Jeigu naujai pastatyto namo termoviziniai tyrimai jau atlikti, galbūt jau žinote, kur daugiausiai praleidžia šilumos. Namo pridavimas bus galimas tik tada, kai užtikrinsite didesnį sandarumą. O kol kas – tenka susidurti su realybe, jog kai ką reikės šiltinti. Šiltinimui ir statyboms geriausia naudoti tokias medžiagas, kurias rekomenduoja reglamentas, aprašantis energinio sertifikavimo eigą.
Apdailos ir statybinės medžiagos
Kiekviena statybinė medžiaga arba statybos produktas turi savo projektinės šilumos laidumo koeficiento vertę, kuri parodo ir tos medžiagos potencialumą namą apšiltinti labiau ar mažiau. Štai asbocementinių ilgių lakštų vertė yra 0,83, o betono – net 2. Taigi, betonas įgyja pranašumą. Gelžbetonio perdengimo plokštė savo savybėmis būtų labiau per vidurį. Tokios statybinės medžiagos kaip gipso lakštai, blokeliai, keramzitbetonas taip pat yra gana pralaidūs šilumai. O štai mediena (pavyzdžiui, ąžuolas), taip pat faniera, drožlių plokštės, OSB plokštės leidžia šilumą pajusti geriau. Medžiagos, kurios yra lengvesnės, savyje turi oro tarpus. Būtent kažkur užkoncervuoti oro tarpai ir yra tie tikrieji temperatūros izoliatoriai. Nes kaip tik per juos ir užsilaiko šiluma, niekur nepraeina, neprabėga. Tad, jeigu norite, kad namai būtų šilti, galite rinktis medienos medžiagas, taip pat korėtus, akytus keramines plytas, akytus betono blokelius. Grynas mūras, betonas, akmuo sukurs gana šaltas perdangas ir sienas, per kurias lengvai praeis šiluma. Net ir plastikinės medžiagos bus gana geros šilumos izoliatorius. O dabar prisiminkime tą jausmą, kai uždedate ranką ant putplasčio, ir pajuntate, kad jis labai šiltas. Išties, tai nėra pačios medžiagos šiluma. Tai jūsų šiluma, kuri niekur nepabėgo, o liko ten, kur ją ir palikote – ant putplasčio. Matote, kokia tai šilta medžiaga, neleidžianti šalčiui įsiskverbti. Ir kartu ji labai lengva – taigi, joje yra gausu oro tarpų.
Dažnai yra teiraujamasi, kiek kartų reikės atlikti šią procedūrą, kad būtų galima pastebėti ženklius pokyčius. Dažniausiai prireikia maždaug 6-10 masažo seansų, ir jūs galėsite džiaugtis pagerėjusia kraujotaka, švelnesne ir lygesne oda. Anticeliulitinis masazas paprastai yra atliekamas maždaug pusvalandį, ir dėl vizito masažo klinikoje visada galima susitarti dar iš anksto. Klinikų, kuriose yra siūloma ši procedūra, galėsite susirasti tiesiog naudodamiesi internetine paieška, ir tai nepareikalaus ypatingai daug pastangų. Apsilankius internetinėse paslaugų tiekėjų svetainėse bus galima rasti visą svarbiausią informaciją, susijusią su šių paslaugų teikimu, ir netrukus galėsite nuspręsti, kokioje klinikoje vertėtų apsilankyti.
Šis veiksmas dažniausiai atliekamas netyčia. Tai nutinka auto įvykių, avarijų metų. Priekinis stiklas yra laminuotas, todėl jis neišlaksto skeveldromis, tačiau jis sutrūksta ir plėvelė, laikanti ir sauganti langą, taip pat gali šiek tiek sutrūkti. Tuo tarpu, stiklai, esantys šonuose, taip pat galinis stiklas, gali išlakstyti į visas puses. Jie yra iš grūdinto stiklo. Tam tikra prasme toks stiklų parinkimas yra logiškas. Logiška, kad dažnai smūgis būna priekyje ir sudūžtantis bei ant keleivių ir vairuotojui išlakstantis priekinis stiklas būtų labai pavojingas dalykas. Tačiau šoninės išdužusios durelės dažnai bus ta anga, per kurią bus galima ištraukti vairuotoją arba keleivį, jeigu mašina bus labai prispausta. Kadangi tie stiklai bus iš šonų žmogui, ta jo apvalios šukės neturėtų taip sužeisti. Taip pat stiklo sudaužymas gali būti tyčinis tais atvejais, kai vykdomas įsilaužimas į automobilį.
Sunku pasakyti, ar iš tiesų buvo nuslėpta informacija, ar gedimai tikrai pasireiškė būtent tada, kai tapome šios mašinos savininkais. Tačiau problemos ėmė rodytis greitai ir jų būta greičių dėžėje. Kai mašina yra su automatinėmis pavaromis, kai kurių auto dalių tikrai nesusitvarkysi pats. Tokios autodalys yra kompiuterizuotas, ir jas gali sutvarkyti jau kitas meistras. Todėl net ir ne kiekvienas servisas galėjo garantuoti, kad jam pavyks susitvarkyti su tokiais dalykais. Tačiau galiausiai, po ilgo palikimo servise, mūsų mašina irgi pradėjo veikti.
Jeigu atsigręžtume atgal, matytume, kad aviacijos istorija buvo tikrai sudėtinga ir skaudi. Kiek lėktuvų turėjo sudūžti, kiek pilotų ir keleivių žūt, kol galiausiai buvo išvystyta tokia, kokia yra dabar. Saugi, patikima, ir kasdien pergabenantis tūkstančius keleivių, padedanti labai greitai pasiekti norimą tašką. Kadaise pirmieji skrydžiai jau saugesniais lėktuvais būdavo suteikiami tik turtuoliams, paprasti žmonės to neįpirkdavo. Vėliau tai tapo ir labiau prieinamo dalyku, tačiau vis tiek lėktuvai Boeing galėdavo pergabenti tik tuos, kurie būdavo pasiryžę už bilietus mokėti labai daug. Dabartinė suaugusių jaunų žmonių karta galbūt atsimena nepriklausomybės pradžią, kada lėktuvas iš tiesų buvo labai prabangus dalykas, ir ne kiekvienas jame galėjo atsidurti. O jeigu kas nors iš pažįstamų būdavo skridęs į užsienį lėktuvu, tai atrodė kaip kažkas tikrai nepaprasto.