuotomis moliūgų sėklomis (arba, sezamo sėklomis ir šaukšteliu balzaminio acto, kaip tai daro Agnė). 

Karamelizuotos moliūgų sėklos

4 šaukštai cukraus
1 ½ šaukšto vandens
50-60 g moliūgų sėklų

Į puodelį supilkite cukrų ir vandenį (galtite įberti ir cinamono ant peilio galiuko), kaitinkite nuolat maišydami ant silpnos ugnies, kol cukrus ištirps. Kai masė užvirs, kaitinkite kol taps šviesiai geltonos spalvos (karamelė turėtų pasiekti apie 170 °C).  Nukelkite puodą nuo ugnies ir palikite 3-5 min. pastovėti (karamelė dar kiek patamsės).

Į puodą su karamele suberkite moliūgų sėklas, gerai išmaišykite ir paskleiskite ant kepimo popieriaus. palaukite, kol sustings, laužykite gabaliukais ir skanaukite vienas arba gardinkite sriubą.

Tomato soup with cinnamon

You say tomatoes and cinnamon don't fit together? Oh yes, they do! And this can be proved not only by the soup recipe I discovered in A. Jagelavičiūtė's book „Pasimatykime virtuvėje“, but also by N.Segnit words in „Flavor Thesaurus“ where she recommends using cinnamon instead of sugar to give some sweetness to tomatoes: „delicately seasoned tomato sauce does wonders to meatballs, lamb hocks, prawns and aubergines“.

In her book Agnė writes that this recipe is super easy even for those who can't bake an egg. She spices up this soup with a splash of balsamic vinegar and sprinkles with some sesame seeds. But as she writes herself: „it's not a big deal if you don't have sesame seeds and balsamic vinegar on hand, the dish will still taste great. The most important thing here is the aroma of cinnamon.“ So, I jazzed-up the a little bit and gave it a nice and crunchy decoration made of caramelized pumpkin seeds with a little cinnamon.

400 g canned tomatoes

1 white onion

1 tablespoon olive oil

1 teaspoon sugar

pinch of freshly cracked black pepper

salt to taste

½ teaspoon cinnamon

sour cream (or cream)

water

caramelised pumpkin seeds (see below)

Warm the olive oil in a heavy-bottomed pot. Sweat the onion in the olive oil over low heat without letting it brown.  Pour the canned tomatoes with all their juices, add salt, sugar and pepper. Add some water (as much as you want) and bring to a boil. Reduce to low, and heat for a couple more minutes.

Turn off fire, mix in the cinnamon. Puree the soup with an electric blender or in a food processor until smooth. Pour into a bowl, add sour cream and top with some caramelized pumpkin seeds (or with some sesame seeds and a teaspoon of balsamic vinegar, as Agnė does).

Caramelized Pumpkin Seeds

4 tablespoons sugar

1 ½ tablespoon of water

50-60 grams of pumpkin seeds

Mix sugar and water (and a tiny pinch of cinnamon if you want to) in a heavy-bottomed pan, heat over a low heat and stir constantly until sugar is dissolved. After the syrup starts boiling and becomes pale yellow set the pan aside and leave for 3-5 minutes (the caramel will darken even more).

Mix in pumpkin seeds, assuring they are evenly coated. Spread on a baking paper and let them cool. Break in pieces and use to garnish the soup.

Kai kas naujo, kai kas seno, kai kas skolinto

Tinklaraščio įrašai tapo tokie reti, kad kartais net pačiai nejauku atsivertus pamatyti, jog per mėnesį išstenėjau vos du įrašus. Žinoma, galiu vartyti akis ir aiškinti, kad mano gyvenimo motto: daugiau yra mažiau arba svarbu ne kiekybė, o kokybė, bet visgi turiu pripažinti, kad tokia statistika šiek tiek liūdina. Mane pačią ir (žinau) ne vieną jūsų.

