2013 m. birželio 15 d., šeštadienis

Rabarbarai, pyragas ir Savaitgalio džiugesiai

Va-sa-ra. Tarsi cukruotas burtažodis ištirpsta tavo, mano, mūsų lūpose. Vėju įsipina į plaukus, supasi pienių pūkais karščiu alsuojančią popietę. Birželis. Toks saldus ir toks šiltas. Gundo, vilioja nusispirti batus, pamiršti laiką ir basomis kojomis braidžioti po rasotą žolę. Nupūsti dulkes nuo iškylų krepšio, nuo dviračio. Neskaičiuoti minučių anei valandų ir įsitaisius ant pledo murkti kaip katinui prieš saulę.

Pievos. Parkai. Ežero pakrantės. Iškylautojų ar šiaip tinginiaujančių miestiečių nusėstos Baltojo tilto krantinės – norint iškylauti nebūtina leistis į tolimesnę kelionę už miesto. Nors sėsti ant dviračio ir minti, kur akys veda, – taip gera. O tada... o tada jaukiai įsikurti pušų pavėsyje, galbūt išsitiesti palapinę, ir mėgautis gera kompanija ir skaniu maistu.

junejune
june

Pyragai. Ir speiguotą žiema, ir karštą vasarą – pyragai visada yra gerai. Todėl užsirišu prijuostę ir džiaugiuosi rubinų raudoniu nuspalvotu, rūgštelejusiai saldžiu trumpu rabarbaru sezonu. Saldžiai pakvimpa namai, taip svaigiai, kad jau nejusti už lango žydinčių jazminų. Pyragas, basos kojos, padus kutenanti žolė ir pečius bučiuojanti saulė.

Tebūnie skanios jūsų iškylos.
Tebūna saldžios jūsų ir mano vasaros akimirkos.

rhubarb cake

Šiuo pyragu mane vaišino svečiuose, tačiau jei turite įkvėpimo rabarbarų pyragui ir jei dar turite rabarbarų, šiame recepte jais pakeiskite kriaušes, viršų pabarstykite mėgstamais riešutais ir pašaukite į orkaitę. Skanaukite su vaniliniais ledais.

Savaitgalio džiugesiai

*kinas: jei dar nematėte, būtinai pažiūrėkite „Happy Go Lucky“ (2008). Įkvepia.
*melodija nr.1: Greg Laswell „Comes and Goes (In Waves)“
*melodija nr.2: Greg Laswell feat. Sara Bareilles „Come Back Down“
*fotografija: Quentin de Briey.
*vieta: truputis nostalgijos Florencijai ir trattoria „4 Leoni“
*žurnalas: naujas ir vasariškas „Rue“.
*gėris: šią vasarą keliaujantiems į Stokholmą
*grožis: Adelė Po. ir fantastiškos lėlės
*atradimas: „La Designerie“. Naujas atradimas-apsėdimas.
*video nr.1: viena geriausių kada girdėtų kalbų. Neil Geiman. via Martynas
*video nr.2: „Feast“. Tiesiog.
*parduotuvė: „Mildloops“ - dailieji nerealiosios Mildos mezginiai
*receptas: kepti bananai ir kepti greipfrutai. abu su pistacijom ir kakavos pupelėm.
*darbštiems: prisiminimų kabykla
*stilius: summer luxe. Nepaprastai gražu ir vasariška.
*tinklaraštis: pats nerealiausias „Happyyolks“
*žodžiai sau: Do not pray for an easy life, pray for the strength to endure a difficult one. (Bruce Lee)
*savaitgalio planas: draugai + grupiokai + vaikai + ilgi vakarai + sportbačiai + truputis darbo.

