Juodųjų pupelių sriuba su grietine

Žinau, buvau dingus. Ir vėl. Bet juk svarbiausia, kad grįžau. Manęs klausia, kodėl nerašau. Bet aš rašau. Visada rašau. Tik saviems žodžiams ir mintims nelieka laiko. Barbenimas klavišais – vienintelė mano pastarųjų dienų muzika. Kartais dienos bėgyje nelieka laiko ne tik pasvajoti, nelieka nė minutės net pagalvoti. Apie save, apie kitus. Laisvų minučių nėra niekam. Įmerkiu nosį į kompiuterio ekraną, kai dar tamsu. Pakeliu akis, kai namo grįžta K. Būna jau seniai tamsu. Bukas tas jausmas.

Kartais net pamirštu paruošti vakarienę. O pratylėjus visą dieną, sunku pasakyti, ką nors gražaus. Nes apie nieką gražaus ir negalvoju. Labai norėčiau bent pasvajoti apie atostogas, keliones, nuostabią mudviejų vasarą. Bet kažkaip neišeina. Trept, trept kojele, ir vistiek nesisvajoja. O kai nėr nei normalios rutinos, nei svajonių, nei vakarienių, apie ką tada rašyt?

Sako, Murakamis kasdien priraito po du knygos puslapius. Sako, kad galėčiau parašyti ir aš. Knygą. Bet esu labai skeptiška šiuo klausimu. Gana ir to, kad perrašinėju svetimas. Parašyti knygą – didis darbas. Supratau tai praeitą savaitę. Aš net magistrinio 3 metus nesugebu parašyti, ką jau kalbėti apie knygą.

Pastarosios savaitės keistos. Pasiklausęs, sakytum spalvotos, bet iš tiesų tai labai juodai baltos. Praleistos tarp naujai sutiktų žmonių ir motoniško juodų raidžių ant balto popieriaus lapo ornamento. Su fantastiško Chianti vyno taure, Italijos vyndariais (įtikinusiais, kad labai mėgčiau ir raudoną vyną. Deja, brangų.) ir kaltės jausmu dėl augančio kalno nesibaigiančių darbų. Tarp žavingų naujų projektų ir mirtino nuovargio, kai griūni į lovą, net nepasakius „labanakt“. O kur dar puikios vakarienės, kurias lydi ilgos nemigo naktys, beviltiškai bandant išsaugoti proto ramybę ir tvarkingai sudėlioti mintis į teisingas lentynas.

Blogiausia, kas galėjo nutikti tai ramiai sausio pradžiai – tai chaotiškas lėkimas. O jis ėmė ir nutiko. Argi aš nesakiau?

Juodųjų pupelių sriuba su grietine

Adaptuota pagal Susannah Blake „500 sriubų“

Ši tiršta ir maistinga sriuba puikiai tinka pietums ar vakarienei. Švelnios juodosios pupelės skoniu neprimena jokių kitų pupelių. Odelė plonytė ir minkšta, minkštimas – turtingos tekstūros, ir vos juntamo malonaus grybų poskonio. Juodųjų pupelių ieškokite ekologiškų prekių parduotuvėse. Manosios – iš „Biosalos“.

600 g juodųjų pupelių, per naktį mirkytų šaltame vandenyje (~300 g sausų)

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

1 svogūnas, susmulkintas

3 skiltelės česnako, sutraiškytos spaustuvu

1 džiovintas čili pipiriukas (nebūtina)

¼ šaukštelio maltų aitriųjų paprikų

2 šaukšteliai maltų kuminų

1,2 l daržovių arba vištienos sultinio

1 citrinos sultys

druska ir šviežiai grūsti juodieji pipirai

5 šaukštai grietinės

šviežių smulkintų kalendrų

nachos - tortilijų traškučių

Išmirkytas pupeles nusausinkite, suberkite į didelį puodą , užpilkite šaltu vandeniu ir užvirkite. Virkite 10 min. ant didelės ugnies, nugriebdami susidarančias putas (jei reikia), sumažinkite kaitrą ir virkite 1 val. arba kol pupelės suminkštės. Išvirtas pupeles nusausinkite, nuovirą išpilkite.

Švariame puode įkaitinkite aliejų, Sudėkite susmulkintą svogūną, traiškytas česnako skilteles ir pakepinkite 5 min. Suberkite aitriąsias paprikas, čili pipirą, kuminą, pupeles ir užpilkite sultiniu. Užvirinkite ir ant mažos ugnies virkite apie 10 min. Petrinkite sriubą elektriniu trintuvu arba supylę į virtuvinį kombainą. Statykite ant ugnies, maišydami supilkite citrinos sultis ir dar trumpai pakaitinkite.

Pagardinkite druska ir pipirais. Patiekdami įdėkite po šaukštą grietinės, pabarstykite petražolėmis ir trupintais tortilijų traškučiais.

Savaitgalio džiugesiai

*kinas nr.1: „Crazy. Stupid. Love“. Argi ne tokia būna meilė? Didžiai rekomenduotinas.