Dėl visko kaltas (ne, šitas žodis čia ne itin tinka), mylimas ir mėgiamas darbas. Žurnalai, straipsniai, nuotraukos, knygos, projektai ir darbas namuose - neatskiriama manojo aš ir mano kasdienybės dalis. Tad, turėdama šiokių tokių planų artimiausiam metui, su žaidimų aikštelės skaitytojais nusprendžiau pasidalinti , kuo ir kaip gyvenu bei kur dingsta mano laikas. Paskutinės džiugios ir skanios naujienos ieškokite žurnale „Vestuvės.lt“.

Ką naujo ant vestuvių stalo atneš 2012-ieji?

Vestuvių vaišių mados, priešingai nei mados pasaulio tendencijos, kinta kur kas lėčiau ir dažniausiai ne taip kardinaliai kaip ant podiumo. Tačiau tam tikros kryptys ir tendencijos čia taip pat egzistuoja. Taigi, ką naujo ant šventinio vestuvių stalo atneš 2012-ieji?

Vaišės po atviru dangum

Viena, šen bei ten jau matyta tendencija, įgausianti pagreitį 2012 m. – vaišės iš restoranų ar sodybų salių perkeliamos į atvirą erdvę: kiemelį, pievą, sodą ar laukymę. Prisiekti amžiną meilę po žydinčiomis obelimis ar prisirpusiomis vyšniomis – tikrų tikriausia romantika!

Žinoma, tokią šventę sunku suplanuoti dėl neprognozuojamų lietuviškų orų ir jų permainų, tačiau romantiškiems jaunavedžiams, kurie apsėsti minties švęsti ir šokti po žvaigždėtu dangum, belieka priminti, kad visada reikia tikėtis geriausio ir būti pasirengus blogiausiam – apgalvoti alternatyvų vaišių scenarijų.

Natūralus, vietinis, sezoninis maistas

Naujas pasaulines maisto tendencijas diktuojantys garsiausių restoranų šefai ir kitų sričių profesionalai jau kurį laiką kviečia atsigręžti į paprastumą, prisijaukinti natūralumą ir prisiminti saiką. Tos pačios taisyklės vyrauja ir vestuvių vakarienės valgiaraščiuose: nesudėtingi valgiai, grynas skonis ir nedidelės porcijos.

Viena ryškiausių tendencijų, vietos kitoms neužleidžianti jau keletą metų – sezoninė mityba ir vietinių gamintojų produkcija. Tad, jei vestuves planuojate vasarą ar rudenį, esate laimingųjų sąraše – juk būtent šiais metų laikais sodai ir daržai lūžta nuo gėrybių gausos. Todėl net ir nesivaikant madų, vasaros ar rudens vestuvėse būtų nuodėmė atsisakyti gamtos dovanotų vaišių.

Nepamirškite ir dar vienos auksinės taisyklės – kuo šviežesni produktai, tuo kokybiškesnis iš jų paruoštas maistas. O vietinis ir sezoninis maistas – dažnai pigesnis nei mūsų kraštui svetimi produktai.

Vaisiai ir daržovės – stalui papuošti

Na, o jei sudarant vestuvių valgiaraštį esate apriboti restorano ar išvažiuojamųjų pobūvių organizatoriaus valgiaraščiu, sezoninius vaisius ir daržoves galite panaudoti šventiniam stalui dekoruoti.

Tinka viskas, ką siūlo gamta: dailiai atrodys obuolių ar kriaušių kompozicijomis puoštas stalas, puošnumo suteiks ir vyšnios, braškių puokštelės, rudens vestuvių stalo nuotaiką padės sukurti rojaus obuoliukais, svarainiais nusagstytos šakos, įmantrios išvaizdos artišokai, auksaspalviai moliūgai ar šermukšnių uogos.

Be to, vaisius, uogas galima panaudoti vietoje svečių kortelių. O nuotakos pro pirštus tikrai nepraleis detalės, kad valgomos stalo dekoracijos atspindėtų ir šventės nuotaiką bei koloritą.

Maži kąsneliai

Vis dažniau prieš sėdant prie bendro stalo, svečiai kviečiami išgerti taurę aperityvo ir užkąsti vieno kąsnio užkandėlių. Nedideli, išvaidūs užkandžiai – patogus būdas praalkusiems svečiams pavaišinti.