Šviesaus ir saldaus savaitgalio!

june

Bookmark and Share Print Friendly and PDF

2013 m. birželio 8 d., šeštadienis

Rabarbarų ir rozmarinų džemas + Savaitgalio džiugesiai

Išeiti lengva. Sugrįžti visada sunku. Nežinai ar tavęs tikrai vis dar laukia. Ar vis dar taip pat ilgisi. Ieškai (ir randi) pasiteisinimų, kodėl to ar ano nedaryti. Kad pavargai. Kad nebeįdomu. Kad nebenori bandyti. O gal tiesiog bijai, kad nelaukia, nereikia.

3 mėnesiai tylos. Ir rašymo abstinencijos. Daug ar mažai? Tikriausiai, kad nemažai. Nors kai pagalvoju, kad nuo kai kurių įvykių praėjo metai, sunku vertinti laiko tėkmę ir greitį. Atrodo, kad viskas vyko tik vakar. O metai jau ėmė ir apsuko ratą.

Su pavasariu ir vasara į mano širdį sugrįžta ramybė. Tokia tyki ir šviesi. Lengva. Permatoma tarsi šilto ryto rūkas, lėtai glostantis pievose sirpstančias žemuoges. Nors ir labai palengva, jaučiu kaip kasdien taika su savim vis stiprėja ir auga. Dar neretai ją nugali kasdienis chaosas, bet meilė sau vėl rado kelią į mano širdį. 

white Instagram mix

Ant mano stalo žydi bijūnai. Vasara. O mano dienos bėga. Lekia, skuba, kaip Bredberio Dagas, įsispyrusios į naujus sportbačius. Tie ryto rūkai, kylantys virš Užupio, po nakties į brėkštančią aušrą garuojanti Neris, sportiniai bateliai ir mintyse dėliojami dienos, savaitės, mėnesio ir vasaros planai. Visko tiek daug, taip skubiai, bet taip gražiai. Nuostabi bus ši vasara. Įdomi. Kupina veiksmo, draugų, juoko, šypsenų, vestuvių, gimtadienių, apkabinimų, ekstrymų, piknikų, mažųjų draug(i)ų, jūros, smėlio, kaimo, miško, pievų... Ir dar visko visko daug.

Parduotos mano dienos ir naktys. Rytai ir vakarai. Bet man smagu. Nelieka laiko chaosui galvoje, nors jį irgi jau reikėtų sudėlioti į lentynėles. Bet po truputį jis ir pats dėliojasi. Kol nebuvau čia, buvau Paryžiuje. Pavasarėjant, medžiams dar tik kraunant pumpurus. Spėjau nubėgti pirmuosius savo oficialius 10 km. Ir netgi pirmąjį tikrąjį ir oficialų 21,195 km pusmaratonį. Ir netgi nubėgti visai gerai. Net ir karščiuojant ir kitiems nemaloniems simptomams kankinant. Žodžiu, nieko nėra neįmanomo. Manau, šią vasarą save ir kitus nustebinsiu dar ne vienu panašiu pareiškimu. Nes tikrai, mums nieko nėra neįmanomo.

Fotografuoju. Daug. Bet ne sau. Ir šiaip, sau nelabai dar lieka laiko: išdalinu visiems po truputį, o paskui sunku save surinkti į vieną esminį vienetą. Veiksmas verda kitose virtuvėse. Tikrose ir virtualiose. Dar – popierinėse. O maniškė renka dulkes. Neprisimenu, kada paskutinįkart jungiau orkaitę. Bet šią savaitę priverčiau save išvirt rabarbarų ir rozmarinų džemo. Ir daug. Nes paskui, žinau, nagus nusigraušiu, kad praleidau tokią progą. O šiaip, namuose karaliauja kava ir šviežių daržovių salotos. Kartais su Valdo ir Rasos sūriu. „Žan Žakuciu“, jei tiksliau. Jei sekmadieniais „Sūrių turgus“ jums pakeliui, primygtinai rekomenduoju nusipirkti. Ir dar „Bliuzą“ prigriebkite, bet „Žakucis“ mano favoritas.