*kinas nr.2: „Moneyball“. Tikėjausi įspūdingiau, bet, kaip sakė kolega, papildomas balas už B. Pittą.

*melodija: jau trečia savaitė mūsų fonotekoje netyla Lana del Rey „Born to Die“ ir „Video Games“

*knyga: David Lebovitz „Sweet Life in Paris“

*mada: kalnietiškai.

*vieta: šios vasaros must see „Cookbook LA“

*fotografija: Cristopher st. Onge

*receptas: dar viena juodųjų pupelių sriuba.

*video: It's not fitness. It's life.

*skaitiniai: How to Have the Best Year of Your Life (without Setting a Single Goal)

*must have: sūrio palapinė :)

*gėris: akims paganyti ir seilę pavarvinti. „Sprinkle Bakes“ lietinių tortas.

*tinklaraštis: saldusis „Call Me Cupcake“

*virtuvei: meškių mylėtojams.

*savaitgalio planas: geras.

*žodžiai: Not everyone can draw, or paint, or sing well – but everyone can learn to cook and bake something simple and delicious to share. Heidi Swanson „101 Cookbooks“

Tingaus katiniško savaitgalio!

Fasoulada. Baltų pupelių ir daržovių sriuba

Pradėti naujai. Nors rankos dar kvepia pyragais ir imbieriniais sausainiais. Dar justi cinamono ir karšto vyno aromatai. Nors radijas vis dar groja Andy Williams ir negaliu suprasti, baigės tos Kalėdos ar dar ne. Pradėti naujai. Mano dienos – tarsi balto popieriaus lapai. Todėl vis dar tvarkingai pildau kalendorių. Kaip visada metų pradžioje. Dailyraščiu ir neskubėdama užsirašau viską. Nors šiuo metu nieko svarbaus ir nevyksta. Pradėti naujai.

Tik mūsų rytai tokie patys. Užsimiegoję. Kiek nerangūs. Ir tingūs. Katinaujant lovoje dviese, kol žadintuvas, įkyriai rėkdamas, neišspiria lauk. Rytai šokant ir tepant sumuštinius. Juokiantis geriant arbatą ir dailiai rišant kaklaraiščius. Atsibučiuojant prieš darbą ir linkint didžiausios sėkmės. Geri mūsų rytai. 

Dienos irgi tos pat. Jokių pasižadėjimų gyventi gražiau, geriau, teisingiau. Aš ir taip gyvenu gražiai. Ir beveik teisingai. Tik tos dienos slenka ramiau - stengiuos susikaupti ir neskubėti. Mokausi daryti vieną darbą vienu metu. Nenoriu savęs išbarstyti. Vis dažniau pavyksta, bet seni įpročiai ima viršų. 

Tik vakarai dabar kitokie. Ramesni, tylesni, jaukesni. Tiesiog kitokie. Pilni pokalbių, darbų, gerumo. Ir meilės. Mokomės viens iš kito ir neatsistebiu, kad metams bėgant, vis dar yra ko išmokti. O kai būnam jau visai  pavargę, krentam į minkštus patalus, žybtelim švieselę ir susiglaudę sklaidom knygų puslapius, rinkdamiesi receptus šių metų iššūkiui. Prieš miegą paskanaujam gero (ir nelabai) kino, paskaitom privalomą puslapių skaičių ir palinkim labos nakties. Taip ir gyvenam. Pradėję naujai. 

Fasoulada. Baltų pupelių ir daržovių sriuba

Adaptuota pagal G. Ramsey „Pasaulio virtuvės“, p. 64

Fasoulada (Fasolada/ Φασολάδα) – maistinga ir nebrangi graikiška daržovių sriuba. Neabejoju, kad kokią nors panašią verdate ir jūs. Didžiausias atradimas, kreminė sriubos tekstūra – ilgo virimo rezultatas. Nepamirškite pupelių per naktį išmirkyti ir sriubą virkite apie porą valandų – maloniai nustebsite paragavę pirmuosius šaukštus švelnaus, kreminio, pomidorinio skystimo. Sriubą galite gardinti keliais šlakeliais gero alyvuogių aliejaus ar trupintu fetos sūriu. Patiekite su namine duona.

500 g šaltame vandenyje per naktį mirkytų baltų pupelių (~250 g sausų)

3-4 šaukštai alyvuogių aliejaus

2 morkos

1 didelis svogūnas

1 vidutinė cukinija*

2 česnako skiltelės

jūros ir druskos ir juodųjų pipirų

400 g susmulkintų konservuotų pomidorų**

1 šaukštas pomidorų pastos

1 šaukštelis džiovintų raudonėlių

žiupsnelis smulkintų petražolių

Priedai:

ypač tyro (extra virgin) alyvuogių aliejaus

trupintos fetos

* Originaliame recepte nurodyti 2 salierų stiebeliai.
** G. Ramsey naudoja 6 sunokusius slyvinius pomidorus, luptus ir be sėklų.

Pupeles per naktį išmirkykite šaltame vandenyje. Išmirkusias nuvarvinkite, suberkite į didelį puodą ir gausiai užpilkite šviežiu šaltu vandeniu. Nustatę vidutinę kaitrą užvirkite, jei reikia, nugraibykite putas ir virkite apie valandą.