Tokios vaišės – taip puiki proga visiems susipažinti artimiau, pasišnekučiuoti ir prisiminti šventės kaltininkus. Arba idealus būdas užimti svečius, kol jaunieji laiką leidžia dviese fotografo draugijoje.

Jei užkandėlės – tik įžanga prieš sėdant prie vaišių stalo, pasirūpinkite, kad jos nebūtų labai sočios. Ir neapsiribokite tik standartiniais ir jau matytais užkandžiais. Karštą vasarą atgaivins šalta sriuba, patiekta mažose taurelėse, miniatiūriniai užkandžiai ant pagaliukų, vieno kąsnio blyneliai, paskaninti kreminiu sūriu, ikrais ir kt.

Kokteilių vakarėlis

Įprastą vyną ar stipresnius gėrimus vaišių metu keičia spalvingi ir stilingi kokteiliai. Jei kokteilių idėja jums priimtina, tuomet praverstų ir profesionalus barmenas, bent kelias valandas užimsiantis svečius ir kiekvieną atėjusį į šventę pamokysiantis susiplakti savo mėgstamiausią kokteilį. Arba sužavėkite svečius pristatę specialiai judviem kokteilių meistro sukurtą gėrimą.

Ar bereikia sakyti, kad maži, vieno kąsnio užkandžiai ir kokteiliai puikiai dera tarpusavyje ir vienas kitą papildo? Tad gal iš tiesų verta pasvarstyti apie kitokio formato vestuves – kokteilių ir užkandžių vakarėlį vietoje tradicinio gausaus vaišių stalo?

Desertų stalas

Vis dėlto ryškiausia vestuvių vakarienės tendencija 2012-ais – žaismingas, eklektiškas desertų stalas. Jaunavedžių poros raginamos vietoje tradicinio vestuvių torto verčiau rinktis elegantiškų desertų stalą, kad svečiai patys galėtų išsirinkti savo mėgstamiausius saldumynus.

Pamirškite šakočius, šimtalapius ir baltu glajumi glazūruotus grybukus – vietą ant saldaus stalo vis dažniau išsikovoja purūs, vaivorykštės spalvomis ir skoniais padabinti keksiukai, įvairūs pyragaičiai, morenginiai bučinukai, šokoladiniai triufeliai ir netgi prašmatniai atrodantys sausainiai.

Kelią keksiukams!

Dar viena, tendencija, įsigalinti mūsiškose vestuvėse – alternatyvus keksiukų tortas, pakeičiantis tradicinę šventinio stalo puošmeną. Toks neįprastas tortas patiks vertinantiems individualumą ir norintiems išskirtinio, įsimenančio torto.

Nuotakoms, kurios pasisako už tradicinį vestuvių tortą, bet nori, kad jis būtų stilingas, rekomenduojama rinktis rankomis dekoruotus tortus, puoštus rytietiškais ornamentais, origami gėlėmis ir kitais egzotiškais motyvais, kurie į klasikinės tradicijos tortą privers žiūrėti kitu žvilgsniu.

Valgomos dovanėlės svečiams

Elegantiškos, jaukios padėkos smulkmenos svečiams – dar viena ryški tendencija, vis dažniau randanti vietą ir lietuvaičių šventėse. Kuklios valgomos dovanėlės – padėkos ženklas – įpakuotos tinkamai atrodys ne prasčiau, nei kiti atminimo suvenyrai. Be to, skanūs ir greitai suvalgomi skanėstai nekels rūpesčių svečiams, kaip pargabenti namo ar kur padėti, kad neužimtų papildomos vietos.

Tokias valgomas dovanas nesunku pagaminti ir patiems: tebūnie tai jūsų mėgstamiausiama braškių uogienė, apelsinų žiedais kvepianti arbata, jųdviejų mėgstamas šokoladas su jūros druska ar namie pačių pagaminti avižinių dribsnių javainiai. Tikime, kad sugalvoti ką judu mėgstate labiausiai, nebus sudėtinga.

Straipsnis publikuotas žurnale „Vestuvės.lt“. 

Daugiau vestuvių grožių mano akims galite pamatyti čia

nuotr. iloweswmag.com, jenhuangblog.com, kikislist.blogspot.com.