Peonies

Iš tikro, tai sugrįžau dar ir dėl to, kad labai jau knietėjo pasidalinti savaitgalio džiugesiais. Gali būti, kad tikrų nuotraukų ir receptų dar teks palūkėti. Galbūt net iki liepos. Bet savaitgalio džiugesius pažadu penktadieniais. Arba šeštadieniais. Kas savaitę.

Rabarbarų džemas su rozmarinais

1 kg rabarbarų
500 g cukraus
20 g rozmarinų (nemenka puokštelė)
citrinų sulčių (pagal skonį)

Arba 2 dalys rabarbarų, 1 dalis cukraus, citrinos sulčių ir rozmarinų šakelių. Rabarbarus nulupkite, supjaustykite nedideliais gabaliukais. Sumaišykite su cukrumi ir trupučiu citrinos sulčių. Palikite porai pastovėti.

Statykite puodą su rabarbarais ant ugnies ir maišydami užvirkite. Įmeskite sukapotus rozmarinus ir vis pamaišydami kaitinkite, kol rabarbarai visiškai sukris. Džemą supilstykite į švarius, sterizilizuotus ir sandarius stiklainius.

Jei nemėgstate stipraus rabarbarų skonio, rozmarinų nesmulkinkite, o virdami džemą į puodą dėkite sveikas šakeles, kurias džemui išvirus, išimkite ir išmeskite.

rhubarbs in season

Savaitgalio džiugesiai

*kinas: „The Place Beyond The Pines“ (2012). Niekada nesiseilėjau dėl kino aktorių, bet Goslingas yra kažkas toookio. O filmas dar geresnis.
*melodija nr.1: Beirut „The Rip Tide“
*fotografija: Kate le Sueur. Mano skonio fotografė.
*vieta nr.1:  svetingumo namai ir restoranas „Monte Pacis“ Pažaislyje. Jei vyksite, būtinai aplankykite ir seseris kazimierietes bei jų muziejų. Nepaprastai šilta.
*vieta nr.2: pietums visada gera sugrįžti į seną gerą „Cozy“, ar ne taip, Dovile?
*skaitiniai: V. Alexander „One: Living as One and Loving it“. Ievuže, ačiū!
*žurnalas: Virtuvės mitų griovėjai. Truputį konkurentai, bet labiau draugai.
*gėris: naujieji „Chocolate Naive“ riešutiniai ledai. Domai, tu nerealus!
*grožis: ko gero labai ilgiuosi jūros.
*atradimas: „Spotify“. Ilgai lauktas ir pagaliau sulauktas. Geros muzikos namai.
*video nr.1: „The Quiet City“. Paryžius, toks kokį mačiau ir aš.
*video nr.2: „A Bird Ballet“. Privalu pažiūrėti
*parduotuvė: mėgstu pašmirinėti čia. „Brocante Antiques“
*receptas: chocolate chip cookies. Žinau, kam patiktų.
*darbštiems: ne visai sapnų gaudyklė, bet vistiek gražu.
*tinklaraštis: mėgstamas ir mylimas „Satsuki Shibuya“.
*žodžiai sau: Be in love with your life. Every minute of it. -- Jack Kerouack.
*savaitgalio planas: draugai + kaimas + pirtelė.

Jaukių rytų ir vakarų!
Bookmark and Share Print Friendly and PDF

2013 m. kovo 19 d., antradienis

Tailandietiškos midijos kvapniame kokosų piene

Midijos. Kinas. Ir knygos. Tiksliau, kulinarinis kinas ir kulinarinės knygos. Trys didžiosios mano gyvenimo Meilės, kurių niekada nebus nei per daug, nei gana.