Kitame puode pakaitinkite alyvuogių aliejų. Sudėkite kubeliais supjaustytas morkas, svogūną, cukiniją, kapotas česnako skilteles, pasūdykite ir įberkite truputį juodųjų pipirų. Nustatę vidutinę kaitrą vis pamaišydami kepkite 6-8 minutes, kol daržovės pradės minkštėti. Sudėkite pomidorus, pomidorų pastą ir džiovintus raudonėlius. Maišydami dar pakaitinkite vieną dvi minutes, tada suverskite į pupeles.

Jei reikia, įpilkite šiek tiek vandens, kad daržovės būtų apsemtos, ir virkite 30-45 minutes, kol pupelės suminkštės. Sriubą, jei per daug sutirštės, praskieskite karštu vandeniu.

Sriubą išpilstykite į pašildytus dubenėlius, užberkite smulkintų petražolių. Jei norite, pašlakstykite alyvuogių aliejumi ar įmeskite trupintos fetos. Sriubą patiekite karštą.

Savaitgalio džiugesiai

*kinas: prisiminiau „Definetely Maybe“ (2008). Meiliam vakarui.
*melodija nr.1: I orchestrate my mornings to Lissie „When I'm Alone“

*melodijos nr.2: dienomis norisi klausytis Bon Iver „Holocene“ ir „Calgary“.

*knyga: A. Munte „Knyga apie San Mikelę“. Atsiverčiau pirmuosius puslapius.

*fotografija: Stuart Ovenden ir jo Appledrane

*receptas: lęšių kukuliai su citrinų pesto. labai norėtųsi išbandyti.

*video: The Holstee Manifesto. Pažiūrėti privaloma.

*skaitiniai nr.1: Kristina Sabaliauskaitė „Laimingų 2012-ųjų arba pasaulio pabaigos belaukiant“

*skaitiniai nr.2: Jeff Goins „How to Have the Best Year of Your Life“ 

*gėris: jei dar nematėt, pavartykit paskutinį (anglišką) „Lamų slėnį“.

*tinklaraštis: žavingas naujausias atradimas: I am an age old tree. I am stars in the snow.

*savaitgalio planas: namai, lova, kalnas mandarinų, kaugė knygų ir šūsnis filmų.

*žodžiai: „If your dreams don't scare you they're not big enough“.

Tingaus katiniško savaitgalio!

Sudie, 2011-ieji, Jūs buvote puikūs!

Sudie, 2011-ieji, jūs buvote puikūs! Kitokie, nei praėjusieji. Ramesni, tylesni, bet ne mažiau įspūdingi.

Buvot džiaugsmo ir susitaikymo su savimi metai. Metai, pažėrę krūvą galimybių, naujų žmonių, įdomių projektų ir fantastiškų kelionių. Metai, privertę suprasti, kokie brangūs yra artimi žmonės. Ir draugai. Privertę sustoti, perkainoti svarbiausias vertybes, įsiklausyti į save ir kitus. Metai, išmokę džiaugtis. Dideliais ir mažais dalykais. Buvot meilės ir stiprybės metai.

2011-ieji, jei reikėtų Jus įvardinti vienu žodžiu, nedvejodama ištarčiau – meilė. Meilė sau ir Tau. Šeimai ir draugams. Meilė darbui. Buvot metai, išmokę dalintis. Suprasti, kad pasidalintas džiaugsmas – dvigubai didesnis.

Dar pavadinčiau jus įkvėpimo metais. Dėkoju dangui, likimui, žvaigždėms ar tiesiog aplinkybėms, kad teko laimė parengti gausybę interviu ir sutikti įdomių, dideliems darbams įkvepiančių žmonių. Gražių savo kasdienybe, mintimis, tikrumu. Paprastų ir drauge tokių didelių.

Versdama nuotraukas skaičiuoju gražiausias akimirkas, mažus ir ne tokius mažus darbus. O jų tiek, kad sunku patikėti, jog dar neseniai mojavom 2010-iesiems. Regis vakar. Ir kada viską spėjom? Laikas lekia beprotiškai greitai.

Geri buvot metai. Lengvi. Ir šviesūs. Išmokę atkaklumo nelygioj kovoj su savim ir savuoju ego. Metai, padovanoję „Skonio žinyną“, galimybę fotografuoti ne tik knygai, bet ir kitiems įdomiems projektams. Gausybę renginių ir pažinčių. Metai turtingi naujais skoniais, atradimais, žiniomis, knygomis...

Jurgos M. nuotr.

Jurgos M. nuotr.

Buvot metai, netikėtai atnešę ypatingas ir įsimintinas keliones: Stokholmą, Boloniją, Florenciją, bei ketverius metus lauktas atostogas. Buvot vestuvių metai, leidę širdimi paliudyti tokią stiprią ir kartu trapią kitų meilę. Šilti buvot metai.

Sudie, 2011-ieji, jūs buvote puikūs! Ačiū, kad buvot.

O 2010-ieji buvo tokie.