Jeigu naujai pastatyto namo termoviziniai tyrimai jau atlikti, galbūt jau žinote, kur daugiausiai praleidžia šilumos. Namo pridavimas bus galimas tik tada, kai užtikrinsite didesnį sandarumą. O kol kas – tenka susidurti su realybe, jog kai ką reikės šiltinti. Šiltinimui ir statyboms geriausia naudoti tokias medžiagas, kurias rekomenduoja reglamentas, aprašantis energinio sertifikavimo eigą.
Apdailos ir statybinės medžiagos
Kiekviena statybinė medžiaga arba statybos produktas turi savo projektinės šilumos laidumo koeficiento vertę, kuri parodo ir tos medžiagos potencialumą namą apšiltinti labiau ar mažiau. Štai asbocementinių ilgių lakštų vertė yra 0,83, o betono – net 2. Taigi, betonas įgyja pranašumą. Gelžbetonio perdengimo plokštė savo savybėmis būtų labiau per vidurį. Tokios statybinės medžiagos kaip gipso lakštai, blokeliai, keramzitbetonas taip pat yra gana pralaidūs šilumai. O štai mediena (pavyzdžiui, ąžuolas), taip pat faniera, drožlių plokštės, OSB plokštės leidžia šilumą pajusti geriau. Medžiagos, kurios yra lengvesnės, savyje turi oro tarpus. Būtent kažkur užkoncervuoti oro tarpai ir yra tie tikrieji temperatūros izoliatoriai. Nes kaip tik per juos ir užsilaiko šiluma, niekur nepraeina, neprabėga. Tad, jeigu norite, kad namai būtų šilti, galite rinktis medienos medžiagas, taip pat korėtus, akytus keramines plytas, akytus betono blokelius. Grynas mūras, betonas, akmuo sukurs gana šaltas perdangas ir sienas, per kurias lengvai praeis šiluma. Net ir plastikinės medžiagos bus gana geros šilumos izoliatorius. O dabar prisiminkime tą jausmą, kai uždedate ranką ant putplasčio, ir pajuntate, kad jis labai šiltas. Išties, tai nėra pačios medžiagos šiluma. Tai jūsų šiluma, kuri niekur nepabėgo, o liko ten, kur ją ir palikote – ant putplasčio. Matote, kokia tai šilta medžiaga, neleidžianti šalčiui įsiskverbti. Ir kartu ji labai lengva – taigi, joje yra gausu oro tarpų.