Mussels. Leftover

Taigi, „Kino pavasaris“ ir šiemet pradžiugino kulinariniu kinu ir netgi atskira kulinarinių filmų programa. Kadangi ne taip seniai Savaitgalio džiugesiuose buvau rekomendavusi puikią dokumentiką „Jiro Dreams of Sushi“ („Džiro sapnai apie sušį“), sekmadienį nusprendžiau praleisti kino salėse ir įsigijau bilietus į „Step Up to the Plate“ („Ateik arčiau lėkštės“), ir „Mussels in Love“ („Meilė midijoms“), ir „El Bulli – Cooking in Progress“ („El Bulli“ – išradingiausi eksperimentai virtuvėje“).

Ką gi, savaitgalio reziumė – pamatyti visi „Kino pavasario -13“ kulinariniai filmai. Nebūtinai teisingas, bet mano ketvertukas vistik susidėliotų kažkaip taip.. Kaip ten bebūtų, įsimintiniausiu taip ir liko – „Jiro Dreams of Sushi“. Ypatingas filmas. Kas įdomiausia, kad giliausia jo prasmė slypi ne pačiame maiste, o gyvenimo filosofijoje, požiūryje į kasdienybę, darbą, pareigas, auklėjimą, tradicijas. Nuostabu, kad tokių žmonių dar yra. Ir kad kuriami tokie filmai.  

Antroji labiausiai patikusi juosta – „Step Up to the Plate“. Nors ko gero šiltai antroje vietoje lygiomis teisėmis galėtų įsitaisyti ir minėtas „Step Up to the Plate“, ir „Mussels in Love“, ir „El Bulli – Cooking in Progress“, kurio ištraukas buvau mačiusi dar viešėdama Barselonoje, lankydama Ferran Adria'i ir „El Bulli“ dedikuotą parodą. Visi savaip įdomūs, visi savaip geri. Tokie skirtingi, ir tokie panašūs.  Buvo labai įdomu pastebėti, kad visuose keturiuose filmuose smarkiai akcentuojamas sezoniškumas ir metų laikų kaita. O tai mano manymu, yra pats pirmiausiasgeros virtuvės požymis.

Prie to paties pagalvojau, kad pagaliau reiktų vesti žiūrėjimo vertų kulinarinių filmų sąrašą. Nuo šiol jį (dar nebaigtą, tik pradėtą bei nuolat pildomą) galite rasti čia.

mussels 2

Bet šįkart, visgi ne apie Jiro Sukiyabashi ir ne apie Michelį Brasą, o apie „Mussels in Love“. Gražiai (labai gražiai. Ir labai gerai) nufilmuotas dokumentinis kinas. „Juosta gliaudo iš pirmo žvilgsnio tokias paprastas midijas. Nors karštame puode jos greitai atsiveria, šis moliuskas dar turi daug neįmintų paslapčių. Retas kuris žino, kad midijos gali būti patiekiamos ne tik kaip užkanda. Režisierius iš Belgijos pasakoja apie žmones, susijusius su midijomis. Pavyzdžiui, gydytojas Janas naudoja jų gaminamus klijus negimusiems kūdikiams išsaugoti. Filme taip pat kalbinami biologai ir virėjai, kurie išsako itin savitą požiūrį į midijas“, – rašo festivalio rengėjai.

Nors filme man vistik pritrūko maistiškumo ir kulinarijos, buvo įdomu stebėti, kaip šiuolaikiniame pasaulyje merdi ir žūsta tradicinė midijų auginimo kultūra ir derliaus nuėmimas, o juos keičia pramoniniu būdu auginamos midijos. Kad egzistuoja midijų peryklos, kur midijos dauginasi natūraliu būdu, o vėliau yra perimos, paauginamos ir pasėjamos jūroje.  Kad ruošiant midijas, pačioje kepimo/ troškinimo pabaigoje būtina įdėti gabaliuką kitą sviesto (jei padažas be grietinėlės), kad skonis būtų švelnesnis ir turtingesnis. Kad kažkuriame Olandijos kaime kasmet renkama vietinės reikšmės Mis Princesė Midija, kuriai tenka kažkoks neaiškus vaidmuo. Ir kad patys flamandai dėl midijų kraustosi iš proto. Ir be galo jomis didžiuojasi.