Sūrio sausainiai su rūkyta paprika

Tai sakot šalta, ane? Keisčiausia (ir juokingiausia), kad labiausiai skundžiasi tie, kurie tos žiemos taip šaukėsi ir verkė, kad Kalėdos be sniego. Vaje, vaje... Tik pamanykit, Kalėdos be sniego. Didelio čia daikto. Ir išvis, švenčių ir gyvenimo gerumas nepriklauso nuo oro. Girdit? Nei nuo kiaurai merkiančio lietaus, nei nuo alinančių vasaros karščių, nei nuo minus trisdešimt.

„Nėra blogo oro“, – sako mano mama, – „Tik netinkama apranga“. Jai antrina ir kaimynas A., su kuriuo padiskutuojam, kaip svarbu šilta kepurė, du šalikai ant kaklo ir veido kremas, saugantis nuo šalčio. Va, pavyzdžiui aš, apsimūturiuoju šaliku, užsisegu vilnonį gobtuvą, šmaukšteliu ant galvos kepurę, kišenėse susirandu savo kvailąsias pirštines ir čiuožiu rytais pamedituoti, sustingusius kaulus pramankštinti. Ir nieko. Dar gyva.

Nesiveda mašinos? Blogai. Ir mūsų volvukas, neiškentęs šalčio, šį rytą paduso. Bet įsivaizduokit, kaimynai už sienos jau nuo trečiadienio neturi vandens. Nei karšto, nei šalto. Jokio. Užšalo vamzdžiai. Va jums ir gyvenimo Senamiestyje privalumai. Kitiems dar liūdniau – dėl avarijų dingo ir šildymas. Tai dar skundžiatės, kad šalta? Gal geriau išsikepkit kokių sausainių, pyragą ar dar ką. Sočiu pilvu tariamos nelaimės atrodo mažesnės. Ir šiaip, karšta orkaitė namus prišildo ir prikvėpina... Ir gyvent lengviau pasidaro.

Sūrio sausainiai su rūkyta paprika

„Užkandžiai prie alaus“ (leid. „Laisvos Valandos“)

100 g kietojo sūrio (Parmigiano Reggiano, „Džiugas“ ar pan.)

100 g mėgstamo fermentinio sūrio

1 šaukštelis rūkytų aštriųjų paprikų (pimenton picante ahumado)

100 g sviesto

100 g miltų

žiupsnelis maltų aitriųjų paprikų

Šaltą sviestą ir sūrius sutarkuokite burokine trintuve. Dubenyje sumaišykite miltus, maltas aitriąsias ir rūkytas paprikas. Viską suminkykite, suvyniokite į maistinę plėvelę ir valandai padėkite šaltai.

Tešlą plonai iškočiokite ir išspauskite norimos formos sausainius. Kepkite 10 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 170 °C temperatūros. Iškepusius palikite ataušti. Skanūs vieni ir nepamainomi prie alaus.

Savaitgalio džiugesiai

*kinas: 6-tasis dešimtmetis, Puerto Rico ir romas. Daug romo. Ai, ir dar Johny Deppas. „The Rum Diary“.

*melodija nr.1: Washed Out „Amor Fati“ 

*melodija nr.2: viena mėgstamiausių Fritz Kalkbrenner „Facing The Sun“

*fotografija: Jeff Kauck photography.

*receptas: galvoju, kiek dar šokoladinių tortų galiu iškepti šita moteris?

*video: senas, bet geras „Wear Sunscreen“

*skaitiniai nr.1: BBC Good Food vyriausiojo meno redaktoriaus Stuart Ovenden patarimai kaip fotografuoti maistą. Apie Stuarto blogą jau esu rašiusi.

*skaitiniai nr.2: patarimai receptams rašyti.

*gėris: laukiu vasaros ir iškylų... 

*tinklaraštis: sugrįžo mano mylimas „British Larder“.

*virtuvei: fantastiškos pjaustymo lentelės. Ypač paskutinioji.

*žodžiai: Drama is very important in life: You have to come on with a bang. You never want to go out with a whimper. Everything can have drama if it’s done right. Even a pancake.  Julia Child.

Sausainiais kvepiančio likusio savaitgalio!