Taigi, midijos. Viena mano gyvenimo Meilių iš didžiosios raidės. Kada pirmą kartą paragavau šviežių austrių, pamenu puikiai – tai buvo tik pernai. Jurga dar vartė akis ir bandė spyriotis, bet galiausiai mano įkalbinėjimams pasidavė. Kada pirmą kartą paragavau šukučių, irgi pamenu puikiai prieš beveik septynis metus, dirbant ir keliaujant amerikėj. Mūsiškame restorane. O va, kada pirmąkart burnon įsidėjau midijų, prisiminti niekaip negaliu. Nors tu ką. Kaip ir krevečių.

Labiausiai man patinka  moules marinière – su grietinėle, česnakais ir petražolėmis. Arba moules à la provençale  – su pomidorais, česnakais ir baltu vynu. Nors aš, gamindama namie, dar pridedu ir apelsinų sulčių, kaip čia. Tiesa, labiausiai vykęs ir giliausiai atmintin įsirėžęs derinys pasirodė šią vasarą ragautos midijos su grietinėle, baravykais, konjaku (?) ir čiobreliais (?). Labai tiksliai pasakyti negaliu – ne mano toji porcija buvo, bet buvo be galo gardu. Dar yra labai geras Julia Child midijų, troškintų vyne, receptas ir, manau, kad manęs nenuviltų ir šis – su „Guiness“ ir grietinėle.

By the way
, kad jau prakalbom apie jūrų bjaurybes gėrybes, Jurga, kada einam tų varlių šlaunelių valgyt? O prie to pačio... Niekaip nepavyksta rasti tikslaus atsakymo – varlių šlaunelės, tai mėsa ar vistik žuvys/ jūrų gėrybės? Mmm? Any ideas?

Plenty by Diana Henry

Receptas iš mano vienos mėgstamiausių ir šiuo metu bene daugiausia naudojamos Diana Henry receptų knygos „Plenty“. Juokingiausia tai, kad šią žymios britų maisto rašytojos knygą praėjusį rudenį parsivežiau iš JAV. Ir žinoma, amerikonišką leidimą, t.y. su uncijomis vietoj mililitrų ir svarais vietoje (kilo)gramų.

Viena iš tų kelių širdžiai brangiausių lauktuvių, dar ilgai priminsianti ypatingiausią gyvenime kelionę. Kai kaskart vartant solidžiomis fotografijomis iliustruotus receptus, širdis suvirpa prisiminus Boulder'io knygyną, šiltą vasaros vakarą, karščiu alsuojantį gatvės grindinį, kompaniją, draugus, vakarienę bei taip ir neišpildytą svajonę, kada nors sugrįžti ten studijuoti ir gyventi.

Vienok, ne prisiminimai skatina kaskart atsiversti šios knygos puslapius, o puikūs fantastiški receptai. Paprasti, žemiški, universalūs ir labai labai flavorsome, kaip pasakytų mano viena draugė amerikietė. Good uncomplicated food for the sustainable kitchen - skelbia knygos antraštė, – With over 300 recipes, none of them extravagant. Mano maistas. Mano virtuvės filosofija. Mano gyvenimo būdas.

Salotas su burokėliais ir rūkyta skumbre, pirmąkart išbandytas Kūčių vakarienei, gaminu lig šiolei. Burokėlių sriuba su minkštu ožkos sūriu (galima patiekti ir šiltą, ir šaltą), jau matau, kaip vasarą įsitaisys greta šaltibarčių. Tobulas rouille ir net du majonezai (puikusis su šafranu ir vienas, dar neišbandytas, su rūgštynėmis) jau rado vietą šaldytuve. Morenginis agrastų pyragas laukia agrastų sezono. Kaip ir braškių/ rožių žiedlapių ledai. A, ir dar, prie žuvies patiekalų labai dera vienietiškos bulvės su marinuotais agurkais, kmynais ir grietine.

O šiandien – tailandietiškos midijos su aitriąja paprika ir žaliosiomis citrinomis. Iš tiesų, tai midijos belgiškos, t.y. iš Belgijos, bet mūsiškio žurnalo kalbos redaktorė vis taiso mane ir moko, kad sakyti rašyti midijos tailandietiškai – nevalia. Na, negalima tai negalima... Tebūnie tailandietiškos.

Thai Mussels in Coconut Milk

Tailandietiškos midijos kvapniame kokosų piene

2 kg midijų
15 g sviesto
1 smulkiai pjaustytas svogūnas
2 smulkiai pjaustytos skiltelės česnako
2 cm kubelis imbiero šaknies
2 vidutinio dydžio raudonos aitriosios paprikos
2x400 ml skardinės kokoso pieno (naudojau „Santa Maria“)
1 žaliosios citrinos sultys ir tarkuota žievelė
½ šaukšto rudojo cukraus

Patiekti:
1 žaliosios citrinos tarkuota žievelė
4 šaukštai stambiai kapotų kalendrų lapų
½ raudonos aitriosios paprikos

Labai gerai nuplaukite midijas, kempinėle nušveiskite ir nugramdykite visas „barzdas“. Patikrinkite, ar visos midijos sveikos ir gerai užsidariusios. Jei midija neužsidaro, kai ją suspaudžiate, tiesiog išmeskite.

Gilioje keptuvėje arba puode ištirpinkite sviestą. Sudėkite smulkintus svogūnus, česnakus, tarkuotą imbierą ir smulkintas aitriąsias paprikas (be sėklų). Kepinkite ant vidutinės ugnies, kol svogūnai suminkštės ir bus švelios aukso spalvos. Supilkite kokosų pieną, žaliųjų citrinų sultis, suberkite cukrų ir tarkuotą žaliųjų citrinų žievelę. Palaukite, kol užvirs ir iškart sudėkite midijas.

Uždenkite dangčiu ir troškinkite 4 minutes arba tol, kol midijos atsivers. Pakratykite keptuvę porą kartų, kol tmidijos verda. Išimkite ir išmeskite tas midijas, kurios neprasivėrė (tą patį patarkite padaryti ir savo svečiams ar namiškiams).

Patiekdami midijas išmaišykite, tada pabarstykite smulkintais kalendrų lapais, tarkuota žaliosios citrinos žievele, smulkintomis aitriosiomis paprikomis ir iškart patiekite.

Skaniausia su taure balto vyno. Ir ką tik paskrudinta duona, kuria skanu išlaižyti paskutinius padažo lašelius.

mussels 3

Thai mussels with coconut, chile, and lime

2 kg mussels
15 g butter
1 onion, finely chopped
2 cloves garlic, finely chopped
2 cm cube ginger, peeled and finely chopped
2 medium-sized red chillis, halved, deseeded and cut into slivers
2x400 ml tins coconut milk
juice and zest of 1 lime
½ tbsp soft light-brown sugar

To serve
zest of 1 lime
4 tbsp roughly chopped coriander
½ red chilli, deseeded and cut into very fine shreds

Wash the mussels really well, scrubbing off any barnacles and removing any 'beards’. Tap each one on the side of the sink. If it doesn’t close when you tap it, throw it away.

Melt the butter in a large saucepan. Add the onion, garlic, ginger and chiles. Cook over a medium heat until the onion is soft and very pale gold. Add the coconut milk, lime juice, sugar and grated lime zest. Bring to just under the boil then add the mussels.

Cover and cook for 4 minutes or until the mussels have opened. Shake the pan a couple of times during the cooking.

To serve, stir then scatter some grated lime zest, coriander, some chilli on top and serve immediately.

Mussels. Leftovers
Skanaus!
Bookmark and Share Print Friendly and PDF